Akmenalės
{{#if:280
Prano Radiko (Stasės Klapotauskienės) sodybos etnoarchitektūrinis namas, statytas 1800 metais
Akmenalės
Akmenalės
56°01′52″š. pl. 21°22′44″r. ilg. / 56.031°š. pl. 21.379°r. ilg. / 56.031; 21.379 (Akmenalės)Koordinatės: 56°01′52″š. pl. 21°22′44″r. ilg. / 56.031°š. pl. 21.379°r. ilg. / 56.031; 21.379 (Akmenalės)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 48
Vikiteka Akmenalės
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Akmenãlės
Kilmininkas: Akmenãlių
Naudininkas: Akmenãlėms
Galininkas: Akmenalès
Įnagininkas: Akmenãlėmis
Vietininkas: Akmenãlėse

Akmenalės (rečiau Akmenaliai) – kaimas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 7 km į rytus nuo Darbėnų, prie kelio GrūšlaukėVaineikiai ir Akmenos upės.

Kultūros paveldas:

Etimologija redaguoti

Kaimui vardą davė Akmenos upė, ištekanti iš netoliese esančio Grūšlaukės pušyno. Rašytiniuose šaltiniuose pavadinimas rašomas lenk. Okminele, Okminiele, liet. Akminaliai, Akmenaliai, Akmenalės, rus. Окминели‚ Aкмeнaлиcъ, latv. Okmineļi.

Geografija redaguoti

 
Akmenalių kaimo planas. 1915 m.

Kaimui priklauso 524,27 ha žemės, kuri plyti į vakarus nuo Vaineikių ir Grūšlaukės miškų masyvo abipus Akmenos upės ir kelio VaineikiaiGrūšlaukė. Šiaurės vakarinėje kaimo dalyje į Akmeną įteka Ąžuolupis, o centrinėje dalyje – Varupis. Šiaurės vakaruose kaimas ribojasi su Knėžais, šiaurėje – su Kumpikais, vakaruose – su Šlaveitais, pietvakariuose – su Rubiniške, rytuose – su Didžiaisiais Žalimais.

Istorija redaguoti

Kaime rastas akmeninis kirvis liudija, kad žmonės čia gyveno jau akmens arba žalvario amžiuje. Istorikas Adolfas Nezabitauskis Akmenalėse lokalizuoja 1253 m. Livonijos ordino dokumentuose paminėtą Aggemine vietovę, kuri priklausė kuršių Mėguvos žemei.

Akmenalių bajorkaimis susiformavo XVI a. Jo sodybos stovėjo abipus Akmenos upės žemiau jos santakos su Varupiu. Iš pradžių gyvenvietė buvo nedidelė, 1846 m. joje buvo 9 dūmai.[6] XIX a. stambiausi žemvaldžiai buvo bajorai Brazdauskai, Butkevičiai, Grinevičiai, Šalkauskiai.[7]1872 m. buvo 18,[8] 1895 m. – 27,[9] o 1923 m. – 40 ūkių.[10] Tarpukario Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskaidytas į vienkieminius ūkius.

Tarpukariu Prano Radiko (dab. Stanislavos Klapatauskienės) name veikė Vaineikių pradinės mokyklos klasės. Po II pasaulinio karo šalia esančiuose miškuose veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos partizanų Kardo rinktinės štabas. 1947 m. rugpjūčio 6 d. kaime į MGB vidaus kariuomenės karių ir Darbėnų valsčiaus stribų pasalą pateko ir žuvo Kardo rinktinės štabo sekretorius Kazys Žekelis, o 1950 m.vasario 21 d. – štabą saugojusio Vizbuto būrio partizanas Adomas Alminas-Kūma. 1949 m. kovo 26 d. į Sibirą buvo išvežti Jonas Petrauskas su žmona Magde, vaikais Jonu ir Magde bei Anastazija Statnickienė su vaikais Juozu, Jonu ir Gene, o balandžio 20 d. – Stasė Veršilaitė.

