Juozas Zamkus
Juozas Zamkus (1894 m. gruodžio 24 d. Pailiuose, Kruopių valsčius, Šiaulių apskritis, Rusijos imperija – 1942 m. vasario 13 d.) – Lietuvos karininkas, vienas iš sporto pradininkų šalyje.
Biografija redaguoti
Apie 1912 m. emigravo į JAV, kur baigė keturias gimnazijos klases ir studijavo Inžinerijos universitete. Priėmė JAV pilietybę, stojo savanoriu į tos šalies kariuomenę ir Prancūzijoje dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose su Vokietija.
1920 m. grįžo į Lietuvą, tapo kariu savanoriu. Tarnavo būrininku, viršila, dalyvavo Nepriklausomybės mūšiuose su lenkais ties Giedraičiais ir Širvintomis. 1921 m. paskirtas pėstininkų leitenantu, 1922 m. balandžio 8 d. perkeltas į Krašto apsaugos Generalinio štabo Žvalgybos skyrių. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime, vadovavo daliniui. 1924 m. perkeltas tarnauti į pasienio policiją.
Buvo vienas iš tuometinių sporto pradininkų Kaune. 1921 m. LFLS skyrių atstovų suvažiavime išrinktas į šios organizacijos pirmąją Centro valdybą.[1] 1922 m. rugsėjo 16–17 d. Ąžuolyno stadione organizuotose lengvosios atletikos varžybose nugalėjo rutulio stūmimo rungtyje, o 1922 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate tuo metu populiarioje švediškoje estafetėje su LFLS bėgikais užėmė antrą vietą.[2][3] Tais pačiais metais vykusiose pirmosiose šalies beisbolo pirmenybėse LFLS komandos sudėtyje tapo Lietuvos čempionu.[4]
Su Steponu Dariumi (su kuriuo susipažino dar Amerikoje) išvyko į JAV, vėliau grįžo į Lietuvą. Dirbo Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigos valdininku, gyveno Slučkų kaime prie Kretingos. Palaidotas Kretingos Senosiose kapinėse, antkapyje nurodyta klaidinga gimimo data.