Vikipedija

COVID-19

Šis straipsnis apie ligą. Apie pandemiją skaitykite straipsnyje COVID-19 pandemija. Apie virusą, ligos sukėlėją, skaitykite straipsnyje SARS-CoV-2.
Koronaviruso liga 2019
(COVID-19)

Ligą sukeliantis koronavirusas SARS-CoV-2
ICD-10U07.1, J80
LigųDB60833

Koronaviruso liga 2019, COVID-19 (angliškų žodžių coronavirus disease 2019 santrumpa) – infekcinė liga, kurią sukelia koronavirusas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2).[1] Daugiausia kvėpavimo takus paveikianti infekcija pirmą kartą aprašyta 2019 m. pabaigoje Uhane, Kinijoje.[2] 2020 m. sausio mėn. Kinijoje kilo šios ligos epidemija, vėliau liga išplito į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija.

Infekcija dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu. Tam tikromis aplinkybės liga gali būti perduodama ir per aerozolius.[3][4] Ligos eiga yra nespecifinė, pasireiškia įvairiai ir stipriai varijuoja. Sergantiesiems gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai, kaip antai karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, dusulys. [5][6][7] Rečiau skauda gerklę, kamuoja sloga, čiaudulys.[8] Šalia besimptominių ligos atvejų daugeliu atvejų pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo simptomai, tačiau kai kada liga gali progresuoti iki abipusio plaučių uždegimo ar daugelio organų funkcijos nepakankamumo ir sukelti mirtį.[9]. Be plaučių pažeidimo yra pastebėta, kad liga pakenkia kepenims[10], centrinei nervų sistemai[11], inkstams[12], kraujagyslėms ir širdžiai. Pasveikimas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės.[13] Paskaičiuota, kad mirštamumas siekia nuo 1 iki 5 %, tačiau skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės.[14]

Simptomai

redaguoti

Įprastinė forma

redaguoti

COVID-19 įprastiniai simptomai yra nespecifiniai. Virusu užsikrėtę asmenys gali sirgti besimptome forma arba jiems gali pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, dusulys, raumenų skausmai ir kt. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis remiantis 55 924 ligos atvejais laboratoriškai patvirtintais Kinijoje iki 2020 m. vasario 20 d. pastebėti tokie ligos simptomai:[6]

Simptomas %[6]
Karščiavimas 87,9
Sausas kosulys 67,7
Silpnumas 38,1
Seilėtekis 33,4
Dusulys 18,6
Raumenų ir sąnarių skausmas 14,8
Gerklės perštėjimas 13,9
Galvos skausmas 13,6
Šaltkrėtis 11,4
Pykinimas ir vėmimas 5,0
Nosies užgulimas 4,8
Viduriavimas 3,7
Kosėjimas krauju 0,9
Konjunktyvitas 0,8

Sunki ligos eiga gali sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, septinį šoką ir mirtį. Daliai užsikrėtusių asmenų nepasireiškia jokie klinikiniai ligos simptomai, nors laboratoriniai tyrimai rodo, kad jie yra užsikrėtę koronavirusu.[15] Vidutinis inkubacinis laikotarpis nuo kontakto su infekcija iki susirgimo – apie 5 dienos. Trumpiausias – 1 diena, ilgiausias – 14 dienų.[16] Vienu atveju, inkubacija truko 27 dienas.[17][18]

Lengvai užsikrėtusieji COVID-19 paprastai pasveiksta per vieną ar dvi savaites. Sunkiais atvejais pasveikimas gali užtrukti šešias savaites ar ilgiau, o kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ilgalaikiai simptomai (arba be jų) su širdies, inkstų, plaučių ir smegenų pažeidimais.[19]

Užregistruota ilgiausia žinoma COVID-19 infekcijos trukmė – 505 dienos arba daugiau nei 16 mėn. Šis pacientas susirgo 2020 m. pradžioje, o mirė 2021 m., tai aprašė Jungtinės Karalystės mokslininkai.[20][21][22][23] Anksčiau ilgiausia žinota infekcijos trukmė tęsėsi 335 dienas.[24]

Pediatrinis uždegiminis daugiasisteminis sindromas

redaguoti

Pediatrinis uždegiminis daugiasisteminis sindromas (angl. paediatric inflammatory multisystem syndrome – PIMS) yra rimtai įtariama antroji forma, pasireiškianti vaikams (stebėta iki 21 metų amžiaus). Jai būdingas karščiavimas, bėrimas, patinusios liaukos, žemas kraujospūdis, virškinimo sutrikimai ir (sunkiais atvejais) širdies uždegimas. Savo simptomais PIMS primena Kawasaki ligą.

