Atverti pagrindinį meniu
Choroščas
lenk. Choroszcz
   POL Choroszcz COA.svg      POL Choroszcz flag.svg   
Kościół św.Jana Chciciela i św.Szczepana.JPG
Šv. Jono Krikštyojo ir Šv. Stepono bažnyčia

Choroščas
53°08′35″ š. pl. 22°59′08″ r. ilg. / 53.14306°š. pl. 22.98556°r. ilg. / 53.14306; 22.98556 (Choroščas)Koordinatės: 53°08′35″ š. pl. 22°59′08″ r. ilg. / 53.14306°š. pl. 22.98556°r. ilg. / 53.14306; 22.98556 (Choroščas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Balstogės apskritis
Valsčius: Choroščo valsčius
Gyventojų (2008): 5 469
Plotas: 16,79 km²
Tankumas (2008): 326 žm./km²
Pašto kodas: PL 16-070
Commons-logo.svg Vikiteka: ChoroščasVikiteka

Choroščas (lenk. Choroszcz, brus. Хорашч, rus. Хорощ) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Choroščo valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Per miestą teka Horodniankos upė. Miestas priklauso Balstogės aglomeracijai. Netoli nuo miesto yra įsikūręs Narevo nacionalinis parkas. Į miestą važinėja Balstogės miesto autobusai. Per miestą eina Via Baltica DW651 kelias.

IstorijaKeisti

Tai yra viena iš seniausių gyvenviečių Palenkės regione. Pirmieji žmonės čia apsigyveno dar mezolito laikotarpiu. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.[1][2] Nuo XIIIXIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[3][4] 1459 m. įkurta Choroščo Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono parapija. XV a. pabaigoje gyvenvietė atiteko bajorui Jonui Ivanui Chodkevičiui. 1507 m. karalius Žygimantas Senasis suteikė gyvenvietei miesto teises. Tais pačiais metais buvo įkurta Choroščo Dievo Motinos parapija. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. XVI a. miestas pradėjo sparčiai augti. XVI a. mieste apsigyveno pirmieji žydai. XVI a. pabaigoje mieste buvo 200 namų ir 1200 gyventojų. 1654 m. trakų vaivada Mikalojus Steponas Pacas pakvietė į miestą dominikonų ordino vienuolius. XVII a. mieste siautė maro epidemijos, gaisrai ir kariniai konfliktai. 1683 m. sudegė didelis dalis miesto pastatų. 1709 m. mieste apsigyveno didysis karūnos etmonas Janas Klemensas Branickis, kuris mieste pasistatė rūmus bei finansavo bažnyčios ir cerkvės statybas. Pagal Branickių šeimos herbą sukurtas ir Choroščo miesto herbas. 1753-1756 m. pastatyta Choroščo Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Stepono bažnyčia. XVIII a. pabaigoje mieste buvo 15 bravorų. Po etmono mirties rūmai atiteko Izabelai Poniatovskai. XVIII a. buvo įkurtos Choroščo žydų kapinės. XVIII a. pabaigoje mieste gyveno 584 žmonės, iš kurių 156 žydai, taip pat buvo 122 namai ir 4 pagrindinės gatvės. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. 1840 m. pastatyta milo gamykla. 1886 m. mieste gyveno 1512 žmonės, iš kurių 765 buvo ne lenkų tautybės. Buvo 300 katalikų, 200 evangelikų ir 200 stačiatikių. 1878 m. pastatyta Choroščo Dievo Motinos cerkvė. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Prieš I pasaulinį karą mieste gyveno apie 5,000 žmonių, iš kurių po karo liko tik 2,405 žmonės. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1930 m. pastatyta psichiatrijos ligoninė. 19391941 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Balstogės rajonui. 19411945 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. 1941 m. šalia esančiame Novosiulkų miške buvo nužudyti 464 miesto gyventojai. Iš viso per karą šiame miške buvo nužudyta apie 4000 žmonių. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Per karą buvo sugriauti Choroščo Branickių rūmai, kurie vėliau buvo atstatyti ir kuriuose šiuo metu veikia Choroščo rūmų interjero muziejus. 19451999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti