Vikipedija

Vengruvas

miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje

Veñgruvas (lenk. Węgrów) – miestas Lenkijos rytuose, Vengruvo apskrityje, Mazovijos vaivadijoje. Miestas įsikūręs dešiniajame Liveco upės krante. Per miestą teka Červonkos upelis. Miestas išsidėstęs Vengruvo žemėjimo mezoreljefe. Miestas ribojasi su Livo, Medznos ir Palenkės Sokoluvo valsčiais. Mieste įsikūręs Vengruvo dekanatas.

Vengruvas
lenk. Węgrów
      
Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bazilika
Vengruvas
Vengruvas
52°24′00″ š. pl. 22°01′00″ r. ilg. / 52.40000°š. pl. 22.01667°r. ilg. / 52.40000; 22.01667 (Vengruvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Mazovijos vaivadija
Apskritis Vengruvo apskritis
Valsčius Livo valsčius
Gyventojų (2010) 12 641
Plotas 35,51 km²
Tankumas (2010) 356 žm./km²
Pašto kodas PL 07-100
Tinklalapis www.wegrow.com.pl/
Vikiteka Vengruvas

Istorija

redaguoti

Gyvenvietė šioje vietovėje pradėjo kurtis XIV amžiuje. 1414 m. įkurta Vengruvo Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo parapija. 1441 m. gyvenvietei suteiktos miesto teisės. 1446 m. gyvenvietė tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi ir priklausė iki 1569 m. Liublino unijos. Nuo XVI a. pirmos pusės miestas priklausė Radviloms. 1536 m. miestą, kaip žmonos kraitį gavo Žemaitijos seniūnas Jonas Radvila III. 1558 m. miestas atiteko reformacijos šalininkei Onai Radvilaitei-Kiškienei ir daugiau kaip du šimtus metų buvo vienas iš protestantizmo centrų ATR. Čia vyko protestantų sinodai, rado prieglobstį ir arijonai, vadovaujami Petro Gonionziečio.[1]

XVI a. pastatyta Vengruvo Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bažnyčia. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. XVI a. į miestą atsikraustė pirmieji žydai, kurie XIX a. jau sudarė 62 % miesto gyventojų. 1651 m. pradėtas naudoti Vengruvo herbas.

1664 m. miesto valdytoju tapo Jan Kazimierz Krasiński, kuris pradėjo kontrreformaciją, po kurios didelė dalis reformatų išsikraustė iš miesto. 1679 m. pastatyta Vengruvo Evangelikų liuteronų bažnyčia. 1693–1715 m. pastatyta Vengruvo Šv. Petro Alkantariečio ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. XVIII a. įkurtos Vengruvo žydų kapinės. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijos Sedlcų cirkului.

Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai, 1837–1844 m. Palenkės gubernijai, nuo 1844 m. iki 1866 m. Liublino gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Sedlcų gubernijai. 1836–1841 m. pastatyta Vengruvo Šv. Trejybės bažnyčia. 1863 m. vasario 3 d. įvyko Vengruvo mūšis tarp sukilėlių ir Rusijos kariuomenės. XIX a. pabaigoje miestas buvo Sedlcių gubernijos Vengruvo apskrities centras.[2]

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. Tarpukariu apie pusę miesto gyventojų buvo žydai. 1939 m. rugsėjį miestas buvo stipriai subombarduotas. 1939–1944 m. priklausė Trečiojo reicho Generalgubernijai. Vokiečių valdymo metu, mieste veikė žydų getas, kuriame gyveno apie 8000 žmonių. Per karą buvo sugriauta apie 60% miesto pastatų. 1944 m. rugpjūčio 8 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Sedlcų vaivadijai. 1994 m. liepos 30 d. įkurta Vengruvo Šv. Petro Alkantariečio ir Šv. Antano Paduviečio parapija. 2007 m. gruodžio 2 d. įkurta Vengruvo Šv. Tėvo Pijaus parapija.

Geografija

redaguoti

Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 34,45 km², iš kurių:[3]

  • dirbama žemė: 70 %
  • miškai: 16 %
  • vandens telkiniai ir pastatai: 14 %

Valsčius sudaro 2,91 % apskrities teritorijos.

Gyventojai

redaguoti

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[4]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 12 595 100 % 6505 51,6 % 6090 48,4 %
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)		 355,3 183,5 171,8

Tautinė sudėtis

redaguoti

1921 m. gyveno 8 522 žmonės:[5]

  • Žydai – 55,7 % (4 744);
  • Lenkai – 43,6 % (3 772);
  • Kiti – 0,07 % (6).

1897 m. gyveno 8 268 žmonės:[6]

  • Žydai – 62,3 % (5 149);
  • Lenkai – 36 % (2 978);
  • Rusai – 1,4 % (117);
  • Kiti – 0,3 % (24).

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Petras Gonezijus (1530–1573) – rašytojas, filosofas, protestantizmo teologas daug laiko gyvenęs mieste;
  • Jan Dobrogost Krasiński (1639–1717) – Plocko vaivada, Varšuvos seniūnas, finansavo miesto reformatus;
  • Mikelandželas Palonis (1637–1712) – italų kilmės dailininkas, miręs ir palaidotas mieste;
  • Stanislavas Kosioras (1889–1939) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, vienas stalininių represijų organizatorių.

Tarptautinis bendradarbiavimas

redaguoti

Galerija

redaguoti
  •  
    Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bazilika
  •  
    Biblioteka
  •  
    Šv. Trejybės bažnyčia
  •  
    Liuteronų bažnyčia
  •  
    Šv. Petro Alkantariečio ir Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
  •  
    Buvęs reformatų vienuolynas

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija. 262–263 psl. 2005 m., Vilnius
  2. ↑ Węgrów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 256 psl. (lenk.)
  3. ↑ http://www.regioset.pl/
  4. ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
  6. ↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vengruvas&oldid=6982003"