Vikipedija

Barzdžiai

Kitos reikšmės – Barzdžiai (reikšmės).
Barzdžiai
{{#if:280
Barzdžių senosios kapinės – Maro kapeliai
Barzdžiai
Barzdžiai
56°01′48″š. pl. 21°31′55″r. ilg. / 56.030°š. pl. 21.532°r. ilg. / 56.030; 21.532 (Barzdžiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 76
Vikiteka Barzdžiai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Barzdžiaĩ
Kilmininkas: Barzdžių̃
Naudininkas: Barzdžiáms
Galininkas: Barzdžiùs
Įnagininkas: Barzdžiaĩs
Vietininkas: Barzdžiuosè

Barzdžiai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio  226  Kartena–Kūlupėnai–Salantai , Salanto dešiniajame krante. Teritorijos plotas – 459,42 ha.[2] Priešais kaimą kitapus Salanto stūkso Imbarės piliakalnis.

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Barzdys daugiskaitinės formos.[3] Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Bardzie, Bordzie, rus. Бoрзди, Барздзе, Бардзe, Барзджaй, Барзджяй, vok. Barsdse, liet. Barzdžiai. Vietos tarme vietovė vadinama žem. Barzdē.

Geografija

redaguoti
 

Kaimo žemės plyti Salanto dešiniojo kranto slėnyje ir į vakarus nuo jo plytinčioje aukštumoje. Šiaurėje jos ribojasi su Klecininkais, vakaruose – šiaurės vakaruose – su Barzdžių Medsėdžiais, šiaurės rytuose – su Žvainiais, rytuose – su Imbare, pietvakariuose – su Klausgalvų Medsėdžiais, pietuose – su Klausgalvais, pietryčiuose – su Kalnaliu.

Didžiąją teritorijos dalį apima arimai, dirvonuojantys laukai, pievos ir ganyklos. Tik pietinėje ir rytinėje dalyje auga Barzdžių Atkalnių, o pietvakariuose – Pušyno miškai. Kaime yra 3 gatvės – Kalno, Liepų ir Kaštonų, abipus kurių stovi 32 sodybos.

Rytinė kaimo dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.

Istorija

redaguoti

Musteikų sklype 1938 m. rasti žalvariniai žiedai ir kultūrinio sluoksnio liekanos liudija, kad žmonių čia gyventa nuo I tūkstantmečio.[4]

Kaimas susiformavo XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos inventoriuje.[5] Tuo metu jam priklausė apie 1 200 ha žemės, kuri plytėjo nuo Salanto upės rytuose iki Žalimų miško vakaruose.

 
Monumentalus kryžius ir koplytėlė kaimo kapinėse. Fot. Julius Kanarskas, 1985 m.
 
Barzdžiai (rus. Барздзе) ir Barzdžių užusienis (rus. З. Барздзе) 1872 m. Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo karininkų parengtame Kretingos apylinkių žemėlapyje
 
Senosios kapinių koplytėlės ornamentuotas kryželis-saulutė. Fot. Julius Kanarskas, 1985 m.
 
Barzdžiai (lenk. Bordzie) 1915 m. vokiečių karo topografų parengtame Salantų apylinkių topografiniame žemėlapyje
 
Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra iš senosios kapinių koplytėlės. Fot. Julius Kanarskas, 1985 m.
 
Barzdžiai (rus. Барзджай) 1948 m. SSRS ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo parengtame ir 1950 m. išleistame Salantų apylinkių topografiniame žemėlapyje

Didžiąją žemių dalį apėmė miškas, medžiais ir krūmais apaugusios akmeningos ganyklos, šienaujamos pievos. Dirbami laukai plytėjo šiaurės rytinėje teritorijos dalyje, kurioje buvo įsikūrusi ir gatvinio kaimo gyvenvietė.[6]

1585 m. kaimas valdė 14 valakų ariamos žemės, kurią dirbo 12 žemdirbių (Petras Bruzaitis, Ščeputis Bružaitis, Petras Dargaitis, Bružas Dargužaitis, Jonušas Dirmeikaitis, Mikutis Lukošaitis, Tamošius Mocneikaitis, Andrius Petraitis, Ščeputis Romeikaitis, Mikalojus Šimkaitis, Urbonas Šimkaitis, Jurgutis Vizaitis). XVII a. plėšininėje ganyklų ir miško žemėje ėmė kurtis naujakurių vienkieminiai užusieniai.

