Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, taip pat vadinama Jugoslavijos SFR arba Jugoslavija – valstybė, nuo 1945 m. lapkričio 29 iki 1992 metų egzistavusi Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio centrinėje ir šiaurės vakarų dalyje. Vakaruose siekė Adrijos jūrą, šiaurės vakaruose ribojosi su Italija, šiaurėje su Austrija ir Vengrija, rytuose su Rumunija ir Bulgarija, pietuose su Graikija, pietvakariuose su Albanija.[1]

Jugoslavijos Federacinė Liaudies Respublika
(1945–1963)
Federativna Narodna Republika Jugoslavija[a]
Федеративна Народна Република Југославија[b]
Federativna ljudska republika Jugoslavija[c]

Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika
(1963–1992)
Socijalistička Federativna Republika Jugoslavija[d]
Социјалистичка Федеративна Република Југославија[e]
Socialistična federativna republika Jugoslavija[f]
 

Flag of Yugoslavia (1943–1946).svg
 
Free Territory Trieste Flag.svg
1945 – 1992
Flag herbas
Vėliava Herbas
Devizas
„Brolybė ir vienybė“
Bratstvo i jedinstvo
Братство и јединство
Bratstvo in Enotnost
Братство и Единство
Himnas
„Ei, slavai!“
Hej, Slaveni/Hej, Sloveni
Хеј, Слaвени/Хеј, Слoвени
Hej, Slovani
Еј, Словени
Location of Jugoslavija
Jugoslavija 1989 m.
Sostinė Belgradas
Kalbos Serbų-kroatų, slovėnų, makedonų
Valdymo forma Federacinė respublika
Prezidentas
 19451953 (pirmas) Ivan Ribar
 1991 (paskutinis) Stjepan Mesić
Generalinis sekretorius
 19451980 (pirmas) Josip Broz Tito
 19891990 (paskutinis) Milan Pančevski
Parlamentas Federalinė asamblėja
Era Šaltasis karas
 - Paskelbimas 1945 m. lapkričio 29 d.
 - Konstitucija 1946 m. sausio 31 d.
 - Neprisijungimo judėjimas 1961 m. rugsėjo 1 d.
 - Tito mirtis 1980 m. gegužės 4 d.
 - Jugoslavijos karai 1991 m. birželio 27 d.
 - Žlugimas 1992 m. balandžio 27 d.
Gyventojai
 - 1991 23 229 846 
Valiuta Jugoslavijos dinaras
Prieš
Po
Flag of Yugoslavia (1943–1946).svg DF Jugoslavija
Free Territory Trieste Flag.svg Triesto laisvoji teritorija
Kroatija Flag of Croatia (1990).svg
Slovėnija Flag of Slovenia.svg
Makedonija Flag of the Socialist Republic of Macedonia (1946–1991).svg
Bosnija ir Hercegovina Flag of Bosnia and Herzegovina (1992-1998).svg
Jugoslavijos Federacinė Respublika Flag of Yugoslavia (1992–2003).svg

IstorijaKeisti

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos istorija

Susikūrė 1945 m. lapkričio 29 d., pakeitė iki tol gyvavusią Jugoslavijos Demokratinę Respubliką. 1991 m. birželio 25 d. iš Jugoslavijos sudėties pasitraukė Slovėnija ir Kroatija, 1991 m. rugsėjo 5 d. Makedonija, 1992 m. balandžio 5 d. Bosnija ir Hercegovina. 1992 m. balandžio 28 d. žlugo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, susikūrė Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Politinė sistemaKeisti

Pagal santvarką Jugoslavija buvo socialistinė federacinė respublika.
Pagal 1974 konstituciją aktyviąją rinkimo teisę turėjo piliečiai, sulaukę 18 m.
Aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo Skupščina, susidedanti iš 2 rūmų: Sąjungos večės (220 delegatų, renkamų 4 metams bendruomenių skupščinų po 30 iš kiekvienos respublikos ir po 20 iš auton. krašto) ir Respublikų ir autonominių kraštų večės (88 delegatai, renkami respublikų ir autonominių kraštų skupščinų po 12 iš respublikos ir po 8 iš krašto).

