Palenkė (regionas)

Lenkijos istorinis regionas:
Palenkė (Podlasie)
Šalis Lenkija, Baltarusija
Vėliava
Tautos jotvingiai > lenkai > baltarusiai > ukrainiečiai
Kalba lenkų > baltarusių > ukrainiečių
Miestai Augustavas, Balstogė, Bielskas, Drohičinas
Žemėlapyje pažymėta žaliai (rytuose)

Palenkė (lenk. Podlasie, blrs. Падляшша, Padliašša, ukr. Підляшшя, lot. Podlachia, Polexia) – istorinis regionas šiaurės rytų Lenkijoje, sudarantis dalį dabartinės (įsteigta 1999 m.) Palenkės ir Mazovijos vaivadijų.

Palenkės vaivadijos žemėlapis
Narevo upė
Vakarinio Bugo upė
Drohičino pilies kalnas prie Vakarinio Bugo upės
Balstogės miestas
Augustavo miestas
Bielsko rotušė

Etimologija redaguoti

Vietovardžio Palenkė lietuviškojo varianto kilmė tikriausiai siekia ankstyvosios LDK gyvavimo pradinį etapą, kai dabartinė Palenkė buvo LDK lenkiškojo pasienio sritis (plg. su analogiškos sandaros lietuvišku regionimu Paprūsė). Lenkiškai regionas vadinamas: Podlasie, Podlasko ir Podlasze, baltarusiškai: Padljašša (Падляшша), ukrainietiškai: Pidlissja (Підлісся), Pidljasije (Підлясіє), Pidlyašya (Підляшшя) ir Pidljakhija (Підляхія), rusiškai: Podljas’e (Подлясье), jidiš kalba – Podlyashe (פּאָדליאַשע) ir lotyniškai – Podlachia, Polexia.

Geografija redaguoti

Seniausios Palenkės ribos nėra visai aiškios; galimas daiktas, kad iki XV a. Palenkė buvo suvokiama kaip neplatus LDK lenkiškojo pasienio ruožas, nuo Bebro aukštupio besidriekiantis į pietus iki Bugo tėkmės žemiau Bresto. Iš esmės Palenkės istorinio regiono ribos sutampa su 1513 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sudėtyje įkurtos Palenkės vaivadijos ribomis. Dabar jis apima dalį Palenkės vaivadijos (apie 36 jos procentus) jos vidurinėje ir pietinėje dalyje, taip pat dalį Mazovijos vaivadijos (keturios ryčiausios apskritys).

Regionas ribojasi su istorine Mazovija vakaruose, Prūsija šiaurėje, Dzūkija šiaurės rytuose, Polese pietryčiuose ir Mažąja Lenkija pietuose. Palenkei būdinga greta rytuose esančio pelkėto ir miškingo geografinio regiono Polesės gamta. Didžioji regiono dalis išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje ir Pietinėje Palenkės žemumoje.

Palenkės istorinis regionas sudaro tik apie 36 % dabartinės Lenkijos Palenkės vaivadijos teritorijos. Kitos Palenkės vaivadijos teritoriją sudarančios dalys yra:

Istorija redaguoti

Palenkė X–XIII a. redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Dainava (baltų žemė).

Nuo VIII a. pr. m. e. iki X a. gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. X a. pabaigoje didžiąją dalį būsimos Palenkės užkariavo Kijevo Rusia, kuriai bent nominaliai priklausė šis kraštas ir dėl kurio dažnai kariavo su jotvingių valstybe Jotva, dar vadinama Dainava. Kijevo Rusios egzistavimo metu dėl šių žemių kovojo Turovo-Pinsko kunigaikštystė, Gardino kunigaikštystė ir Voluinės kunigaikštystė, kuri XI a. viduryje užėmė didžiąją dalį šių žemių ir prijungė prie Berestijos krašto. Palenkė kaip savitas administracinis etnografinis regionas susiformavo greičiausiai XII a. amžiuje. Tada tai buvo jotvingių ir volynėnų (pasak dalies lenkų istorikų − mazovšanų ir volynėnų) mišriai gyvenamas kraštas, didžiumą jo gyventojų dar ir XIII a. sudarė vietos jotvingiai, kurie vakarietiškuose ano meto dokumentuose paprastai vadinami ne jotvingiais, bet „poleksėnais“ (lot. polexiani, − plg. su lot. Polexia 'Palenkė').

