Lietuvos valstybės istorijos archyvas

54°40′20″š. pl. 25°14′33″r. ilg. / 54.6722°š. pl. 25.2425°r. ilg. / 54.6722; 25.2425

2023 m.
2017 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LVIA – Lietuvos įstaiga, sauganti Lietuvos valstybės dokumentinį paveldą nuo XIV a. pabaigos iki 1918 m. (su išimtimis) ir civilinės būklės aktų knygas nuo 1940 m. Yra Vilniuje, Mindaugo g. 8.

Istorija

redaguoti

Įkurtas 1957 m. nuo LTSR centrinio valstybės archyvo atskyrus senuosius fondus. Iki 1990 m. vadintas LTSR centriniu valstybiniu istorijos archyvu. 2001 m. prie LVIA prijungtas Lietuvos centrinis metrikų archyvas.

Struktūra

redaguoti

Archyvas turi 5 pagrindinius skyrius:

  • Dokumentų saugojimo ir apskaitos;
  • Senųjų aktų;
  • Rusijos imperijos dokumentų;
  • Religinių organizacijų dokumentų;
  • Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų.
 

2007 m. sausį saugoti 1162 fondai, 1 338 336 bylos, 10 086 808 mikrofilmų kadrai. Fondai jungiami į 8 kompleksus:

Direktoriai

redaguoti
  • 1957–1961 m. Polina Nikitina
  • 1961–1987 m. Domas Butėnas
  • 1987–1992 m. Jonas Baravykas
  • 1992–2010 m. Laima Tautvaišaitė
  • 2010–2019 m. Virginija Čijunskienė
  • Nuo 2019 m. Ramutis Kurpė

Šaltiniai

redaguoti
  1. Sigitas JegelevičiusLietuvos valstybės istorijos archyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 344 psl.

Literatūra

redaguoti
  • Lietuvos centrinio valstybinio archyvo fondų žinynas. Vilnius, 1990 m.
  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Vilnius, 2006 m.

Nuorodos

redaguoti

Lietuvos valstybės istorijos archyvas Archyvuota kopija 2015-02-02 iš Wayback Machine projekto.