Eduardas Gizevijus
Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus lot. Eduard Karol Samuel Gisevius | |
---|---|
Gimė | 1798 m. lapkričio 11 d. Lukas, Rytų Prūsija, Prūsijos karalystė |
Mirė | 1880 m. gegužės 9 d. (81 metai) Tilžė, Rytų Prūsija, Vokietijos imperija |
Veikla | Mažosios Lietuvos tautosakininkas, etnografas, vertėjas. Slapyvardis „Keliauninkas“. |
Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus (lot. Eduard Karol Samuel Gisevius, slapyvardis „Keliauninkas“, 1798 m. lapkričio 11 d. Lukas, dab. Lenkija – 1880 m. gegužės 9 d. Tilžė) – Mažosios Lietuvos tautosakininkas, etnografas, vertėjas.
Biografija
redaguotiKilęs iš suvokietėjusių Prūsijos mozūrų Gižickių giminės. Mokėsi Seinuose, Gumbinėje. 1817–1821 m. studijavo teisę ir pedagogiką Karaliaučiaus universitete, jo nebaigęs 1819-1825 mokytojavo privačiai Karaliaučiuje. 1825-1876 m. Tilžės gimnazijos mokytojas, nuo 1846 m. pirmasis joje dėstęs lietuvių k. Pasisakė už lietuvių kalbos dėstymą Mažosios Lietuvos mokyklose. 1879 m. vienas iš Lietuvių literatūrinės draugijos Tilžėje steigėjų.
Mokslinė veikla
redaguotiRinko tautosaką ir etnografinę medžiagą. Sudarė 246 lietuvių liaudies dainų rinkinį, paliko apie 150 etnografinių piešinių, kuriuose vaizdavo Mažosios Lietuvos kraštovaizdį ir kaimo žmones (daugiausia merginas, moteris, vaikus) šventine apranga, vestuvinių apeigų scenas iš Tilžės, Ragainės, Pagėgių, Klaipėdos ir Priekulės apylinkių. Paveikslai 1918 m. ir 1929 m. buvo eksponuoti Karaliaučiuje, 1930 m. Tilžėje.[1] Mokslinėje periodikoje (Preußische Provinzial-Blätter, Neue Preußische Provinzial-Blätter) 1837–1866 m. paskelbė daug etnografinių aprašymų ir tautosakos kūrinių su savais vertimais į vokiečių k. – lietuvių dainų ir liaudies papročių aprašymų apie vestuvių (trobos puošimą, dovanų dalijimą, jaunosios gaubtuves ir kt.), gimtuvių ir krikštynų apeigas, alaus darymą, linamynį. Išvertė vokiečių pedagogo F. Richterio brošiūrą „Notūros gydymas“ (1879 m.).
Tilžėje vokiečių kalba išleistas jo raštų rinkinys ir autobiografija „Eduard Gisevius“ (1881 m., 2 leid. 1930 m.). Lietuvių kalba jo etnografinių raštų paskelbta rinkinyje „Lietuvininkai“ (1970 m.).[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Leonas Gineitis. Gizevijus Archyvuota kopija 2007-01-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Angelė Vyšniauskaitė. Eduardas Gizevijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 710 psl.