Palenkė (regionas)

Kitos reikšmės – Palenkė.

Palenkė (lenk. Podlasie, bltr. Падляшша, Padliašša, ukr. Підляшшя, lot. Podlachia, Polexia) – istorinis regionas šiaurės rytų Lenkijoje, sudarantis dalį dabartinės (įsteigta 1999 m.) Palenkės ir Mazovijos vaivadijų.

Lenkijos istorinis regionas Palenkė (Podlasie)

Vėliava
Šalis	šiaurės rytų Lenkija
Tautos	jotvingiai > volynėnai > lenkai
Kalba	lenkų
Miestai	Bielskas, Drohičinas

Etimologija

Vietovardžio Palenkė lietuviškojo varianto kilmė tikriausiai siekia ankstyvosios LDK gyvavimo pradinį etapą, kai dabartinė Palenkė buvo LDK lenkiškojo pasienio sritis (plg. su analogiškos sandaros lietuvišku regionimu Paprūsė). Lenkiškai regionas vadinamas: Podlasie, Podlasko ir Podlasze, baltarusiškai: Padljašša (Падляшша), ukrainietiškai: Pidlissja (Підлісся), Pidljasije (Підлясіє), Pidlyašya (Підляшшя) ir Pidljakhija (Підляхія), rusiškai: Podljas’e (Подлясье), jidiš kalba – Podlyashe (פּאָדליאַשע) ir lotyniškai – Podlachia, Polexia.

Geografija

Seniausios Palenkės ribos nėra visai aiškios; galimas daiktas, kad iki XV a. Palenkė buvo suvokiama kaip neplatus LDK lenkiškojo pasienio ruožas, nuo Bebro aukštupio besidriekiantis į pietus iki Bugo tėkmės žemiau Bresto. Iš esmės Palenkės istorinio regiono ribos sutampa su 1513 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sudėtyje įkurtos Palenkės vaivadijos ribomis. Dabar jis apima dalį Palenkės vaivadijos (apie 36 jos procentus) jos vidurinėje ir pietinėje dalyje, taip pat dalį Mazovijos vaivadijos (keturios ryčiausios apskritys).

Regionas ribojasi su istorine Mazovija vakaruose, Prūsija šiaurėje, Dzūkija šiaurės rytuose, Polese pietryčiuose ir Mažąja Lenkija pietuose. Palenkei būdinga greta rytuose esančio pelkėto ir miškingo geografinio regiono Polesės gamta. Didžioji regiono dalis išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje ir Pietinėje Palenkės žemumoje.

Palenkės istorinis regionas sudaro tik apie 36 % dabartinės Lenkijos Palenkės vaivadijos teritorijos. Kitos Palenkės vaivadijos teritoriją sudarančios dalys yra:

Apie 35 % - jotvingių Jotvos regionas, vėliau Suvalkija ir Dzūkija;
Apie 20 % - Mazovijos regionas: Lomžos žemės ir Viznos žemės;
Apie 7 % - Polesės regionas;
Apie 1 % - Juodosios Rusios regionas.

Istorija

Palenkė X–XIII a.

Pagrindinis straipsnis – Dainava (baltų žemė).

Nuo VIII a. pr. m. e. iki X a. gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. X a. pabaigoje didžiąją dalį būsimos Palenkės užkariavo Kijevo Rusia, kuriai bent nominaliai priklausė šis kraštas ir dėl kurio dažnai kariavo su jotvingių valstybe Jotva, dar vadinama Dainava. Kijevo Rusios egzistavimo metu dėl šių žemių kovojo Turovo-Pinsko kunigaikštystė, Gardino kunigaikštystė ir Voluinės kunigaikštystė, kuri XI a. viduryje užėmė didžiąją dalį šių žemių ir prijungė prie Berestijos krašto. Palenkė kaip savitas administracinis etnografinis regionas susiformavo greičiausiai XII a. amžiuje. Tada tai buvo jotvingių ir volynėnų (pasak dalies lenkų istorikų − mazovšanų ir volynėnų) mišriai gyvenamas kraštas, didžiumą jo gyventojų dar ir XIII a. sudarė vietos jotvingiai, kurie vakarietiškuose ano meto dokumentuose paprastai vadinami ne jotvingiais, bet „poleksėnais“ (lot. polexiani, − plg. su lot. Polexia 'Palenkė').

