Atverti pagrindinį meniu
Antrojo Lietuvos Seimo atidarymo posėdis 1923 m. birželio 5 d.

Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, išrinkta paleidus nesėkmingai dirbusį Pirmąjį Seimą. Dirbo dabartinės Maironio universitetinės gimnazijos Kaune patalpose.

Turinys

Teisinis pagrindasKeisti

Antrojo Seimo atstovų sudėtis frakcijomisKeisti

 
Antrojo Seimo sudėtis pagal priklausymą frakcijoms

Valstiečių liaudininkų frakcijaKeisti

  1. Ladas Natkevičius (vėliau – Feliksas Bacevičius)
  2. Kazys Grinius
  3. Konstantinas Kregždė
  4. Vincas Kvieska
  5. Ignas Lapinskas
  6. Nikodemas Radys
  7. Pranas Radzevičius (vėliau – Julius Švambarys)
  8. Aleksandras Tornau (vėliau – Kazimieras Ralys)
  9. Rapolas Skipitis
  10. Mykolas Sleževičius
  11. Jonas Staugaitis
  12. Antanas Sugintas
  13. Pranas Šlevė
  14. Zigmas Toliušis
  15. Vincas Zakarevičius (vėliau – Benis Šakys)
  16. Balys Žygelis

Krikščionių demokratų frakcijaKeisti

  1. Leonas Bistras
  2. Magdalena Galdikienė
  3. Emilija Gvildienė
  4. Juozas Eretas (vėliau – Petras Kalvelis)
  5. Mykolas Krupavičius
  6. Kazys Gurauskas (vėliau – Vincas Mieleška)
  7. Kazys Oleka
  8. Sikstas Riauka
  9. Zigmas Starkus
  10. Jonas Steponavičius
  11. Antanas Šmulkštys
  12. Antanas Tumėnas (vėliau – Juozas Sakalauskas, dar vėliau – Stasys Tijūnaitis)
  13. Juozas Dagilis (vėliau – Antanas Tylenis)
  14. Adomas Vilimas

Ūkininkų sąjungos frakcijaKeisti

  1. Adolfas Butkys (vėliau – Jonas Diržys)
  2. Eliziejus Draugelis
  3. Juozas Jaras
  4. Kazimieras Jokantas
  5. Petras Josiukas
  6. Liudas Laikūnas
  7. Feliksas Mikšys
  8. Vytautas Petrulis
  9. Steponas Rinkevičius
  10. Vincas Karoblis (vėliau – Bernardas Sakalauskas)
  11. Juozas Skyrius
  12. Justinas Staugaitis
  13. Stasys Šilingas
  14. Juozas Vailokaitis

Darbo federacijos frakcijaKeisti

  1. Kazys Ambrozaitis
  2. Tadas Aleliūnas
  3. Viktoras Beržinskas
  4. Petras Jočys
  5. Antanas Staugaitis (vėliau – Vaclovas Kasakaitis)
  6. Andrius Kardišauskas
  7. Kalikstas Korsakas
  8. Pulgis Lumbis
  9. Pranas Viktoras Raulinaitis
  10. Kazys Šukys
  11. Jonas Valaitis
  12. Valentinas Žvirgždys

Socialdemokratų frakcijaKeisti

  1. Kipras Bielinis
  2. Jurgis Daukšys
  3. Vincas Galinis
  4. Steponas Kairys
  5. Mečius Markauskas (vėliau – Vaitiekus Juchnevičius)
  6. Jonas Markelis
  7. Jeronimas Plečkaitis
  8. Liūda Purėnienė

Žydų frakcijaKeisti

  1. Simonas Rozenbaumas (vėliau – Juozas Bergeris)
  2. Ozeris Finkelšteinas
  3. Levas Garfunkelis
  4. Volfas Sulimas (vėliau – Izaokas Rafaelis Golcbergas)
  5. Joselis Kaganeumanas (vėliau – Berelis Abromavičius)
  6. Jokūbas Robinzonas
  7. Juozas Roginskis

Lenkų frakcijaKeisti

  1. Viktoras Budzinskis
  2. Boleslovas Liutikas
  3. Vincas Rumpelis
  4. Kazys Volkovickis

Vokiečių atstovaiKeisti

(frakcijos nesudarė)

  1. Rudolfas Kinderis
  2. Augustas Rogalis

Rusų atstovaiKeisti

(frakcijos nesudarė)

  1. Aleksandras Timinskis
  2. Jevtichijus Jerinas

Seimo veiklaKeisti

Krikdemams su valstiečiais liaudininkais sudarius koaliciją, kuri turėjo 56 iš 78 vietų, ministru pirmininku paskirtas Ernestas Galvanauskas. Tvirtinant vyriausybę pasirodė, kad LSDP liko vienintele opozicine partija. Birželio 19 d. Aleksandras Stulginskis vėl buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Trečiasis E. Galvanausko kabinetas buvo pernelyg margas, nepajėgė konstruktyviai dirbti, todėl po metų koalicija subyrėjo.

Krikščionys demokratai sudarė savą A. Tumėno vyriausybę, kuriai nesisekė nei vidaus, nei užsienio politikoje. 1925 m. vasario 4 d. vyriausybę sudarė Vytautas Petrulis. Didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą sukėlė pradėtos derybos su Lenkija, tuo pripažįstant tarsi neegzistuojant Vilniaus klausimo.

Naują kabinetą 1925 m. rugsėjo 25 d. sudarė dr. Leonas Bistras. Nors krikdemai ir nesugebėjo išspręsti pagrindinių politinių klausimų, tačiau jų valdymo metu buvo išparceliuota 418 000 ha dvarų, 20 000 ūkininkų išskirstyti į viensėdžius, jiems suteikta 12 mln. Lt neprocentinių paskolų, įkurta ligonių kasa.

1926 m. Lietuvoje buvo 2124 pradžios mokyklos su 2987 mokytojais ir 116 562 mokiniais, 68 vidurinių. ir 48 aukštesniosios mokyklos su 1369 mokytojais ir 2302 mokiniais, įsteigtas Žemės bankas su 15 mln. Lt kapitalu.

Nepaisant sunkumų Antrajam Seimui, vieninteliam iš tarpukario seimų pavyko užbaigti įstatymu numatytą kadenciją.


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai  
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo  
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)  
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje  
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990)  
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020