1880 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis | |
1880 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiGimtadieniai
redaguotiGimtadieniai |
- Sausio 5 d. – Bronius Kazys Balutis, Lietuvos diplomatas (m. 1967 m.).
- Sausio 6 d. – Marija Kazimiera Kaupaitė, Lietuvos katalikų vienuolė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėja ir generalinė vyresnioji. Nuo 1986 m. Dievo tarnaitė (m. 1940 m.).
- Sausio 11 d. – Pijus Bielskus, Romos katalikų kunigas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas (m. 1958 m.).
- Sausio 12 d. – Jonas Krikščiūnas-Jovaras, Lietuvos poetas, knygnešys (m. 1967 m.).
- Vasario 6 d. – Stanislovas Vilhelmas Radvila, Lenkijos didikas, valstybės ir karinis veikėjas (m. 1920 m.).
- Vasario 22 d. – Juozas Gabrys-Paršaitis, Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius, visuomenės veikėjas, lietuvių literatūros istorikas (m. 1951 m.).
- Vasario 25 d. – Fabijonas Kemėšis, Lietuvos kunigas, ekonomistas, ekonomikos daktaras (1924 m.) (m. 1954 m.).
- Vasario 27 d. – Kazimieras Venclauskis, teisininkas, advokatas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir visuomenės veikėjas (m. 1940 m.).
- Kovo 4 d. – Kazimieras Oleka, Lietuvos teisininkas, vidaus reikalų ministras, Pirmojo ir Antrojo Seimų narys, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pirmasis direktorius (m. 1971 m.).
- Kovo 10 d. – Jonas Steponavičius, Lietuvos kunigas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1947 m.).
- Kovo 18 d. – Gabrielius Liutkevičius, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1926 m.).
- Kovo 19 d. – Juozapas Tadas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1944 m.).
- Kovo 25 d. – Juozas Akelaitis, valstietis, knygnešys. 1990 m. rugpjūčio 18 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse (m. 1949 m.).
- Kovo 27 d. – Feliksas Vizbaras, inžinierius architektas (m. 1970 m.).
- Kovo 31 d. – Petras Kalpokas, dailininkas – tapytojas, profesorius (m. 1945 m.).
- Balandžio 7 d. – Vincas Mickevičius-Kapsukas, vienas Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų (m. 1935 m.).
- Balandžio 8 d. – Liudas Adomauskas, Lietuvos komunistinės krypties veikėjas (m. 1941 m.).
- Gegužės 7 d. – Mykolas Romeris, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas, vienas iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų (m. 1945 m.).
- Gegužės 8 d. – Stanislovas Jokūbauskis, Lietuvos kunigas (m. 1947 m.).
- Gegužės 13 d. – Antanas Tumėnas, teisininkas, Lietuvos valstybės veikėjas (m. 1946 m.).
- Gegužės 18 d. – Antanas Julijonas Gravrogkas, Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius (m. 1958 m.).
- Birželio 17 d. – Vladas Nagius-Nagevičius, Lietuvos gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1954 m.).
- Birželio 22 d. – Vladas Mironas, kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas (1938–1939 m.), Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys (m. 1953 m.).
- Liepos 4 d. – Elena Laumenskienė-Stanek, Murauskienė, Lietuvos pianistė, pedagogė, kompozitorė (m. 1960 m.).
- Liepos 21 d. – Jonas Yčas, Lietuvos pedagogas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius, nacionalinės istoriografijos pradininkas, Lietuvos evangelikų reformatų veikėjas (m. 1931 m.).
- Rugpjūčio 16 d. – Konstantinas Stašys, provizorius, Vilniaus lietuvių veikėjas, Vilniaus burmistras (1939 m. grudžio 6 d. – 1940 m. birželis) (m. 1941 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Jonušas Pranciškus Radvila, didikas, Lenkijos valstybės politinis veikėjas (m. 1967 m.).
- Rugsėjo 6 d. – Leonas Konstantinas Radvila, Prancūzijos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1927 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Pranas Domšaitis, XX a. lietuvių dailininkas, tapytojas ekspresionistas (m. 1965 m.).
- Spalio 8 d. – Vladislavas Kalinovskis, Kalinauskas, Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas (m. 1951 m.).
- Spalio 13 d. – Juozas Stulgaitis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1951 m.).
- Spalio 23 d. – Kazimieras Jokantas, Lietuvos valstybės veikėjas, pedagogas, gydytojas (m. 1942 m.).
- Spalio 27 d. – Julius Baniulis, JAV lietuvių kultūros veikėjas, literatas, vertėjas (m. 1943 m.).
- Spalio 30 d. – Juozapas Čepėnas, Lietuvos kunigas, spaudos darbuotojas, rezistentas, filosofijos daktaras (m. 1976 m.).
- Lapkričio 6 d. – Vincas Paukštys, lietuvių rašytojas, spaudos ir politinis veikėjas (m. 1956 m.).
- Lapkričio 20 d. – Jonas Bliūdžius, mokytojas, karininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1948 m.).
- Gruodžio 17 d. – Juozas Vailokaitis, Romos katalikų kunigas, leidėjas, verslininkas ir bankininkas (m. 1955 m.).
- Gruodžio 25 d. – Kostas Stiklius, spaudos darbuotojas, knygnešys (m. 1962 m.).
- Julija Biliūnienė Matjošaitienė Janulaitytė, gydytoja, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja (m. 1978 m.).