1180–1237 m. didžiąją krašto dalį (buvusį Voluinės kunigaikštystės Drohičino valsčių) valdė Mazovijos kunigaikštystė. 1237–1238/1241(?) m. tą pačią teritoriją kontroliavo Dobrynės ordinas, nuo 1238 m. arba XIII a. vidurio − Haličo-Volynės kunigaikštystė. 1253 m. arba 1254 m. Palenkės Drohičine Haličo-Volynės kunigaikštystės valdovas Danila Romanovičius buvo vainikuotas Haličo karaliumi.

XII–XIII a. dėl dažnų volynėnų ir lenkų antpuolių Palenkėje labai sumažėjo gyventojų. XIII–XV a. čia atsikėlė nemažai lietuvių, lenkų, baltarusių (dauguma Palenkės baltarusių ir nedidelė vietos lenkų dalis yra slavų lingvistiškai asimiliuotų jotvingių bei lietuvių palikuonys), žydų ir kitų tautų atstovų.

LDK valdymo laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Palenkės vaivadija (ATR).

Apie 1274 m. Palenkė buvo prijungta prie LDK. XIII a. ir XIV a. sandūroje dėl šio krašto su Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste nesėkmingai varžėsi Mazovijos kunigaikštystė, XIV a. antroje pusėje jį keletą kartų niokojo kryžiuočiai.

1384–1391 m. Palenkę valdė tuometinis Gardino kunigaikštis Vytautas. 1391 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Palenkę perleido Vytauto svainiui, Mazovijos kunigaikščiui Janušui I (pasak daugumos istorikų, būtent jo valdymo laikotarpiu Palenkę pradėjo kolonizuoti lenkai mazoviečiai), tačiau jau 1413 m. Palenkė vėl priklausė LDK, t. y. tais metais įkurtai Trakų vaivadijai.

1513 m. iš dalies Trakų vaivadijos pietinių žemių buvo sudaryta Palenkės vaivadija, kuriai iki 1566 m. administracinės reformos priklausė ir Brestas su plačia apylinke. 1520–1795 m. Palenkės vaivadijos centras buvo Drohičinas – senoji jotvingių sostinė.

Faktiškoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė Bona Palenkėje, čia buvusiose valstybinėse (didžiojo kunigaikščio) žemėse pradėjo vykdyti vėliau jos sūnaus Žygimanto Augusto jau visoje LDK pratęstą valakų reformą. Greta didžiojo kunigaikščio žemės valdų Palenkėje turėjo ir keletas LDK didikų giminių (Goštautai, Kiškos, Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos ir kt.).

Palenkėje esančiame Knišine nuo 1533 m. dažnai lankydavosi, o 1572 m. ir mirė LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, 1564 m. jo iniciatyva Knišine buvo įsteigta monetų kalykla, kaldinusi pinigus Lietuvai ir Lenkijai.

Lenkijos karalystės valdymo laikotarpis

1569 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Palenkės vaivadiją kartu su Kijevo, Volynės ir Podolės (Braclavo) vaivadijomis atskyrė nuo LDK ir prijungė prie Lenkijos, taip patenkindamas senas lenkų pretenzijas valdyti šį daugiau nei 200 metų Lietuvai priklausiusį kraštą.

Po ATR padalijimų

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 1795 m. didžioji dalis buvusios vaivadijos žemių esančių į šiaurę nuo Vakarinio Bugo atiteko Prūsijos karalystei, kur šios žemės prijungtos prie Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamento. Mažesnė pietinė dalis esanti į pietus nuo Vakarinio Bugo upės atiteko Habsburgų monarchijos, Vakarų Galicijai ir nedidelė rytinė dalis atiteko Rusijos imperijos, Slanimo gubernijai.

Po Tilžės taikos, 1807 m. beveik visa Palenkė tapo carinės Rusijos dalimi, kur buvo įjungta į Balstogės sritį, kuri 1842 m. panakinta, įjungiant ją į Gardino guberniją. Nedidelė šiaurinė Palenkės dalis 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 1816–1837 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1866 m. Augustavo gubernijai, 1867–1914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai. Pietinė dalis buvusi į pietus nuo Bugo upės 1810–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, 1816–1837 m. Palenkės vaivadijai, 1837–1844 m. Palenkės gubernijai, 1844–1867 m. Liublino gubernijai, 1867–1915 m. Sedlcų gubernijai. 1915 m. visą Palenkės regioną užėmė Vokietijos imperija, kuri šiaurinę jos dalį administravo kaip Balstogės-Gardino sritį, o pietinė įjungta į Liublino generalgubernijos sudėtį.