2020 m. gegužės 15 d. Europoje buvo diagnozuota 230 tokių atvejų, įskaitant dvi vaikų mirtis.[25] Dar 102 atvejai užregistruoti Amerikoje.[26] Beveik visiems vaikams diagnozuota taip pat ir COVID-19, nors kai kuriems įprastiniai COVID-19 požymiai ir nepasireiškė. Nors gydytojai dar nėra visiškai tikri, vis labiau įtariama, jog tai antroji šios ligos forma.

Mirštamumas

redaguoti
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje COVID-19_pandemija#Mirštamumas.

Epidemijos pradžioje buvo spėjama, kad galutinis nustatytas mirštamumas epidemijos bangai pasibaigus gali siekti iki 6 %.[27] Sezoninio gripo metu pasitaiko tik 0,1 % mirčių. 2002–2004 m. SARS epidemijos mirštamumas siekė 9,6 %. Tačiau, nepaisant to, kad mirštamumas nuo SARS buvo didesnis, COVID-19 yra labiau ir lengviau plintanti liga, tad mirčių nuo šios ligos skaičius gerokai didesnis.[28][29] Realus mirštamumas gali būti mažesnis, nes lengvi atvejai lieka nediagnozuoti.

Įprastinio gripo komplikacijų atvejais daugiausia mirčių būna nuo antrinių infekcijų. Priešingai, COVID-19 dažniausiai nužudo pats.[30]

Pandemijos pradžioje, 2020 m. balandžio 25 d., mirčių skaičius pasaulyje peržengė 200 000 ribą.[31] 2020 m. gruodžio 27 d. duomenimis, nuo epidemijos pradžios buvo mirę 1 754 574 žmonės.[32]

2023 m. gegužės 5 d. duomenimis, mirčių skaičius siekė daugiau kaip 6,9 mln.[33] Mirštamumas buvo 1,02 %.[34]

Diagnostika

redaguoti

Laboratorijoje diagnozė nustatoma iš sergančiojo nosiaryklės sekreto ar kraujo mėginio naudojant rRT-PCR (atvirkštinės transkripcijos polimerazės grandinė reakcija) metodą.[35][36] PSO paskelbė kelis SARS-CoV-2 RNR nustatymo protokolus. Rezultatai gaunami per kelias valandas ar dienas.[37]

Preliminarus ir spartesnis diagnostikos metodas pagrįstas plaučių uždegimo požymiais, remiantis rentgeno nuotrauka arba kompiuterinės tomografijos tyrimu.[38] Tai spartesnis metodas lyginant su laboratoriškai patvirtinta COVID-19 infekcija naudojant RT-PCR, pasiteisinęs Kinijoje.

  •  
    Tipiškos KT tyrimo išvados
  •  
    KT tyrimo išvados spartaus išplitimo stadijoje

Etiologija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – SARS-CoV-2.

Ligos sukėlėjas yra koronavirusas SARS-CoV-2,[1] pradžioje vadintas 2019-nCoV '2019 m. naujuoju koronavirusu'.[39]

Pagrindinė perdavimo forma tarp žmonių – lašeliai, kurie išsiskiria čiaudint, kosint, kalbant ar iškvepiant.[40] Lašeliai sunkesni už orą, todėl gana greitai nusėda ant įvairių paviršių. Palietus tokius paviršius, o paskui burną, nosį ar akis, virusas patenka į organizmą.[41] Nusėdę lašeliai lieka pavojingi iki 72 valandų.[42]

Dauguma ligonių užkrečia tik nedaug kitų žmonių, ar ir visai neužkrečia, tačiau yra „superplatintojai“, užkrečiantis kitus dešimtimis. Tai salygoja tiek superplatintojų fiziologija, tiek ir jų elgesys. Dėl superplatintojų liga plinta labai netolygiai, ne taip kaip plinta sloga ar gripas.[43]