11801237 m. didžiąją krašto dalį (buvusį Voluinės kunigaikštystės Drohičino valsčių) valdė Mazovijos kunigaikštystė. 12371238/1241(?) m. tą pačią teritoriją kontroliavo Dobrynės ordinas, nuo 1238 m. arba XIII a. vidurio − Haličo-Volynės kunigaikštystė. 1253 m. arba 1254 m. Palenkės Drohičine Haličo-Volynės kunigaikštystės valdovas Danila Romanovičius buvo vainikuotas Haličo karaliumi.

XIIXIII a. dėl dažnų volynėnų ir lenkų antpuolių Palenkėje labai sumažėjo gyventojų. XIIIXV a. čia atsikėlė nemažai lietuvių, lenkų, baltarusių (dauguma Palenkės baltarusių ir nedidelė vietos lenkų dalis yra slavų lingvistiškai asimiliuotų jotvingių bei lietuvių palikuonys), žydų ir kitų tautų atstovų.

LDK valdymo laikotarpis redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Palenkės vaivadija (ATR).

Apie 1274 m. Palenkė buvo prijungta prie LDK. XIII a. ir XIV a. sandūroje dėl šio krašto su Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste nesėkmingai varžėsi Mazovijos kunigaikštystė, XIV a. antroje pusėje jį keletą kartų niokojo kryžiuočiai.

13841391 m. Palenkę valdė tuometinis Gardino kunigaikštis Vytautas. 1391 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Palenkę perleido Vytauto svainiui, Mazovijos kunigaikščiui Janušui I (pasak daugumos istorikų, būtent jo valdymo laikotarpiu Palenkę pradėjo kolonizuoti lenkai mazoviečiai), tačiau jau 1413 m. Palenkė vėl priklausė LDK, t. y. tais metais įkurtai Trakų vaivadijai.

1513 m. iš dalies Trakų vaivadijos pietinių žemių buvo sudaryta Palenkės vaivadija, kuriai iki 1566 m. administracinės reformos priklausė ir Brestas su plačia apylinke. 15201795 m. Palenkės vaivadijos centras buvo Drohičinas – senoji jotvingių sostinė.

Faktiškoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė Bona Palenkėje, čia buvusiose valstybinėse (didžiojo kunigaikščio) žemėse pradėjo vykdyti vėliau jos sūnaus Žygimanto Augusto jau visoje LDK pratęstą valakų reformą. Greta didžiojo kunigaikščio žemės valdų Palenkėje turėjo ir keletas LDK didikų giminių (Goštautai, Kiškos, Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos ir kt.).

Palenkėje esančiame Knišine nuo 1533 m. dažnai lankydavosi, o 1572 m. ir mirė LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, 1564 m. jo iniciatyva Knišine buvo įsteigta monetų kalykla, kaldinusi pinigus Lietuvai ir Lenkijai.

Lenkijos karalystės valdymo laikotarpis redaguoti

1569 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Palenkės vaivadiją kartu su Kijevo, Volynės ir Podolės (Braclavo) vaivadijomis atskyrė nuo LDK ir prijungė prie Lenkijos, taip patenkindamas senas lenkų pretenzijas valdyti šį daugiau nei 200 metų Lietuvai priklausiusį kraštą.

Po ATR padalijimų redaguoti

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 1795 m. didžioji dalis buvusios vaivadijos žemių esančių į šiaurę nuo Vakarinio Bugo atiteko Prūsijos karalystei, kur šios žemės prijungtos prie Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamento. Mažesnė pietinė dalis esanti į pietus nuo Vakarinio Bugo upės atiteko Habsburgų monarchijos, Vakarų Galicijai ir nedidelė rytinė dalis atiteko Rusijos imperijos, Slanimo gubernijai.

Po Tilžės taikos, 1807 m. beveik visa Palenkė tapo carinės Rusijos dalimi, kur buvo įjungta į Balstogės sritį, kuri 1842 m. panakinta, įjungiant ją į Gardino guberniją. Nedidelė šiaurinė Palenkės dalis 18071815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 18161837 m. Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 18371866 m. Augustavo gubernijai, 18671914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai. Pietinė dalis buvusi į pietus nuo Bugo upės 18101815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, 18161837 m. Palenkės vaivadijai, 18371844 m. Palenkės gubernijai, 18441867 m. Liublino gubernijai, 18671915 m. Sedlcų gubernijai. 1915 m. visą Palenkės regioną užėmė Vokietijos imperija, kuri šiaurinę jos dalį administravo kaip Balstogės-Gardino sritį, o pietinė įjungta į Liublino generalgubernijos sudėtį.