1918 m. lapkričio mėnesį beveik visa istorinė Palenkė atiteko II Lenkijos Respublikai, kur šiaurinė dalis buvo administruojama kaip Balstogės vaivadija, o pietinė dalis įjungta į Liublino vaivadijos sudėtį. 1939 m. rudenį, prasidėjus karui, pagal Molotovo-Ribentropo paktą Palenkė atiduota Baltarusijai, kur buvo administruojamas kaip Balstogės sritis, o pietinė dalis 1939–1944 m. tapo Trečiojo Reicho, Generalgubernijos dalimi. 1941 m. regioną užėmė Trečiasis Reichas, kur buvo įkurta vokiška Balstogės sritis. 1944 m. regionas vėl tapo Baltarusijos TSR dalimi.

Palenkės dalis 1945 m. vasarą buvo grąžinta Lenkijos Liaudies Respublikai, o Baltarusijai nuo tada liko tik siauras rytinis istorinės Palenkės pakraštys, kuris prijungtas prie Gardino srities. Palenkė Lenkijoje 1945–1975 m. administruota kaip Balstogės vaivadija, kuri 1975 m. buvo padalinta į tris atskiras vaivadijas: Suvalkų, Lomžos ir Balstogės vaivadijas. Pietinė Palenkės dalis 1945–1975 m. priklausė Liublino ir Varšuvos vaivadijoms, o 1975–1999 m. Palenkės Bialos ir Sedlcų vaivadijoms. 1999 m. Balstogės, Lomžos ir Suvalkų vaivadijos vėl sujungtos į dabartinę Palenkės vaivadiją. Pietinė dalis įjungta į Liublino ir Mazovijos vaivadijų sudėtį.

Šiais laikais lietuviškas Palenkės terminas taikomas tik lenkiškajai istorinės Palenkės daliai, kuri sutampa su Lenkijos Palenkės vaivadija. Lenkijoje tradiciškai skirstomai į šiauriau Bugo upės esančią Šiaurės Palenkę ir už ją kur kas mažesnę Pietinę Palenkę.

Miestai

Palenkės teritorija


Metai	Valstybė	Pavadinimas	Oficialia kalba	Adm. centras	Plotas
VII a.–1422	Jotva	Jotva, Dainava, Sūduva, Poleksija
1422–1513	LDK	Trakų vaivadija	lenk. Województwo trockie bltr. Троцкае ваяводзтва lot. Palatinatus Trocensis	Trakai
1513–1569	LDK	Palenkės vaivadija	lenk. Województwo podlaskie bltr. Падляскае ваяводзтва lot. Palatinatus Podlachiae	Drohičinas
1569–1795	ATR	Palenkės vaivadija	lenk. Województwo podlaskie lot. Palatinatus Podlachiae	Drohičinas
1795–1807	Prūsijos karalystė	Balstogės departamentas	vok. Kammerdepartement Bialystok	Balstogė
1807–1842	Rusijos imperija	Balstogės sritis	rus. Беластокская область	Balstogė
1842–1915	Rusijos imperija	Gardino gubernija	rus. Гродненская губерния	Gardinas	36 300 km²
1915–1919	Oberostas	Balstogės-Gardino sritis	vok. Verwaltungberzik Bialystok-Grodno	Balstogė	26 394 km²
1919–1939	II Lenkijos Respublika	Balstogės vaivadija	lenk. Województwo białostockie	Balstogė	32 450 km²
1939–1941	Baltarusijos TSR	Balstogės sritis	bltr. Беластоцкая вобласць	Balstogė
1941–1944	Trečiasis Reichas	Balstogės sritis	vok. Bezirk Bialystok	Balstogė	31 426 km²
1944–1945	Baltarusijos TSR	Balstogės sritis	bltr. Беластоцкая вобласць	Balstogė
1945–1975	Lenkijos Liaudies Respublika	Balstogės vaivadija	lenk. Województwo białostockie	Balstogė
1975–1999	Lenkija	Balstogės vaivadija Lomžos vaivadija Suvalkų vaivadija	lenk. Województwo białostockie lenk. Województwo łomżyńskie lenk. Województwo suwalskie	Balstogė Lomža Suvalkai
1999–	Lenkija	Palenkės vaivadija	lenk. Województwo podlaskie	Balstogė	20 187,02 km²