Julija Biliūnienė

Julija Biliūnienė
Gimė 1880 m. spalio 1 d.
Malavėnai, Šiaulių apskritis
Mirė 1978 m. birželio 18 d. (97 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Tėvas Matas Janulaitis
Motina Agota Petkevičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Jonas Biliūnas,
Stasys Matijošaitis
Vaikai Meilutė Julija Matjošaitytė-Lukšienė

Julija Janulaitytė-Biliūnienė, Matjošaitienė (1880 m. Malavėnuose, Šiaulių apskritis – 1978 m. Vilniuje, palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse) – gydytoja, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja.

Biografija redaguoti

Augustino Janulaičio sesuo, Jono Biliūno ir Stasio Matjošaičio-Esmaičio žmona, Meilės Lukšienės motina. Sesuo Veronika Janulaitytė (1883–1971), archeologės Marijos Gimbutienės motina.

1899 m. įstojo į Šiauliuose veikusius trejų metų dantų gydymo ir technikos kursus. Tuo pačiu metu eksternu baigė keturias klases tik ką įkurtoje Šiaulių mergaičių gimnazijoje. Išlaikiusi prie Kazanės universiteto surengtus egzaminus, gavo dantų technikės diplomą. 1902 m. pavasarį pradėjo dirbti dantiste Panevėžyje. Diplomuota dantų gydytoja ji tapo 1904 m., išlaikiusi egzaminus Charkovo medicinos institute.[1]

1904 m. rugpjūčio 4 d. Kairių bažnyčioje (prie Šiaulių) ištekėjo už jau džiova sirgusio Jono Biliūno.[2] 1905 m. pradžioje vyko slaugyti jo į Ciurichą, kur šis studijavo. 1905–1906 m. revoliucinių įvykių metu aktyviai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. Nuo 1906 m. kartu su vyru gyveno Zakopanėje (dab. Lenkija). Ten liko ir palaidojusi vyrą.

Zakopanėje dirbo iki 1909 m. rudens, kol sumokėjo abiejų skolas. Po to tęsė studijas Paryžiuje, 1911 m. gavo dantų chirurgės diplomą. 19121914 m. gyveno Vienoje. 1913 m. Tilžėje išleido pirmąjį Jono Biliūno raštų rinkinį „Paveikslai, apysakos ir eilės“. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grįžo į Lietuvą, bet 1915 m., artėjant frontui, pasitraukė į Voronežą, kur dirbo dantų gydytoja lietuvių kolonijoje. 1918 m. grįžo į Vilnių, dirbo sanitarijos draugijoje. 1924 m. ištekėjo už žinomo švietėjo, žurnalisto Stasio Matjošaičio-Esmaičio (1877–1949). 1931 m. persikėlė į Kauną.

Antrojo pasaulinio karo metais padėjo gelbėti žydų šeimas. 2002 m. rugsėjo 16 d. apdovanota „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus“ ordinu.[3]

Šaltiniai redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Laiko prasmės: Julijos Biliūnienės Matjošaitienės atsiminimai: dukters pasvarstymai: medžiaga besiformuojančios lietuvių inteligentijos mentalitetui suvokti / Julija Biliūnienė-Matjošaitienė, Meilė Lukšienė. - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. - 541 p.: iliustr. - ISBN 9955-475-86-2