Lomžos gubernija
Lomžos gubernija (rus. Ломжинская губерния, lenk. Gubernia łomżyńska) – buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, viena iš Lenkijos Kongreso karalystės gubernijų 1867–1915 m. Centras – Lomža. Buvo dabartinės Lenkijos šiaurės rytuose. Plotas 9 845 km². Gubernija ribojosi su Gardino gubernija, Plocko gubernija, Sedlcų gubernija, Suvalkų gubernija ir Varšuvos gubernija bei Prūsijos karalyste.
| Lomžos gubernija rus. Ломжинская губерния lenk. Gubernia łomżyńska | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusijos imperija
| ||||||
| Provincija | Lenkijos Kongreso karalystė | ||||||
| Administracinis centras | Lomža | ||||||
| Pavietai | 7 (1895) | ||||||
| Gubernatorius | Lomžos gubernatorius | ||||||
| Gyventojų | 579,592 (1897), 632,300 (1910) | ||||||
| Plotas | 9 845 km² | ||||||
_COA.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.png)
Istorija redaguoti
Įsakymas apie Lomžos gubernijos sudarymą išleistas 1866 m. gruodžio 31 d., įsigaliojo 1867 m. sausio 13 d. Gubernija suformuota iš dalių Augustavo ir Plocko gubernijų,[1] kai iš jų sudarytos trys naujos gubernijos: Lomžos, Plocko ir Suvalkų gubernijos. Iš Augustavo gubernijos į naujai sudarytą guberniją pateko Ščučyno, Kolno, Lomžos ir Mazovijos Vysokio apskritys, o iš Plocko gubernijos pateko Ostrolenkos, Ostruvo, Makuvo ir Pultusko apskritys. 1870 m. vasario 26 d. pradėtas naudoti Lomžos gubernijos herbas. 1894 m. Pultusko apskritis buvo priskirta Varšuvos gubernijai.
Administracinis suskirstymas redaguoti
1913 m. gubernijoje buvo 7 apskritys.[2] Čia buvo 72 valsčiai, 1309 seniūnijos, 6 miestai, 3014 kitų gyvenviečių.[3]
| Apskritis | Apskrities centras | Didžiausios gyvenvietės |
|---|---|---|
| Kolno apskritis | Kolnas | Jedvabnas, Staviskos |
| Lomžos apskritis | Lomža | Novogrudas, Sniadovas, Vizna, Zambruvas |
| Makuvo apskritis | Mazovijos Makuvas | Krasnoselcas, Ružanas |
| Mazovijos Vysokio apskritis | Mazovijos Vysokis | Cechanovecas, Sokolai, Tykocinas |
| Ostrolenkos apskritis | Ostrolenka | Mišinecas |
| Ostruvos apskritis | Mazovijos Ostruva | Andžejevas, Brokas, Čyževas, Nuras |
| Ščučyno apskritis | Ščučynas | Grajevas, Radziluvas, Raigardas, Vonsošas |
Gyventojai redaguoti
Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis gubernijoje gyveno 579 592 gyventojai. Miestuose gyveno 74 824 gyventojai, o kaimuose 504 768 gyventojai.[4]
Tautinė sudėtis redaguoti
- Lenkai - 77,3% (448 065);
- Žydai - 15,7% (91 236);
- Rusai - 4,8% (24 460);
- Vokiečiai - 0,8% (4 651);
- Ukrainiečiai - 0,6% (3 831);
- Latviai - 0,4% (2 509);
- Totoriai - 0,07% (431);
- Gudai - 0,04% (271);
- Lietuviai - 0,02% (148);
- Čigonai - 0,01% (115);
- Kiti - 0,06% (394).
Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis redaguoti
Gubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą:
| Tautybė | Lenkai | Žydai | Rusai | Latviai | Vokiečiai | Ukrainiečiai |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Visoje gubernijoje | 77,3 % | 15,7 % | 4,8 % | 0,4 % | 0,8 % | 0,6 % |
| Kolno | 86,3 % | 12,5 % | … | … | … | … |
| Lomžos | 69,0 % | 18,3 % | 9,8 % | 1,0 % | … | … |
| Mazovijos Vysokio | 82,7 % | 15,8 % | 1,1 % | … | … | … |
| Makuvo | 82,1 % | 15,1 % | 1,7 % | … | … | … |
| Ostruvo | 73,2 % | 17,5 % | 5,1 % | … | 2,4 % | … |
| Ostrolenkos | 78,6 % | 11,9 % | 7,3 % | … | … | 1,1 % |
| Ščučino | 76,1 % | 17,8 % | 4,4 % | … | … | … |
Gyventojų skaičius apskrityse redaguoti
Gubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.
| Nr. | Apskritis | Miestas | Varstai | Gyventojų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Kolno | Kolnas (4 891 žm.) | 1343,7 | 73 686 |
| 2 | Lomžos | Lomža (26 093 žm.) | 1589,5 | 117 542 |
| 3 | Mazovijos Vysokio | Mazovijos Vysokis (3 246 žm.) | 1246,3 | 72 431 |
| 4 | Makuvo | Mazovijos Makuvas (7 206 žm.) | 1012,8 | 62 628 |
| 5 | Ostruvo | Mazovijos Ostruvas (10 471 žm.) | 1375,0 | 98 691 |
| 6 | Ostrolenkos | Ostrolenka (12 949 žm.) | 1424,2 | 88 486 |
| 7 | Ščučino | Ščučinas (5 756 žm.) | 1274,4 | 66 128 |
Gubernatoriai redaguoti
| Vardas Pavardė | Valdymo laikas |
|---|---|
| Vasilijus Menkinas | |
| Arkadijus Toločanovas | |
| Reinholdas Esenas | |
| Aleksandras Rogonskojus | |
| Jevgenijus Ščirovskis | |
| Semionas Korfas | |
| Dmitrijus Tatiščevas | |
| Semionas Papudoglas |
Vicegubernatoriai redaguoti
| Vardas Pavardė | Valdymo laikas |
|---|---|
| Aleksandras Engelhardtas | |
| Jegoras Leontjevas | |
| Vasilijus Dolgorukovas | |
| Rudolfas Bukshevdenas | |
| Michailas Sevastjanovas | |
| Nikolajus Bogdanovičius | |
| Dionisas Labudzinskis | |
| Vladimiras Smirnovas | |
| Aleksiejus Rozenšildas-Paulinas | |
| Nikita Tatiščevas | |
| Aleksandras Janovskis | |
| Aleksiejus Rodzenko | |
| Michailas Rokmanovas |
Nuorodos redaguoti
- ↑ Ломжинская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 146 (PDF 46–47 psl.)
- ↑ Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 198–199 psl.
- ↑ 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenys (rus.)
- Gubernia łomżyńska. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 706 psl. (lenk.)