Žemė priklausė Platelių dvarui, kuris buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, o 1797 m. atiteko grafo Augusto Šuazelio-Gufjė šeimai. Kaimas buvo administruojamas iš Platelių dvaro, nuo XIX a. pr. – iš kaimo šiaurės rytinėje dalyje įkurto dvaro ūkinio-gamybinio padalinio, pavadinto Edvardavo (Sorokino) palivarku.

Dvasiniu žemdirbių gyvenimu nuo XVI a. rūpinosi Platelių, nuo 1630 m. – Salantų parapinės bažnyčios dvasininkai. Nuo 1777 m. kaimiečiai melstis, vaikus krikštyti ir mirusius į paskutiniąją kelionę išlydėti galėjo Kalnalio šv. Lauryno filijinėje bažnyčioje. Mirusiuosius laidojo kaimo kapinėse, nuo XVIII a. pab. – Salantų parapijos ir Kalnalio filijos kapinėse.

Smarkiai Barzdžiai nukentėjo nuo 1709–1711 m. Didžiojo maro epidemijos, kurios aukas gyvieji laidojo kaimo kapinėse, nuo to laiko vadinamose Maro kapeliais. 1750 m. kaime tebuvo 9 katalikų sodybos.[7]

1821 m. ir 1843 m. buvo 26 katalikų sodybos.[8] Jose 1845 m. gyveno 72 vyrai ir 77 moterys. Tai buvo valstiečių Prano Bėronto, Antano Milašiaus, Juozapo Mikniaus, Jurgio Gelžinio, Tomo Vaičiaus, Lauryno Šaulio, Lauryno Užondžio, Juozapo Viskonto, Leono Jašmonto, Juozapo (Motiejaus sūnaus) Kniūkštos, Juozapo Valužio, Antaninos Valužienės, Juozapo Stankaus, Kazimiero Stonkaus, Juozapo Piluckio, Stanislovo Preibio, Tado Prišmonto, Juozapo Skurdausko, Juozapo (Tado sūnaus) Kniūkštos, Kazimiero Venckaus, Juozapo Žeimavičiaus, Mykolo Daukanto, Prano Kripo ir Jono Stonkaus šeimos, kurias sudarė 121 nuolatiniai gyventojai. Jų namuose gyveno dar 28 samdiniai ir įnamiai.[9]

1846 m. registruota 20 dūmų.[10] XIX a. 6–7 deš. gatviniame kaime buvo 11 kiemų, o už valakais pamatuotos dirbamų sklypų ganyklose ir miške vienkiemiais išsimėtę stūksojo 8 Barzdžių užusieniai (rus. застенoк Барздзе) su 20 sodybų. Užusienius su gatviniu kaimu jungė lauko keliukai.[11]

Per baudžiavos panaikinimo reformą iš baudžiavos paleistiems valstiečiams kaime buvo suformuoti 442 rėžiai dirbamos žemės, už kurią grafų Šuazelių-Gufjė dvaro Edvardavo palivarke atodirbį 1870 m. atlikinėjo 113 revizinių sielų – valstiečių prievolininkų.[12]

Po reformos nuo Barzdžių buvo atskirti vakarinę žemių dalį apėmę užusieniai, kurie tapo savarankišku Barzdžių Medsėdžių kaimu. Per pobaudžiavinę ir Stolypino reformas keitėsi ir pati gyvenvietė: ji buvo išskaidyta į vienkiemines sodybas.[13] Ganyklos ir miškai liko bendro naudojimo žeme, už kurią kaimas tebemokėjo mokestį dvarui.

Kaime gyveno kelios bajorų šeimos. Tarp jų 1865–1869 m. minimi Leopoldas Norvydas su žmona Magdalena Šemaite ir Florijonas Pikturna su žmona Barbora Idzelyte.[14]

1915 m. kaime buvo 17 sodybų,[15] 1923 m. – 24 ūkiai.[16] 1926 m. kaimiečiai tapo naujai įkurtos Kalnalio šv. Lauryno Romos katalikų bažnyčios parapijos parapijiečiais.[17] Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1935 m. ūkininkams buvo išdalintos bendrosios ganyklos bei miško žemė, kuriose suformuoti vienkieminiai ūkiai.[18]

