Gardino gubernija
| Gardino gubernija rus. Гродненская губерния | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusijos imperija
| ||||||
| Generalgubernatorija | Vilniaus generalgubernatorija | ||||||
| Administracinis centras | Gardinas | ||||||
| Ujezdai | 8, 11 | ||||||
| Gubernatorius | Gardino gubernatorius | ||||||
| Gyventojų | 1 631 645 | ||||||
| Plotas | 36 300 km² | ||||||
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
- Apie dabartinę Baltarusijos sritį žr. Gardino sritis;
- Apie Abiejų Tautų Respublikos vaivadiją žr. Gardino vaivadija;
- Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kijevo Rusios kunigaikštystę žr. Gardino kunigaikštystė.
Gardino gubernija (iki 1840 m., kol galiojo Lietuvos Statutas, vadinta Lietuvos Gardino gubernija) (rus. Гродненская губерния, blrs. Гродзенская губерня, lenk. Gubernia grodzieńska) – 1801–1915 m. Rusijos imperijos administracinis – teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Gudijos vakaruose, Lenkijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos teritorijoje – dabartinėje Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinėse dalyse. Centras – Gardinas. Gubernija šiaurėje ribojosi su Suvalkų gubernija, šiaurės rytuose su Vilniaus gubernija, rytuose su Minsko gubernija, pietuose su Volynės gubernija, pietvakariuose su Chelmo gubernija ir Liublino gubernija, vakaruose su Lomžos gubernija.
IstorijaKeisti
Gubernija sudaryta 1801 m. faktiškai buvusios Slanino gubernijos vietoje, padalijus Lietuvos guberniją (gyvavo 1797–1801 m.) ir užėmė 36 300 km² plotą. 1842 m. prie gubernijos buvo prijungta Balstogės sritis, o Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai ir Naugarduko apskritis – Minkso gubernijai. Iki 1912 m. Gardino gubernija priklausė Vilniaus generalgubernatorijai.[1] I pasaulinio karo metu 1915 m. visą guberniją užėmė Vokietijos imperija ir sukūrė naują administracinį vienetą Balstogės-Gardino sritį, kuri priklausė Oberostui.
GyventojaiKeisti
1803 m. gubernijoje gyveno 591 000 gyventojų, 1857 m. 848 000 gyventojų. 1897 m. gubernijoje gyveno apie 3366 lietuvių, 2874 iš jų Gardino apskrityje. Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis gubernijoje gyveno 1 603 409 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:[2]
| Ujezdai | Gudai | Ukrainiečiai | Žydai | Lenkai | Rusai | Lietuviai | Vokiečiai |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Gubernijoje | 44,0 % | 22,6 % | 17,4 % | 10,1 % | 4,6 % | 0,2 % | 0,6 % |
| Balstogės | 26,1 % | … | 28,3 % | 34,0 % | 6,7 % | 0,01 % | 3,6 % |
| Bielsko | 4,9 % | 39,1 % | 14,9 % | 34,9 % | 5,9 % | 0,004 % | … |
| Bresto | 1,8 % | 64,4 % | 20,8 % | 3,9 % | 8,1 % | 0,007 % | … |
| Gardino | 65,7 % | … | 19,9 % | 5,7 % | 6,2 % | 1,4 % | … |
| Kobryno | 0,8 % | 79,6 % | 13,7 % | 2,2 % | 3,1 % | 0,007 % | … |
| Pružanų | 75,5 % | 6,7 % | 12,8 % | 1,4 % | 3,0 % | 0,02 % | … |
| Slanimo | 80,7 % | … | 15,2 % | 1,6 % | 2,1 % | 0,13 % | … |
| Sokulkos | 83,8 % | … | 12,2 % | 1,2 % | 1,8 % | 0,06 % | … |
| Valkavisko | 82,4 % | … | 12,4 % | 2,1 % | 2,3 % | 0,01 % | … |
SuskirstymasKeisti
Iš pradžių guberniją sudarė Bresto, Gardino (priklausė ir dabartinės Lietuvos teritorijos dalys), Kobryno, Lydos, Naugarduko, Pružanų, Slanimo ir Valkavisko apskritys. 1842 m. prie gubernijos prijungus Balstogės sritį prie gubernijos buvo prijungtos Balstogės, Bielsko ir Sokulkos apskritys, o Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai ir Naugarduko apskritis – Minkso gubernijai. XX a. pradžioje guberniją sudarė 9 ujezdai:
| Nr. | Ujezdas | Centras | Plotas, varstai |
Gyventojai |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Balstogės | Balstogė (56 629) | 2551,8 | 187 531 (1889) |
| 2 | Bielsko | Bielskas (7012) | 3130,3 | 175 855 (1889) |
| 3 | Bresto | Brestas (41 615) | 4299,7 | 193 851 (1889) |
| 4 | Gardino | Gardinas (49 952) | 3770,0 | 137 779 (1891) |
| 5 | Kobryno | Kobrynas (8998) | 4645,3 | 159 209 (1894) |
| 6 | Pružanų | Pružanai (7634) | 3659,4 | 139 879 (1897) |
| 7 | Slanimo | Slanimas (15 893) | 6359,2 | 233 506 (1897) |
| 8 | Sokulkos | Sokulka (7595) | 2290,0 | 113 746 (1897) |
| 9 | Valkavisko | Valkaviskas (7071) | 3358,0 | 125 817 (1889) |
GubernatoriaiKeisti
| Vardas Pavardė | Valdymo laikas |
|---|---|
| Dmitrijus Košelevas | |
| Vasilijus Lanskojus | |
| Karlas Lešernas von Hercenfeldas | |
| Ksaveras Druckis-Liubeckis | |
| Stanislavas Ursinas-Nemcevičius | |
| Michailas Butautas-Andžeikovičius | |
| Michailas Bobiatinskis | |
| Georgijus Bažanovas | |
| Michailas Muravjovas | |
| Nikiforas Koptevas | |
| Grigorijus Dopelmajeris | |
| Be gubernatoriaus | |
| Fiodoras Baskovas | |
| Kristoforas Chovenas | |
| Ivanas Špejeris | |
| Aleksandras Drenikinas | |
| Ivanas Galeris | |
| Vladimiras Bobrinskis | |
| Ivanas Skvorcovas | |
| Dmitrijus Kropotkinas | |
| Aleksandras Zubovas | |
| Viktoras von Valis | |
| Nikolajus Ceimernas | |
| Aleksandras Potiomkinas | |
| Dmitrijus Batiuškovas | |
| Nikolajus Dobrovolskis | |
| Nikolajus Urusovas | |
| Piotras Stolypinas | |
| Michailas Osorginas | |
| Ivanas Blokas | |
| Vladimiras Kisteris | |
| Francas Zeinas | |
| Viktoras Borzenko | |
| Piotras Bojarskis | |
| Vadimas Šebeko | |
| Aleksandras Kreitonas |
NuorodosKeisti
- Гродненская губерния. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893. (rus.)
- Гродненская губерния (дополнение к статье). Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 1А (2) : Гаагская конференция — Кочубей. С.-Петербургъ, 1905. (rus.)
- Gubernijos istorija (angl.);
- Baltarusijos archyvas;
- Gubernijos žemėlapiai;
- Gubernijos žemėlapis;
- Aprašymas apie guberniją Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom II (Derenek – Gżack) z 1881 r. (lenk.).
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Gardino gubernija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 423 psl.
- ↑ 1897 m. gyventojų surašymo duomenys (rus.)