Goštautai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Goštautai | |
---|---|
Kilmė | Nežinoma |
Pradininkas | Jonas Goštautas |
Laikotarpis | XIV-XVI a. |
Šalys | LDK |
Dvarai | Geranainys Milvydų dvaras |
Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis. Giminė iškilo kunigaikščio Kazimiero laikais, kai 1440 metais suvaidino svarbų vaidmenį ponų tarybai perimant valdžią ir išrenkant trylikametį Jogailos sūnų didžiuoju kunigaikščiu. Šiai ponų tarybai vadovavo Jonas Goštautas, tuo metu buvęs Vilniaus vaivada.
Garsiausias giminės atstovas – Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, I Lietuvos Statuto sudarytojas.
Giminės atstovai
redaguoti- Petras Goštautas
- Andrius Goštautas – Vilniaus vaivada.
- Albertas Talivius Goštautas
- Petras Goštautas
- Ona Goštautaitė
- Jonas Goštautas – Trakų vaivada, Vilniaus vaivada.
- Albertas Goštautas
- Martynas Goštautas – Trakų vaivada
- Albertas Goštautas – Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis kancleris.
- Elžbieta Goštautaitė
- Jurgis Goštautas
- Marija Goštautaitė
- Aleksandra Goštautaitė
- Marina Goštautaitė
- Andrius Goštautas – Vilniaus vaivada.
Kiti atstovai
redaguoti- Jonas Goštautas (1800–1871 m.)