Atverti pagrindinį meniu
Lietuviški viduramžių kovos kirviai. (Rekonstrukcija)
Ugniagesys su kirviu

Kirvis – įrankis su dažniausiai metaline galva ir mediniu kotu. Įrankis pritaikytas kirsti medį, skaldyti malkas, statybai ar kapoti mėsą.

Kirvio aštrioji dalis yra ašmenys, bukoji vadinama pentimi. Kirvis su ašmenimis, statmenais penčiai, vadinamas vedega.

Kirvis kaip simbolis dažnai naudojamas heraldikoje.

Senovėje ir viduramžiais kirviai buvo artimos kovos ir svaidomi ginklai. (žr. kovos kirvis, bardišius, franciska, tomahaukas)

Pirmųjų kirvių galvos būdavo akmeninės, vėliau varinės, bronzinės, geležinės ir plieninės, medžiaga kito priklausomai nuo žmonijos technologinių pasiekimų. Kirvių kotai būna mediniai, plastikiniai ar kompozitiniai (pvz., iš stiklaplastikio).

Kirvių rūšysKeisti

  • Alpinisto kirvis
  • Dviašmenis kirvis
  • Medkirčio kirvis
  • Ugniagesio kirvis

IstorijaKeisti

Pirmieji kirvių radiniai datuojami apie 6000 m. pr. m. e. Iki kirvių žmonės naudojo užaštrintus akmenis. Panašūs įrankiai buvo gaminami iš kaulų. Bronziniai kirviai randami nuo Bronzos amžiaus pradžios.

NuorodosKeisti