Liublino gubernija
Liublino gubernija (rus. Люблинская губерния, lenk. Gubernia lubelska) – buvęs Rusijos imperijos, Lenkijos Kongreso karalystės administracinis-teritorinis vienetas. Centras – Liublinas.
| Liublino gubernija rus. Люблинская губерния lenk. Gubernia lubelska | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusijos imperija
| ||||||
| Provincija | Lenkijos Kongreso karalystė | ||||||
| Administracinis centras | Liublinas | ||||||
| Apskritys | 10 (1912) | ||||||
| Gubernatorius | Liublino gubernatorius | ||||||
| Gyventojų | 1 511 700 (1910) | ||||||
| Plotas | 16 258 km² | ||||||
.png){kind=small}
.png)
Istorija
redaguotiGubernija sudaryta 1837 m. kovo 7 d. iš 1816 m. perorganizuotos Liublino vaivadijos, jai priklausė 4 apskritys.[1] 1844 m. prie gubernijos prijungta Palenkės gubernija. 1867 m. iš prijungtos Palenkės gubernijos žemių sudaryta Sedlcų gubernija. 1912 m. iš rytinių gubernijos žemių suformuota Chelmo gubernija. 1915 m. gubernija prijungta prie Vokietijos imperijos, Liublino generalgubernijos.
Administracinis suskirstymas
redaguoti
1913 m. guberniją sudarė 10 apskričių.[2] Čia buvo 143 valsčiai, 2073 seniūnijos, 14 miestų, 3259 kitos gyvenvietės.[3]
Gyventojai
redaguoti
Gyventojų tautinė sudėtis pagal apskritis
redaguotiGubernijos gyventojų tautinė sudėtis atskirose apskrityse pagal 1897 m. surašymą.[4]:
| Tautybė | Lenkai | Ukrainiečiai | Žydai | Rusai | Vokiečiai |
|---|---|---|---|---|---|
| Visoje gubernijoje | 62,9 % | 16,9 % | 13,4 % | 4,1 % | 2,2 % |
| Bilgorajaus | 62,7 % | 20,8 % | 9,3 % | 6,9 % | … |
| Hrubešuvo | 23,1 % | 59,6 % | 14,5 % | 1,9 % | … |
| Zamostės | 73,9 % | 7,7 % | 12,2 % | 5,6 % | … |
| Krasnystavo | 80,3 % | 5,5 % | 10,9 % | 2,8 % | … |
| Liubartuvo | 81,5 % | 1,8 % | 11,6 % | … | 4,3 % |
| Liublino | 73,5 % | … | 20,3 % | 3,5 % | 1,7 % |
| Pulavų | 73,5 % | 1,7 % | 16,6 % | 6,5 % | … |
| Tomašuvo | 36,5 % | 49,5 % | 11,1 % | 2,5 % | … |
| Chelmo | 34,5 % | 33,4 % | 12,7 % | 6,3 % | 12,7 % |
| Januvo | 85,4 % | 1,2 % | 9,9 % | 2,8 % | … |
Gyventojų skaičius apskrityse
redaguotiGubernijos gyventojų skaičius apskrityse ir miestuose pagal 1897 m. surašymą.
| Nr. | Apskritis | Miestas | Plotas kv. varstai |
Gyventojai |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Bilgorajaus | Bilgorajus (5 846 žm.) | 1 500,8 | 96 332 |
| 2 | Hrubešuvo | Hrubešuvas (10 639 žm.) | 10 639 | 101 392 |
| 3 | Zamostės | Zamostė (14 705 žm.) | 1 569,6 | 119 783 |
| 4 | Krasnystavo | Krasnystavas (9 846 žm.) | 1 329,3 | 100 655 |
| 5 | Liubartuvo | Liubartuvas (5 237 žm.) | 1 200,4 | 86 894 |
| 6 | Liublino | Liublinas (50 385 žm.) | 1 601,3 | 156 732 |
| 7 | Pulavų | Pulavai (8 617 žm.) | 1 491,9 | 145 362 |
| 8 | Tomašuvo | Liublino Tomašuvas (6 233 žm.) | 1 213,4 | 98 783 |
| 9 | Chelmo | Chelmas (18 452 žm.) | 1 865,9 | 137 585 |
| 10 | Januvo | Liublino Januvas (7 919 žm.) | 1 725,5 | 117 144 |
Galerija
redaguoti-
Gubernijos herbas 1837-1844 m. -
Gubernijos herbas 1845-1866 m.
_COA.svg)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Люблинская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
- ↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 147 (PDF 47 psl.)
- ↑ Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 190–191 psl.
- ↑ Rusijos imperijos statistiniai duomenys (rus.)
- Gubernia lubelska. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 433 psl. (lenk.)