1940 m. pradėjus sovietinę žemės reformą, kaimo mažažemiams Kaziui Mineikiui, Juozui Vaičiui, Bronislavai Daukontaitei-Gervinskienei ir bežemei Vincentai Narmontienei okupacinė valdžia suteikė nuo 1,5 ha iki 4,05 ha dirbamos žemės sklypus Barzdžių Medsėdžių kaime iš ūkininkų Kazimiero ir Apolonijos Skersių nacionalizuotoje žemėje.[19]

1948 m. buvo 28 kiemai.[20] Sovietmečiu įsteigus kolektyvinius ūkius, Barzdžiai tapo kolūkine gyvenviete, į kurią iš melioratorių griaunamų Barzdžių, Barzdžių Medsėdžių ir kitų apylinkės vienkieminių sodybų kėlėsi žemdirbių šeimos. Aukštumos pakraštyje priešais vaizdingą Salanto slėnį buvo suprojektuota nauja gatvinio plano gyvenvietė. Į vakarus nuo jos iškilo gamybiniai-ūkiniai Kalnalio kolūkio, vėliau – Salantų tarybinio ūkio, pastatai (sandėliai, fermos, dirbtuvės ir pan.).

Šiandien kaimo gyventojus jungia, jų kultūriniu švietimu, mokymu ir gyvenvietės gerbūviu rūpinasi 2020 m. įkurtas Barzdžių bendruomenės centras,[21]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1585 m. – XVIII a. Imbarės vaitija, Platelių seniūnija
1861–1880 m. Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1880–1915 m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1919–1940, 1941–1944 m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941, 1944–1950 m. Kalnalio apylinkė, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1954 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
1954–1959 m. Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
1959–1963 m. Bargalio apylinkė, Kretingos rajonas
1963–1995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Kalnalio seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.
1845 m.[22] 1902 m.[23] 1923 m.sur.[24] 1948 m.[25] 1959 m.sur.[26] 1970 m.sur.[26] 1979 m.sur.[27] 1989 m.sur.[28] 2001 m.sur.[29] 2011 m.sur.[30] 2021 m.sur.[31]
149 130 156 201 251 203 150 116 121 108 76

Žymūs žmonės

redaguoti
Gimė

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

redaguoti

1935 m. Klausgalvų pradžios mokyklos vedėjo Juozo Kudarausko surašyti Barzdžių kaimo vietovių vardai (pateikėjas – Juozas Žeimys):

  • Biržtviniai rėžiai (žem. biržtvinē rėžē) – 16 ha dydžio žvyringos ariamos žemės ir užliejamų pievų plotas pietinėje kaimo dalyje.
  • Daginiai rėžiai (žem. daginē rėžē) – 16 ha dydžio žvyringos ariamos žemės ir dagiais apaugusių pievų plotas pietinėje kaimo dalyje.
  • Ganyklos – 28 ha dydžio bendrųjų ganyklų plotas vakarinėje kaimo dalyje plytinčioje šilais apaugusioje molingoje ir smėlingoje žemėje.
  • Kapinės (žem. kapinē) – 30 x 40 m dydžio aukštumos smėlingoje pakilumoje kelio į kaimą kairėje pusėje priešais Salanto slėnį esančios nenaudojamos kaimo kapinės.
  • Kapinių rėžiai (žem. kapinē rėžē) – 24 ha dydžio žvyringos ariamos žemės ir užliejamų pievų plotas rytinėje kaimo dalyje aplinkui kapines.
  • Klecių laukai (žem. kleciu laukā) – 12 ha dydžio molingos ariamos žemės sklypas šiaurinėje kaimo dalyje.
  • Mončiškės (žem. Mončiškės, Moncerijos) – 14 ha dydžio ganyklų sklypas pietinėje kaimo dalyje.
  • Pamonciškės (žem. Pamonciškis) – 24 ha dydžio žvyringos ariamos žemės ir pievų plotas pietinėje kaimo dalyje šalia Mončiškių sklypo.
  • Skersutiniai[32] rėžiai (žem. skersutinē rėžē) – 4 ha dydžio molingos ariamos žemės sklypas pietvakarinėje kaimo dalyje.[33]