1918 m. lapkričio mėnesį beveik visa istorinė Palenkė atiteko II Lenkijos Respublikai, kur šiaurinė dalis buvo administruojama kaip Balstogės vaivadija, o pietinė dalis įjungta į Liublino vaivadijos sudėtį. 1939 m. rudenį, prasidėjus karui, pagal Molotovo-Ribentropo paktą Palenkė atiduota Baltarusijai, kur buvo administruojamas kaip Balstogės sritis, o pietinė dalis 19391944 m. tapo Trečiojo Reicho, Generalgubernijos dalimi. 1941 m. regioną užėmė Trečiasis Reichas, kur buvo įkurta vokiška Balstogės sritis. 1944 m. regionas vėl tapo Baltarusijos TSR dalimi.

Palenkės dalis 1945 m. vasarą buvo grąžinta Lenkijos Liaudies Respublikai, o Baltarusijai nuo tada liko tik siauras rytinis istorinės Palenkės pakraštys, kuris prijungtas prie Gardino srities. Palenkė Lenkijoje 19451975 m. administruota kaip Balstogės vaivadija, kuri 1975 m. buvo padalinta į tris atskiras vaivadijas: Suvalkų, Lomžos ir Balstogės vaivadijas. Pietinė Palenkės dalis 19451975 m. priklausė Liublino ir Varšuvos vaivadijoms, o 19751999 m. Palenkės Bialos ir Sedlcų vaivadijoms. 1999 m. Balstogės, Lomžos ir Suvalkų vaivadijos vėl sujungtos į dabartinę Palenkės vaivadiją. Pietinė dalis įjungta į Liublino ir Mazovijos vaivadijų sudėtį.

Šiais laikais lietuviškas Palenkės terminas taikomas tik lenkiškajai istorinės Palenkės daliai, kuri sutampa su Lenkijos Palenkės vaivadija. Lenkijoje tradiciškai skirstomai į šiauriau Bugo upės esančią Šiaurės Palenkę ir už ją kur kas mažesnę Pietinę Palenkę.

Miestai redaguoti

Palenkės teritorija redaguoti

Metai Valstybė Simboliai Pavadinimas Oficialia kalba Adm. centras Plotas Žemėlapis
VII a.–1422 Jotva Jotva, Dainava, Sūduva, Poleksija  
1422–1513   LDK
 
Trakų vaivadija lenk. Województwo trockie
blrs. Троцкае ваяводзтва
lot. Palatinatus Trocensis
Trakai  
1513–1569   LDK
 
Palenkės vaivadija lenk. Województwo podlaskie
blrs. Падляскае ваяводзтва
lot. Palatinatus Podlachiae
Drohičinas  
1569–1795   ATR
 
Palenkės vaivadija lenk. Województwo podlaskie
lot. Palatinatus Podlachiae
Drohičinas  
1795–1807   Prūsijos karalystė Balstogės departamentas vok. Kammerdepartement Bialystok Balstogė  
1807–1842   Rusijos imperija
 
Balstogės sritis rus. Беластокская область Balstogė  
1842–1915   Rusijos imperija
 
Gardino gubernija rus. Гродненская губерния Gardinas 36 300 km²  
1915–1919   Oberostas Balstogės-Gardino sritis vok. Verwaltungberzik Bialystok-Grodno Balstogė 26 394 km²  
1919–1939   II Lenkijos Respublika   Balstogės vaivadija lenk. Województwo białostockie Balstogė 32 450 km²  
1939–1941   Baltarusijos TSR Balstogės sritis blrs. Беластоцкая вобласць Balstogė  
1941–1944   Trečiasis Reichas Balstogės sritis vok. Bezirk Bialystok Balstogė 31 426 km²  
1944–1945   Baltarusijos TSR Balstogės sritis blrs. Беластоцкая вобласць Balstogė  
1945–1975   Lenkijos Liaudies Respublika Balstogės vaivadija lenk. Województwo białostockie Balstogė  
1975–1999   Lenkija Balstogės vaivadija
Lomžos vaivadija
Suvalkų vaivadija
lenk. Województwo białostockie
lenk. Województwo łomżyńskie
lenk. Województwo suwalskie
Balstogė
Lomža
Suvalkai
 
1999–   Lenkija   Palenkės vaivadija lenk. Województwo podlaskie Balstogė 20 187,02 km²  

Šaltiniai redaguoti

  • Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009–1795, V., 2005, p. 262–263.

Nuorodos redaguoti