1845 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1845 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Sausio 26 d. – Dovas Zaunius, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Diplomato Dovo Zauniaus, bibliografės, spaudos darbuotojos Mortos Zauniūtės tėvas (m. 1921 m.).
- Kovo 24 d. – Juozas Miliauskas – Miglovara, rašytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas (m. 1937 m.).
- Balandžio 1 d. – Hugo Šojus, vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas (m. 1937 m.).
- Gegužės 15 d. – Jonas Čerskis, lietuvių bajorų kilmės keliautojas ir atradėjas, geologas, speleologas, paleontologas ir geografas, tyrinėjęs Sibirą (m. 1892 m.).
- Birželio 4 d. – Žemaitė, lietuvių rašytoja, laisvamanė (m. 1921 m.).
- Spalio 13 d. – Silvestras Gimžauskas, kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinomas (m. 1897 m.).
- Lapkričio 3 d. – Zigmantas Gliogeris, lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas (m. 1910 m.).
- Lapkričio 28 d. – Adolfas Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, vertėjas.[1] (m. 1921 m.).
- Gruodžio 23 d. – Adomas Grinevičius, kunigas, knygnešys, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas Panemunės kapinėse (m. 1932 m.).
Nedatuota
- Andrius Botyrius, Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas (m. 1900 m.).
- Antanas Medekša, Lietuvos 1863 m. sukilimo dalyvis, visuomenės veikėjas (m. 1912 m.).
- Leonardas Ivanauskas, Lietuvos dvarininkas, medžiotojas, gamtininkas mėgėjas, kolekcionierius, lenkiškai kalbantis lietuvis. Profesoriaus akademiko Tado Ivanausko tėvas. Jo dvaras buvo Lebiodkoje, Varanavo raj., Baltarusija. Mokėsi Vilniaus 1-ojoje gimnazijoje. Studijavo Sankt Peterburgo technologijos institute. Baigęs institutą įsidarbino Peterburge valdiškoje įstaigoje, vedė (m. 1919 m.).
- Romanas Alekna Švoinickis, Lietuvos tapytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis (m. 1915 m.).
- Vitalis (Vincentas) Dembskis, Lietuvos kunigas, draudžiamųjų lietuvių knygų platintojas (m. 1915 m.).
Mirtys
redaguoti- Balandžio 25 d. – Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1786 m.).
- Liepos 5 d. – Juzefas Vladislavas Bychovecas, Lietuvos ir Lenkijos filosofas, rašytojas, žurnalistas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1778 m.).
Pasaulyje
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Sausio 7 d. – Paulas Doisenas, vokiečių filosofas ir indologas, Sanskrito specialistas. Domėjosi Vedanta, ypač Upanišadomis (m. 1919 m.).
- Sausio 11 d. – Albert Victor Bäcklund, švedų matematikas ir fizikas (m. 1922 m.).
- Kovo 10 d. – Imperatorius Aleksandras III, Rusijos imperatorius, Lenkijos Karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis nuo 1881 m. kovo 13 d. iki savo mirties 1894 m. lapkričio 1 d (m. 1894 m.).
- Kovo 27 d. – Vilhelmas Konradas Rentgenas, įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją (m. 1923 m.).
- Gegužės 16 d. – Ilya Ilyich Mechnikov, 1908 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1916 m.).
- Birželio 18 d. – Charles Louis Alphonse Laveran, 1907 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1922 m.).
- Gruodžio 24 d. – Jurgis I, Graikijos karalius nuo 1863 iki 1913 metų. Jis buvo Danijos karaliaus Kristiano IX antrasis sūnus[3] (m. 1913 m.).
Mirtys
redaguoti- Balandžio 7 d. – Marija Žiuli Klari Bonapart, Ispanijos, Neapolio ir Sicilijos karalienė, karaliaus Žozefo Bonaparto žmona (g. 1771 m.).
- Birželio 8 d. – Endriu Džeksonas, 7-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, ėjęs pareigas nuo 1829 iki 1837 metų (g. 1767 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
- ↑ 2,0 2,1 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Jurgis I.