Kolektyvinis valstybės vadovas buvo Skupščinos prezidiumas, susidedantis iš 9 narių (8 renkamų po 1 iš kiekvienos respublikos ir autonominio krašto skupščinos, taip pat ir Jugoslavijos komunistų sąjungos pirmininkas, kuris galėjo būti Skupščinos išrinktas prezidiumo pirmininku ir Jugoslavijos SFR prezidentu).
Respublikų ir autonominių kraštų skupščinų pasiūlymu 1974 m. Jugoslavijos SFR prezidentu neterminuotai išrinktas Josipas Brozas (Titas). Prezidentas buvo ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, Liaudies gynybos tarybos pirmininkas.
Prezidiumo nariai buvo atskaitingi juos išrinkusioms respublikos ar krašto skupščinoms.

Vykdomąją valdžią turėjo sąjungos vykdomoji večė, kuri atskaitinga skupščinai.

Kiekviena respublika ir autonominis kraštas turėjo savo konstituciją, parengtą 1974 federacijos konstitucijos pagrindu, skupščiną bei vykdomąją večę.
Vietos valdžios organai buvo bendruomenių skupščinos, susidedančios iš 3 večių: vieningojo darbo večės (delegatus rinko darbo kolektyvai), vietinių sandraugų večės (delegatus renko teritoriniai susivienijimai) ir visuomeninės politinės večės (delegatus renko gyventojai iš visuomeninių politinių organizacijų pateiktų kandidatų).

Bendruomenės skupščiną renko savo vykdomąjį organą – bendruomenės vykdomąją večę. Teismų sistemą sudarė Sąjungos teismas, Konstitucinis teismas (narius rinko Jugoslavijos Skupščina), respublikų, autonominių kraštų ir bendruomenių teismai (narius renko atitinkamos skupščinos).

Pagal Konstituciją Jugoslaviją sudarė kelios oficialio „nacijos“, atitinkančios federacines respublikas. Nacijų (slovėnų, kroatų, bosnių, serbų, makedonų) mažumų interesus turėjo ginti jų vardo respublika.

Administracinis suskirstymasKeisti

Jugoslavijos socialistinę federacinę respubliką sudarė 6 socialistinės respublikos ir du autonominiai kraštai priklausę Serbijos socialistinei respublikai:
Vėliava Respublika Plotas Gyventojų (tūkst.) Sostinė
1   Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinė Respublika 51,1 3981 Sarajevas
2   Kroatijos Socialistinė Respublika 56,5 4507 Zagrebas
3   Makedonijos Socialistinė Respublika 25,7 1760 Skopjė
4   Juodkalnijos Socialistinė Respublika 13,8 560 Titogradas
5   Serbijos Socialistinė Respublika 88,4 8742 Belgradas
5a Kosovas 10,9 1385 Priština
5b Voivodina 21,5 1976 Novi Sadas
6   Slovėnijos Socialistinė Respublika 20,3 1775 Liubliana


 
Jugoslavijos teritorijos kaita

GeografijaKeisti

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos geografija

EkonomikaKeisti

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos ekonomika

DemografijaKeisti

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos demografija


 
Jugoslavijos tautos 1991 m.

KultūraKeisti

Pagrindinis straipsnis: Jugoslavijos kultūra

SportasKeisti

1976 m. Jugoslavijoje vyko V Europos futbolo čempionatas.

Kita informacijaKeisti

PastabosKeisti

  1. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas lotynų abėcėle.
  2. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas kirilica.
  3. Pavadinimas slovėnų kalba (slovėnų kalba naudoja tik lotynišką raštą).
  4. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas lotynų abėcėle.
  5. Pavadinimas serbų-kroatų ir makedonų kalbomis, užrašytas kirilica.
  6. Pavadinimas slovėnų kalba (slovėnų kalba naudoja tik lotynišką raštą).

IšnašosKeisti

NuorodosKeisti