- Steponas Rudžionis, katalikų kunigas, rezistentas (m. 1949 m.).
Mirtys
redaguoti- Gegužės 9 d. – Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus, Mažosios Lietuvos tautosakininkas, etnografas, vertėjas (g. 1798 m.).
- Gegužės 23 d. – Liudvikas Liachovičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras (g. 1811 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Felicijonas Karpis, Rusijos imperijos valstybės ir karinis bei visuomenės veikėjas.[1] (g. 1821 m.).
- Lapkričio 1 d. – Antanas Juška, Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas (g. 1819 m.).
- Gruodžio 26 d. – Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis, Lietuvos kunigas, kraštotyrininkas, kalbininkas, gamtininkas (g. 1821 m.).
Nedatuota
- Antanas Martynaitis-Marcinskas, Romos katalikų kunigas, kanauninkas (g. 1821 m.).
- Bonaventūras Andrijauskas, Lietuvos gydytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys (g. 1833 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Rugsėjo 1 d. – britų pajėgos sumušė Ajubo Chano afganus prie Kandaharo, Antrojo anglų-afganų karo pabaiga.[2]
Gimtadieniai
redaguoti- Sausio 10 d. – Manuelis Asanja Diasas, 2-asis ir paskutinis Antrosios Ispanijos respublikos prezidentas, taip pat buvo ir Ispanijos ministras pirmininkas nuo 1931 m. birželio iki 1933 m. rugsėjo. Šalies prezidentu išbuvo 8 metus (1931-1939). Buvo paskutinis prezidentas iki Ispanijos pilietinio karo, kurį pralaimėjo ir Ispanijoje įsivyravo Francisko Franko diktatūra.
- Sausio 25 d. – Fricis Barda, latvių poetas. Vienas žymiausių latvių neoromantikų (m. 1919 m.).
- Sausio 26 d. – Duglas Makartūras, JAV armijos generolas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo sąjungininkų pajėgų Ramiajame vandenyne vyriausiasis vadas, priėmė Japonijos kapituliaciją, parengė Japonijos reformavimo programą bei jos naują konstituciją[3] (m. 1964 m.).
- Vasario 24 d. – Nikolajus Masalitinovas, rusų ir bulgarų teatro aktorius, režisierius, pedagogas (m. 1961 m.).
- Kovo 2 d. – Ivar Kreuger, švedų verslininkas (m. 1932 m.).
- Balandžio 11 d. – Chulijas Sesaras Teljas, garsiausias visų laikų Peru archeologas, tyrinėjęs priešinkines Peru kultūras (m. 1947 m.).
- Gegužės 29 d. – Oswald Spengler, vokiečių istorikas ir filosofas. Labiausiai žinomas dėl savo klasikiniu tapusio darbo Vakarų saulėlydis (1918), kuriame jis išplėtojo ciklinės civilizacijų raidos teoriją bei kalbėjo apie krikščioniškosios Vakarų civilizacijos nuosmukį (m. 1936 m.).
- Liepos 21 d. – Rafaelis Abramovičius Reinas, Rusijos socialdemokratų partijos (menševikų) ir Bundo vadovas (m. 1963 m.).
- Rugpjūčio 23 d. – Aleksandras Grynas, rusų rašytojas (m. 1932 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Giljomas Apolineras, prancūzų poetas[4] (m. 1918 m.).
- Rugpjūčio 31 d. – Vilhelmina, Olandijos karalienė (1890 − 1948) (m. 1962 m.).
- Spalio 26 d. – Andrejus Belas, rusų rašytojas, poetas, filosofas, kritikas, publicistas, vienas žymiausių rusų simbolistų. Slapyvardis, tapęs pavarde (rus. белый - baltas), turėjo simbolizuoti dvasingumą, skaidrumą, ramybę (m. 1934 m.).
- Lapkričio 6 d. – Robert Musil, austrų rašytojas (m. 1942 m.).
- Gruodžio 15 d. – Stefanas Mladenovas, bulgarų kalbininkas, slavistas, indoeuropeistas, filologijos daktaras, akademikas (m. 1963 m.).
- Gruodžio 31 d. – Džordžas Ketletas Maršalas, kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas, valstybės sekretorius ir trečiasis gynybos sekretorius (m. 1959 m.).
Nedatuota
- Abdula bin Jasimas al Tanis, Šeichas, Kataro valdovas arba hakimas nuo 1913 m. iki 1949 m., pakeitęs savo tėvą, šeichą Jasimą bin Muhamadą al Tanį (m. 1957 m.).
Mirtys
redaguoti- Birželio 5 d. – Karlas Frydrichas Lesingas, Vokietijos tapytojas peizažistas (g. 1808 m.).
- Spalio 5 d. – Žakas Ofenbachas, prancūzų kompozitorius, violončelistas, dirigentas, 2 operų, 100 operečių, romansų, pjesių autorius (g. 1819 m.).
- Spalio 14 d. – Victorio, čirikavų apačių čihene būrio vadas, gyvenęs dabartinės Naujosios Meksikos teritorijoje. Kartu su kitais apačių lyderiais ir vadais kovojo su amerikiečiais (g. 1825 m.).
- Lapkričio 24 d. – Napoléon-Henri Reber, prancūzų kompozitorius[5] (g. 1807 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ Gregory Fremont-Barnes The Anglo-Afghan Wars 1839–1919.
- ↑ Duglas Makartūras.
- ↑ Giljomas Apolineras.
- ↑ Napoléon-Henri Reber.