Auksinis zlotas

Auksinis zlotas (lenk. Czerwony złoty), lietuviškoje literatūroje dar vadinamas auksinu – Lenkijos karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos piniginis vienetas ir auksinė moneta, naudota nuo 1496 m.

Auksinis zlotas
1496 – 1795 →
Žygimanto Vazos 15 zlotų moneta
Naudojo:	Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika
Metalas:	auksas (3,43 g)
Stambesnis vnt.:	portugalas: 10 (1562-1698) stanislasdoras: 3 (1794)
Smulkesnis vnt.:	sidabrinis zlotas: kursas kintantis (nuo 1783: 1/18)
Nominalai:	Banknotai: nebuvo    Monetos: įvairūs
Kalykla:	Krokuva, Varšuva, Vilnius

Paraleliai tuo pat metu, kaip piniginio vieneto apibrėžimas egzistavo sidabrinis zlotas, kurio santykis su auksiniu zlotu buvo nepastovus.

Raida

Pirmosios Lenkijos auksinės monetos buvo nuo XIII a. visoje Europoje išplitę auksiniai florinai ir dukatai, kilę iš Italijos. Jos savo verte prilygo 1 sidabro svarui, ir ta vertė nesikeitė. Kadangi Lenkijoje pradėta kaldinti moneta tiek savo išvaizda, tiek verte atkartojo florinus ir dukatus, sinonimiškai šiai monetai taip pat yra naudojami pavadinimai florinas ir dukatas.

Pirmoji Lenkijos auksinė moneta nukaldinta 1320 m. (tuo metu jos vertė buvo lygi 13 sidabrinių grašių), tačiau vėliau ilgą laiką naudotasi užsieninėmis aukso monetomis. Tik 1496 m. šios monetos pripažintos oficialiai kaip Lenkijos karalystės piniginės sistemos dalis, ir pavadintos zlotu (t. y. „auksinėmis“). Auksinis zlotas buvo pirmoji auksinė moneta tiek Lenkijos karalystėje, tiek Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, ir jos oficialus įvedimas į apyvartą žymėjo Lenkijos piniginės sistemos perėjimą prie bimetalinės.

Kadangi įvedimo metu jis buvo lygus 30 grašių, dar buvo vadinamas puskape. Jo tuometinė vertė buvo: 5 šeštokai, 10 trečiokų, 30 grašių, 60 pusgrašių, 90 šilingų arba 540 denarų.

Lenkijoje po ilgos pertraukos auksiniai zlotai pradėti kaldinti 1528 m. Valdant Žygimantui Augustui kaldintas 1564 m. ir 1565 m. Vilniaus pinigų kalykloje. Monetos masė 27,86 g, praba – 730, skersmuo – 40 mm. 1564 m. monetos averse – valdovo monograma su karūna, data ir nominalas „XXX“ arba „30“, reverse – herbinis skydas, 1565 m. monetoje – valdovo atvaizdas.

1666 m. Jonas Kazimieras Vaza nukaldino bandomąjį 12 grašių vertės auksiną, jo masė 6,72 g, praba 500, skersmuo 33 mm, su įrašu legendoje – lot. DATPRETIVM SERVATA SALVS POTIORQ METALLO EST (Tėvynės išgelbėjimas vertinamas labiau nei sidabras).

Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje auksiniai zlotai kaldinti labai įvairiais nominalais. Didžiausias zloto nominalas buvo 100, nukaldintas 1621 m. iš 350 g aukso. Tebuvo tik 4 tokios monetos.

1701 m. nusižiūrėjęs į lenkiškus auksinius zlotus, Petras I ėmė kaldinti auksinius červoncus, kurie atitiko 10 tuometinių rublių.

Vertė ir santykis su grašiu

Kuomet auksinis zlotas 1496 m. oficialiai įvestas į apyvartą (tuo metu dar nekaldintas), jis savo verte prilygo 30 tuometinių sidabrinių grašių. Kadangi auksinio zloto vertė išliko beveik nekintanti, o sidabrinių monetų kokybė nuolat prastėjo, santykis tarp auksinio zloto ir grašio kito:

• 30 grašių – 1496 m.;
• 32 grašiai – XVI a. pr.;
• 58 grašiai – XVI a. pab.;
• 120 grašių – apie 1620 m.;
• 180 grašių – XVII a. vid.;
• 540 grašių – XVIII a.