SARS-CoV-2 kinta, evoliucionuoja lėčiau nei kai kurie kiti virusai (pavyzdžiui, gripo), todėl skiepai prieš COVID-19 turėtų būti labiau efektyvūs. Visgi žinomi apie septyni jo genetiniai variantai. Analizuojant šių variantų paplitimą nustatyta, jog į Ameriką virusas atėjo daugiausia iš Europos, ne iš Kinijos. Amerikiečiams tikrinant tik iš Kinijos atvykusius žmones, keletą savaičių virusas plito visiškai nepastebimai.[44]

Formaliai COVID-19 yra zoonozinė liga, infekciniu būdu perduodama iš gyvūno žmogui,[45] tačiau epidemijos metu infekcijos šaltinis yra kiti žmonės, ne gyvūnai.

Epidemiologija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija.

Prevencija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija.

Koronavirusinės infekcijos SARS-CoV-2 prevencija yra tokia pati kaip ir kitų virusinių ligų, tokių kaip gripas, t. y. raginimas laikytis sugriežtintos higienos: plauti rankas vandeniu ir muilu arba trinti alkoholine dezinfekcine priemone, nekontaktuoti su į gripą panašių simptomų patiriančiu asmeniu, vengti koncentruoto žmonių susibūrimo vietų bei stiprinti imuninę sistemą.[46] Taip pat visiems yra rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes arba kitas asmeninės apsaugos priemones, kurios sumažina iškvepiamo oro lašelių kiekį ir sklidimo atstumą kalbant, sluoguojant ar čiaudant.[47]

Gydymas

redaguoti

Nėra patvirtintų oficialių antivirusinių vaistų koronavirusui SARS-CoV-2 gydyti.[48] Šiuo metu atliekami kelių antivirusinių vaistų, kaip antai favilaviro (favipiraviro), ribavirino, remdesiviro, galidesiviro ir ritonaviro klinikiniai tyrimai.[49]

Sunkiais ligos atvejais kvėpavimas sutrinka tiek, jog reikalingi kvėpuoti padedantys prietaisai, įprastai naudojami esant sunkiam plaučių uždegimui.[50][51] Sunkiais atvejais taip pat padeda seniai žinomas priešuždegiminis vaistas, steroidas deksametazonas (angl. dexamethasone).[52] Apramindamas pernelyg audringą imuninę reakciją, šis vaistas sumažina mirštamumą apie trečdaliu, bet tik sunkiems, jau ventiliatorių reikalaujantiems ligoniams[53]. Lengviems ar vidutiniams ligoniams deksametazonas daug nepadeda.

Vakcina

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – COVID-19 vakcina.

2020 m. vasario mėn. keletas Kinijos nacionalinių tyrimų institutų pradėjo bandymus sukurti reikiamai vakcinai.[54] Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išreiškė tikinti, kad per artimiausius 18 mėnesių vakcina bus sukurta.[55]

2020 m. kovo mėn. pasaulyje buvo apie 30 vakcinos kūrimo projektų.[56] Iki gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų buvo I–II bandymų fazėje, o 7 – I fazėje.[57][58]