Kultūros paveldas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Teisės aktų registras – 2016 m. lapkričio 2 d. – 26124
  3. ↑ Pranas Kniūkšta. Barzdžių kaimo XVII amžiaus pavardės. – Kalbos kultūra. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. – 2010 m., Nr. 83. – P.202
    Laima Stonkuvienė. Barzdžių kaime Barzdžių negyvenama. – Švyturys (priedas „Pro kaimo langą“) – 2008 m. rugsėjo 13 d.
  4. ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, f. 1, b. 20. – L.209–213 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Акты издаваемые Виленскою археографическою комиссiею. – Вильна, 1887. – T. 14. – C. 305–306
  6. ↑ Julius Kanarskas. Istorijos verpetuose išlaikęs Barzdžių kaimas. – Švyturys – 2019 m. gruodžio 7 d. – P. 6
  7. ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011 m. – T. 15. – P. 71
  8. ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011 m. – T. 15. – P. 72
  9. ↑ Вѣдомость жителямъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда Салантовскаго прихода вѣроисповѣдaнія римско католическаго 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F 605, ap. 2, b. 723. – L. 50–51
  10. ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 142
  11. ↑ Карта г. Ковенской и Курляндской. – Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1865–1866 гг.
  12. ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. Составленъ в 1870 году. – Ковна, 1870. – C. 78
  13. ↑ Карта Ковенск. и Курляндск. губ. – VII-10. Тельевск. и Гробинск. уѣзд. – Воeн. топогр. коллежскій совѣтникъ Поржезинскій, воeн. топогр. капитанъ Кузьминъ. – Съемка 1895 г.
  14. ↑ Salantų RKB gimimo metrikų knyga. – 1862–1872 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1517, ap. 1, a. v. 2. – L. 40v, 53v, 79, 135
  15. ↑ Karte des westlichen Rußlands. Kreis Grobin, Gouvernement Kurland. Kreis Telsche, Gouvernement Kowno. J 17. Sałanty. – Kartographische Abteilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. – Druck 1915
  16. ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
  17. ↑ Kazys Misius, Romualdas Šimkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios. Žinynas. – Vilnius, 1991
  18. ↑ Salantų vls. Barzdžių k. Išskirstymo vienkiemiais planas (1:5000). – 1935 m. – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. – F. 1250, ap. 4/5, a. v. 385
  19. ↑ 1940 metų Salantų valsčiaus žemės fondo susidarymo ir paskirstymo naudojimui sąrašas. – Klaipėdos regioninis valstybės arvyvas. – F. 204, ap. 1, b. 45. – L. 33v–35
  20. ↑ [Карта]. 1948 г. 0–34–140–В–в (м. Салантай). Литовская ССР. – Генеральный штаб вооруженных сил Союза ССР. – Первое издание 1950 г.
  21. ↑ Barzdžių bendruomenės centras. – Rekvizitai. – Verslo žinios
  22. ↑ Вѣдомость жителямъ Ковенской губерніи Тельшевскаго уѣзда Салантовскаго прихода вѣроисповѣдaнія римско католическаго 1845 года. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723. – L. 50–51
  23. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  24. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  25. ↑ Salantų valsčiaus apylinkių (Bargalių, Gargždelės, Imbarės, Juodupėnų, Erlėnų, Kalnalio, Laivių, Nasrėnų) visų gyventojų sąrašai. – 1948 m. – Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. – F. 95, ap. 1, a. v. 3. – L. 8–11
  26. ↑ 26,0 26,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  27. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  28. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  29. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  30. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  31. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  32. ↑ skersieji
  33. ↑ Lietuvos žemės vardynas. – Žemės vardai Barzdžių kaimo Salantų valsčiaus Kretingos apskrities. – Surašė Juozas Kudarauskas. – 1935 m. – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondai
  34. ↑ „Barzdžių kaimo senosios kapinės, vad. Markapiais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-11-02.
  35. ↑ „Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Marijos Maloningosios skulptūra“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-11-02.
  36. ↑ „Koplytėlė su Rūpintojėlio skulptūra“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-11-02.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Leliūnai – 4 km
Barzdžių Medsėdžiai – 2 km 		Pesčiai – 3 km
Klecininkai – 2 km 		SALANTAI – 4 km
Žvainiai – 2 km 		 
Mažieji Žalimai – 3 km
     
     
     
Imbarė – 3 km
Klausgalvų Medsėdžiai – 3 km Kalnalis – 2 km Skaudaliai – 3 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Barzdžiai&oldid=7424871"