Šiandien Akmenalių kaime yra 15 vienkieminių sodybų. Vienoje iš jų ūkininkauja Juozapas Butkevičius (pieno ūkis).

Senieji kaimo vietovardžiai redaguoti

  • Kaimo dalys: rytinė dalis – Akmenalių Medsėdis (10 sodybų), vakarinė dalis – Pabrėžynai (10 sodybų), pietinė dalis – Skrobgalis.
  • Ariamos žemės laukai: Sodyba (21 ha), Kalvedis (20 ha), Pakapelis (15 ha), Užridikis (7 ha), Užskrobgalis (6 ha), Treinelė (5,5 ha), Pakryželis (5 ha), Plėšimai (5 ha), Jonušynas (4 ha), Strikiškė (3,5 ha), Apušrotai (3 ha), Dirvelė (2,5 ha), Laukelis (2,5 ha), Pakelelis (2,5 ha), Parvaras (2 ha), Patrumpelis (2 ha), Užklėtis (2 ha), Užkūtis (1,5 ha), Aptvaras (1 ha), Pakūtis (1 ha) ir Pokerelis.
  • Pievos: Pajuodiškis (9 ha), Blanka (6 ha), Legierstva (6 ha), Kuisos (5 ha), Eglybrastis (4 ha), Bajorinė (2 ha), Karklotis (2 ha), Tarpelis (1,3 h), Veršiniukas (1/3 ha), Varupis.
  • Miškingos ganyklos: Paplikelis (16 ha), Ganyklėlė (7 ha) ir Degėsa (0,5 ha).
  • Pelkės: Leleikupio bala.
  • Upės: Akmena, Varupis, Apušrotų upelis, Kuisupelis.
Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.XVIII a. Palangos seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė
18611915 m. Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 m. Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
19191950 m. Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531995 m. Kretingos rajonas
19952009 m. Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Kumpikų seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.
1845 m. 1902 m.[11] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[13] 1979 m.sur.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18]
81 164 225 148 121 68 49 62 57 48


Žymūs žmonės redaguoti

Gimė
Gyveno

Galerija redaguoti

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kultūros vertybių registras: Sodyba, Kretingos r. sav., Akmenalių k. (Darbėnų sen.)[neveikianti nuoroda]
  3. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos skulptūra, Kretingos r. sav., Akmenalių k. (Darbėnų sen.) Archyvuota kopija 2021-09-22 iš Wayback Machine projekto.
  4. Kultūros vertybiųregistras: Koplytėlė su Šv. Onos, Šv. Barboros ir Kristaus skulptūromis, Kretingos r. sav., Akmenalių k. (Darbėnų sen.) Archyvuota kopija 2021-09-22 iš Wayback Machine projekto.
  5. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos ir Marijos Sopulingosios skulptūromis, Kretingos r. sav., Kumpikų k. (Darbėnų sen.)[neveikianti nuoroda]
  6. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846
  7. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa: nakł. Filipa Sulimierskiego i Władysława Walewskiego, 1880–1914. – T. 15, cz.2. – Str. 403
  8. Rusijos imperijos vakarinės dalies žemėlapis. X eilė. Kauno, Kuršo gubernijos ir dalis Prūsijos. Lapas I. – Rusija, 1872
  9. Rusijos imperijos vakarinės dalies žemėlapis. Kauno ir Kuršo gubernijos. Telšių ir Gruobinios apskritys. – Rusija, 1895
  10. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925
  11. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  12. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. 13,0 13,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  19. Viešoji įstaiga „Versmės“ leidykla: Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Auksūdys – 6 km Kumpikai Grūšlaukė – 4,5 km
Knėžai
 
DARBĖNAI – 7 km
Šlaveitai
     
     
     
Didieji Žalimai – 4 km
Barzdžiai – 9 km
Vaineikiai – 3 km Rubiniškė
Darataičiai – 1 km
Vaineikių Medsėdžiai – 4,5 km
KŪLUPĖNAI – 10 km