2020 m. lapkritį pirmoji pasaulyje apie sėkmingai pasibaigusių trečios fazės tyrimų pabaigą, kurios metu vakcina buvo testuojama 30 000 savanorių iš įvairių amžiaus grupių, pranešė kompanija „Pfizer“. Tų pačių metų gruodžio 8 d. Jungtinėje Karalystėje pradėtas pirmasis pasaulyje masinis visuomenės vakcinavimas nuo COVID-19 viruso naudojant „BioNTech“ su „Pfizer“ sukurtą vakciną.[59] Masinis gyventojų vakcinavimas JAV ta pačia vakcina pradėtas gruodžio 14 d.[60] Gruodžio 27 d. pradėtas Lietuvos gyventojų skiepijimas.[61]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 „Naming the coronavirus disease (COVID-19) and the virus that causes it“. www.who.int (anglų). World Health Organization. Suarchyvuotas originalas 2020-02-28. Nuoroda tikrinta 2020-02-28.
  2. ↑ Research, CNN Editorial. „Covid-19 Pandemic Timeline Fast Facts“. CNN. Nuoroda tikrinta 2022-01-11. {{cite web}}: |first= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)
  3. ↑ Hinweise zu Erkennung, Diagnostik und Therapie von COVID-19 Patienten. (PDF). Hrsg: »Ständiger Arbeitskreis der Kompetenz- und Behandlungszentren für Krankheiten durch hochpathogene Erreger« (STAKOB) – Geschäftsstelle am Robert Koch-Institut, Stand: 17. April 2020, Abgerufen am 30. April 2020.
  4. ↑ Neeltjevan Doremalen, Dylan H.Morris, Myndi G.Holbrook et al.: Aerosol and Surface Stability of SARS-CoV-2 as Compared with SARS-CoV-1 In: The New England Journal of Medicine. April 2020.
  5. ↑ „Coronavirus Disease 2019 (COVID-19) Symptoms“. Centers for Disease Control and Prevention. United States. 2020-02-10. Suarchyvuotas originalas 2020-01-30.
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 Chen N, Zhou M, Dong X, Qu J, Gong F, Han Y, et al. (2020 m. vasario mėn.). „Epidemiological and clinical characteristics of 99 cases of 2019 novel coronavirus pneumonia in Wuhan, China: a descriptive study“. Lancet (anglų). 395 (10223): 507–13. doi:10.1016/S0140-6736(20)30211-7. ISSN 0140-6736. PMID 32007143.
  7. ↑ Hessen MT (2020-01-27). „Novel Coronavirus Information Center: Expert guidance and commentary“. Elsevier Connect. Suarchyvuotas originalas 2020-01-30. Nuoroda tikrinta 2020-01-31.
  8. ↑ Huang C, Wang Y, Li X, Ren L, Zhao J, Hu Y, et al. (2020 m. vasario mėn.). „Clinical features of patients infected with 2019 novel coronavirus in Wuhan, China“. Lancet. 395 (10223): 497–506. doi:10.1016/S0140-6736(20)30183-5. PMID 31986264.
  9. ↑ SARS-CoV-2 Steckbrief zur Coronavirus-Krankheit-2019 (COVID-19) Archyvuota kopija 2020-04-28 iš Wayback Machine projekto.. Robert Koch-Institut, 23. März 2020, tikrinta 2020-03-27.
  10. ↑ Fu-Sheng Wang: Liver injury in COVID-19: management and challenges. In: Lancet Gastroenterology & Hepatology. 4. März 2020, doi:10.1016/S2468-1253(20)30057-1
  11. ↑ Yeshun Wu et al.: Nervous system involvement after infection with COVID-19 and other coronaviruses. In: Brain, Behavior and Immunity. 30. März 2020, doi:10.1016/j.bbi.2020.03.031.
  12. ↑ Yongwen Chen et al.: Human Kidney is a Target for Novel Severe Acute Respiratory Syndrome Coronavirus 2 (SARS-CoV-2) Infection. In: medRxiv. 10. April 2020, doi:10.1101/2020.03.04.20031120
  13. ↑ Boseley, Sarah; Devlin, Hannah; Belam, Martin (2020-002-27). „What is coronavirus and what should I do if I have symptoms?“. theguardian.com. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2020-02-27. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  14. ↑ „Wuhan Coronavirus Death Rate“. www.worldometers.info. Suarchyvuotas originalas 2020-01-31. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.
  15. ↑ https://www.thelancet.com/journals/laninf/article/PIIS1473-3099(20)30114-6/fulltext
