Naujoji Meksika (angl. State of New Mexico, isp. Estado de Nuevo México) – 47-oji JAV valstija, esanti šalies pietvakariuose. Tai viena iš dviejų pietvakarinių Jungtinių Amerikos valstijų, ribojasi vakaruose su Arizona, šiaurėje su Koloradu, rytuose su Teksasu, pietuose su Meksika. Valstijos sostinė – Santa Fė. Plotas – 315,2 tūkst. km².

Naujoji Meksika
New Mexico
Nuevo México
Naujosios Meksikos vėliava Naujosios Meksikos herbas
Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Santa Fė
Apygardos 33
Oficialios kalbos ispanų, anglų
Įkūrimo data 1912 m.
Gubernatorius Susana Martínez (R)
Gyventojų (2021[1]) 2 115 877 (36)
Plotas 315 194 km² (5)
  - vandens % 0,2 %
Tankumas (2021[1]) 7 žm./km² (45)
Aukščiausia vieta Vylerio kalnas (4014 m)
ISO 3166-2 US-NM
Tinklalapis newmexico.gov
Vikiteka Naujoji MeksikaVikiteka

Istorija redaguoti

Per ilgą Naujosios Meksikos istoriją, ji buvo apgyvendinta Amerikos čiabuvių, buvo Naujosios Ispanijos kolonijos dalimi, Meksikos respublikos provincija. XIX a. prijungta prie JAV.

Valstija įsteigta 1912 m. sausio 6 d.

Geografija redaguoti

Valstijos paviršius daugiausia kalnuotas. Naujosios Meksikos vakaruose plyti Kolorado plynaukštės dalis, vidurinėje dalyje iškilę Uoliniai kalnai (Kristaus Kraujo kalnagūbris, didžiausias aukštis – 4011 m, Vilerio viršūnė), rytuose – Ljano Estakado plynaukštės dalis. Yra daug urvų (Karlsbado urvas), juose – karstinių formų (stalaktitų ir stalagmitų).[2] Daug kanjonų, stalkalnių, atlikuonių.

 
Valstijos žemėlapis

Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio aukščiausia temperatūra +8–12 °C, žemiausia nuo –4 iki –7 °C, liepos aukščiausia +31–35 °C, žemiausia +16–19 °C. Per metus iškrinta 200–400 mm kritulių.[2]

Pagrindinė valstijos upė – Rio Grandė su intaku Pekosu. Taip pat yra Kaneidiano aukštupys (Misisipės baseinas). Daug tvenkinių (Končaso, Navachų, Elefant Bjuto ir kt.).

Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, kaštonžemiai, gipsažemiai.[2]

 
Baltieji smėlynai
 
Rio Grandės kanjonas
 
Akomos pueblas
 
Per luminarijų šventę papuošta sena bažnyčia Farolitose

Miškai užima 31,7 % Naujosios Meksikos teritorijos.[2] Auga pušys, eglės, ąžuolai. Miškai daugiausia auga kalnuose, yra prerijų, pusdykumių ir dykumų (Čihuahua dykuma). Įsteigtas Karlsbado urvų nacionalinis parkas, Baltųjų Smėlynų nacionalinis parkas, 7 nacionaliniai miškai, Čako kultūros nacionalinis istorinis parkas (pasaulio paveldas), 33 valstijos parkai, gausu gamtos ir istorinių paminklų.

Gyventojai redaguoti

Naujoji Meksika turi didžiausią ispanų kilmės gyventojų procentą tarp kitų valstijų. Ši valstija taip pat turi didelę indėnų bendruomenę. Demografijai ir kultūrai įtaką daro ispanų, meksikiečių ir Amerikos indėnų kultūros.

Valstija labai retai gyvenama, tankiau gyvenamas tik Rio Grandės slėnis.

2020 m. etninė sudėtis:

Didžiausi miestai redaguoti

2020 m. duomenys[3]

Ekonomika redaguoti

Verčiamasi kalnakasyba (urano, molibdeno, vario, akmens anglių, smėlio, žvyro, pemzos, žėručio) gavyba, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Elektros įrenginių gamyba, poligrafijos, petrochemijos, aviacijos, medienos apdirbimo, maisto pramonė, naftos perdirbimas.

Auginamos daržovės (paprikos, pipirai, svogūnai, salotos, bulvės), pašariniai augalai, liucernos, javai, medvilnė, sorgai, kukurūzai, žemės riešutai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai. Žvejyba.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Naujoji Meksika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  3. USA: New Mexico, citypopulation.de

Nuorodos redaguoti