  16. ↑ https://www.who.int/docs/default-source/coronaviruse/situation-reports/20200219-sitrep-30-covid-19.pdf?sfvrsn=6e50645_2
  17. ↑ Woodward, Aylin (2020-02-22). „2 studies of coronavirus patients suggest the disease's incubation period could be longer than the standard quarantine period of 14 days“. businessinsider.com. Business Insider. Nuoroda tikrinta 2020-02-28.
  18. ↑ https://www.reuters.com/article/us-china-health-incubation/coronavirus-incubation-could-be-as-long-as-27-days-chinese-provincial-government-says-idUSKCN20G06W
  19. ↑ Coronavirus Diagnosis: What Should I Expect?; Lisa Maragakis, M.D., M.P.H. | Updated on January 24, 2022
  20. ↑ newswise.com / Longest known COVID-19 infection – 505 days – described by UK researchers[neveikianti nuoroda] | 22-Apr-2022
  21. ↑ bbc.co.uk / Longest Covid infection lasted more than 16 months, tests show; By Michelle Roberts (Digital health editor) | Published: 22 April 2022
  22. ↑ time.com / A U.K. Patient Had COVID-19 for 505 Days Straight, Study Shows Archyvuota kopija 2022-05-01 iš Wayback Machine projekto.; By Laura Ungar | April 22, 2022
  23. ↑ nypost.com / UK COVID patient dies after ‘one continuous infection’ lasting record 505 days; By Lee Brown | April 22, 2022
  24. ↑ academic.oup.com / Yearlong COVID-19 Infection Reveals Within-Host Evolution of SARS-CoV-2 in a Patient With B-Cell Depletion; Veronique Nussenblatt, Allison E Roder, Sanchita Das, Emmie de Wit, Jung-Ho Youn, Stephanie Banakis, Alexandra Mushegian, Christopher Mederos, Wei Wang, Matthew Chung, Lizzette Pérez-Pérez, Tara Palmore, Jennifer N Brudno, James N Kochenderfer, Elodie Ghedin / The Journal of Infectious Diseases, Volume 225, Issue 7, 1 April 2022, Pages 1118–1123, https://doi.org/10.1093/infdis/jiab622 | Published: 23 December 2021
  25. ↑ https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-children-europe/europe-sees-two-deaths-multiple-cases-of-covid-linked-syndrome-in-children-idUSKBN22R2UL
  26. ↑ https://www.reuters.com/article/us-health-coronavirus-children-europe/europe-sees-two-deaths-multiple-cases-of-covid-linked-syndrome-in-children-idUSKBN22R2UL
  27. ↑ Donald G. McNeil (2020). The Coronavirus in America – The Year Ahead. The New York Times
  28. ↑ medicalnewstoday.com / Coronavirus cause: Origin and how it spreads
  29. ↑ livescience.com / How does the new coronavirus compare with the flu? | By Rachael Rettner – Senior Writer, 2020-03-26
  30. ↑ 4 COVID-19 myths. Cynthia Demarco (2020). Unversity of Texas MD Anderson Cancer Center
  31. ↑ Global coronavirus deaths cross 200,000, US beaches reopen, NY expands testing. CNBC.com
  32. ↑ World Health Organization. Weekly epidemiological update – 29 December 2020
  33. ↑ Ritchie, Hannah; Mathieu, Edouard; Rodés-Guirao, Lucas; Appel, Cameron; Giattino, Charlie; Ortiz-Ospina, Esteban; Hasell, Joe; Macdonald, Bobbie; Beltekian, Diana; Dattani, Saloni; Roser, Max (2020–2022). „Coronavirus Pandemic (COVID-19)“. Our World in Data. Nuoroda tikrinta 2023-10-17.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  34. ↑ https://gisanddata.maps.arcgis.com/apps/dashboards/bda7594740fd40299423467b48e9ecf6
  35. ↑ https://www.who.int/publications-detail/laboratory-testing-for-2019-novel-coronavirus-in-suspected-human-cases-20200117
  36. ↑ https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/lab/rt-pcr-detection-instructions.html
  37. ↑ https://www.globenewswire.com/news-release/2020/01/30/1977226/0/en/Curetis-Group-Company-Ares-Genetics-and-BGI-Group-Collaborate-to-Offer-Next-Generation-Sequencing-and-PCR-based-Coronavirus-2019-nCoV-Testing-in-Europe.html
  38. ↑ https://bestpractice.bmj.com/topics/en-gb/3000168/diagnosis-approach
  39. ↑ Gorbalenya AE (2020-02-11). „Severe acute respiratory syndrome-related coronavirus – The species and its viruses, a statement of the Coronavirus Study Group“. bioRxiv (anglų): 2020.02.07.937862. doi:10.1101/2020.02.07.937862. Suarchyvuotas originalas 2020-02-11. Nuoroda tikrinta 2020-02-11.
  40. ↑ „Q & A on novel coronavirus“. European Centre for Disease Prevention and Control (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-02-11.
  41. ↑ Coronavirus disease 2019 (COVID-19). WHO, Situation Report 66. [1]
  42. ↑ „Q&A on coronaviruses“. World Health Organization. 13 April 2020. Suarchyvuotas originalas 20 January 2020. Nuoroda tikrinta 12 April 2020.
  43. ↑ Carl Zimmer (2020). Most People With Coronavirus Won’t Spread It. Why Do a Few Infect Many? The New York Times. [2]
  44. ↑ Carl Zimmer (2020). Most New York Coronavirus Cases Came From Europe, Genomes Show. The New York Times. [3]
  45. ↑ Zhou, Peng; Yang, Xing-Lou; Wang, Xian-Guang; Hu, Ben; Zhang, Lei; Zhang, Wei; Si, Hao-Rui; Zhu, Yan; Li, Bei; Huang, Chao-Lin; Chen, Hui-Dong; Chen, Jing; Luo, Yun; Guo, Hua; Jiang, Ren-Di; Liu, Mei-Qin; Chen, Ying; Shen, Xu-Rui; Wang, Xi; Zheng, Xiao-Shuang; Zhao, Kai; Chen, Quan-Jiao; Deng, Fei; Liu, Lin-Lin; Yan, Bing; Zhan, Fa-Xian; Wang, Yan-Yi; Xiao, Gengfu; Shi, Zheng-Li (2020-01-23). „Discovery of a novel coronavirus associated with the recent pneumonia outbreak in humans and its potential bat origin“. bioRxiv (anglų): 2020.01.22.914952. doi:10.1101/2020.01.22.914952. Suarchyvuotas originalas 2020-01-24. Nuoroda tikrinta 2020-02-05.
  46. ↑ „Coronavirus“ (anglų). www.who.int. 2020 m. sausio mėn. Suarchyvuotas originalas 2020-01-20. Nuoroda tikrinta 2020-01-24.
  47. ↑ https://www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/prevent-getting-sick/about-face-coverings.html
  48. ↑ https://www.nature.com/articles/d41573-020-00016-0
  49. ↑ https://www.clinicaltrialsarena.com/analysis/coronavirus-mers-cov-drugs/ Archyvuota kopija 2020-02-19 iš Wayback Machine projekto.
  50. ↑ Murthy S, Gomersall CD, Fowler RA (2020-03-11). „Care for Critically Ill Patients With COVID-19“. JAMA. doi:10.1001/jama.2020.3633. PMID 32159735. Suarchyvuotas originalas 2020-03-18. Nuoroda tikrinta 2020-03-18.
  51. ↑ World Health Organization (28 January 2020). „Clinical management of severe acute respiratory infection when novel coronavirus (2019-nCoV) infection is suspected“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2020-02-26. Nuoroda tikrinta 2020-03-18.
  52. ↑ Benjamin Mueller and Roni Caryn Rabin (2020). Common Drug Reduces Coronavirus Deaths, Scientists Report. New York Times. [4]
  53. ↑ WHO skyrelis apie deksametazoną [5]
  54. ↑ „Animal testing begins for first novel coronavirus vaccines in China“. pharmaceutical-technology.com. 2020-02-24. Nuoroda tikrinta 2020-02-27.
  55. ↑ „Coronavirus (Covid-19) vaccine may be available in 18 months“. pharmaceutical-technology.com. 2020-02-12. Nuoroda tikrinta 2020-02-27.
  56. ↑ https://www.bioworld.com/articles/433331-increasing-number-of-biopharma-drugs-target-covid-19-as-virus-spreads
  57. ↑ „COVID-19 vaccine development pipeline (Refresh URL to update)“. Vaccine Centre, London School of Hygiene and Tropical Medicine. 2020-05-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  58. ↑ „COVID-19 vaccine tracker (Choose vaccines tab; updated 2-3x/week)“. Milken Institute. 2020-05-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-15.
  59. ↑ Al Jazeera, ‘V-Day’: UK rolls out vaccine, 90-year-old woman first in line, 8 Dec 2020
  60. ↑ BBC, Covid: First round of US vaccinations to begin on Monday
  61. ↑ https://sam.lrv.lt/en/news/lithuanian-healthcare-workers-start-getting-the-covid-19-vaccine Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=COVID-19&oldid=7356499"