Vikipedija

Kongo Demokratinė Respublika

šalys kurios rybojasi:
(Nukreipta iš puslapio Zairo respublika)
Kongo Demokratinė Respublika
pranc. République démocratique du Congo
Kongo Demokratinės Respublikos vėliava Kongo Demokratinės Respublikos herbas
Vėliava Herbas
Himnas: „Pakilkite, kongiečiai“

Kongo Demokratinė Respublika žemėlapyje
Valstybinė kalba prancūzų
Sostinė Kinšasa
Didžiausias miestas Kinšasa
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras pirmininkas
 • - 		 
Feliksas Čisekedis
Žanas Mišelis Sama Lukondė
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens 		 
2 345 410 km2 (11)
3,3 %
Gyventojų
 • 2022
 • Tankis 		 
108 407 721[1] (16)
46,3 žm./km2 (181)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui 		2022
61,8 mlrd. $ (83)
669 $ (188)
Valiuta Kongo frankas (CDF)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas		 UTC+1 iki +2
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
 nuo Belgijos
1960 m. birželio 30 d.
 
Interneto kodas .cd
Šalies tel. kodas +243
Kirčiavimas Kòngo Demokrãtinė Respùblika[2]
Kitos reikšmės – Kongas (reikšmės).

Kongo Demokratinė Respublika (pranc. République démocratique du Congo, RDC), trumpiau Kongo DR, KDR, 1971–1997 m. Zairas (pranc. Zaïre) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Antra pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybė. Šiaurės vakaruose KDR ribojasi su Kongo Respublika, šiaurėje – su Centrinės Afrikos Respublika, Pietų Sudanu, šiaurės rytuose – su Uganda, rytuose – su Ruanda, Burundžiu, Tanzanija, pietryčiuose ir pietuose – su Zambija, pietvakariuose – su Angola. Vakaruose prieina prie Pietų Atlanto vandenyno ir Angolos Kabindos eksklavo. Šalis plotu yra antra pagal dydį Afrikos žemyne ir vienuolikta pasaulyje. Šalyje gyvena daugiau nei 108 milijonai gyventojų. Tai didžiausia oficialiai prancūziškai kalbanti šalis. Sostinė ir svarbiausias ekonominis centras – Kinšasa.

Kongo DR yra nepaprastai turtinga gamtos ištekliais, tačiau dėl politinio nestabilumo, prastos infrastruktūros, didelės korupcijos ir išnaudojimo kolonijiniais laikais[3] išlieka vienai prasčiausiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje. Antrajame ir trečiajame pagal dydį miestuose Lubumbašyje ir Mbuži Majyje dominuoja kalnakasyba. Didžiausias Kongo DR eksporto šaltinis – šalies viduje išgaunamos žaliavos, kurių daugiau nei pusė 2019 m. buvo eksportuojama į Kinijos LR.[4] 2019 m. pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Kongo Demokratinė Respublika užėmė 175 vietą iš 189 šalių.[5] Po du dešimtmečius trukusių įvairių pilietinių karų ir besitęsiančių vidaus konfliktų 2018 m. apie 600 000 pabėgėlių iš Kongo DR vis dar gyveno kaimyninėse šalyse.[6] Dviem milijonams vaikų gresia badas, o dėl karinių konfliktų 4,5 mln. gyventojų buvo priversti palikti šalį.[7] Kongo DR yra Jungtinių Tautų, Neprisijungimo judėjimo, Afrikos Sąjungos, Rytų Afrikos bendrijos, Rytų ir Pietų Afrikos bendrosios rinkos, Pietų Afrikos plėtros bendrijos ir Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos narė.

Istorija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos istorija.
Istorija iki XIX a.: Kongo civilizacija, Afrikos savanų valstybės.

Spėjama, kad šalies teritorija apgyvendinta jau 90 000 metų. Maždaug prieš 3000 m. tuomečius gyventojus išstūmė bantų gentys.[8] Šalies vakaruose XIV–XIX a. egzistavo Kongo karalystė, šiaurės rytuose, viduriniame regione ir rytuose XVI–XIX a. – azandžių, Lubos ir Lundos karalystės. XIX a. pab. dabartinę Kongo DR kolonizavo Belgijos karalius Leopoldas II, įkurdamas Laisvąją Kongo valstybę. Pradėta masinė gamtos turtų eksploatacija, žiaurus vietos gyventojų išnaudojimas.[9]

Dabartinė Kongo Demokratinės Respublikos teritorija susiformavo XIX a. pabaigoje, ją kolonizavus Belgijai. Iki tol skirtingose teritorijos dalyse klestėjo atskiri kultūriniai židiniai. Seniausi gyventojai buvo pigmėjai. Vėliau, per bantų migraciją, juos išstūmė bantų gentys. Šios migracijos metu tarp 2000 m. pr. m. e. ir 500 m. e. m. bantai kėlėsi į dabartinę šalies teritoriją iš šiaurės vakarų. Vėliau į šią teritoriją taip pat migravo Sudano Darfuro ir Kordofano regionų gyventojai iš šiaurės rytų bei Rytų Afrikos gyventojai (į rytinius regionus). Dėl šių migracijų susidarė gana marga etninė šalies struktūra.

Vakarinė dabartinės KDR teritorijos dalis kartu su pietinės Kongo respublikos ir šiaurinės Angolos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis. Nuo XIII a. čia klestėjo Kongo imperija, formavosi bakongų etninė grupė. Nuo XVI a. bakongai pirmieji užmezgė ryšius su portugalais, prasidėjo tamprūs kultūriniai ryšiai, vėliau peraugę į intensyvią vergų prekybą. Iš šių teritorijų portugalai išgabeno daugybę juodaodžių vergų į savo koloniją Brazilijoje.

Kitas svarbus kultūros židinys buvo Upembos įduba KDR pietinėje dalyje. Jau V a. čia įsižiebė Upembos kultūra, kurios atstovai vykdė intensyvią prekybą dideliame Afrikos regione. XVI a. pabaigoje iš šios kultūros išsivystė Lubos karalystė su sakralizuotų vadų mulopvių kultu ir sudėtinga hierarchine politine struktūra. Pradedant XVII a. aukštesnė Lubos kultūra buvo perduodama kitoms savanų gentims Lundos ir Katangos plynaukštėse. Čia susiformavo teokratinės Lundos, Kazembės, Kubos, Bembos ir kitos imperijos, apėmusios visą pietinę dabartinės KDR dalį, taip pat teritorijas Zambijoje, šiaurės rytų Angoloje. XIX a. viduryje dauguma šių imperijų patyrė ngunių invazijas iš pietų, suahilių pirklių hegemoniją iš rytų.

Trečiasis kultūrinis židinys buvo šiaurės rytinėje KDR dalyje, Azandės plynaukštėje, kur valstybinius junginius sukūrė azandžiai. Jų kultūrą stipriai veikė islamiškos afrikinės kultūros šiaurėje. Tačiau didžioji KDR teritorijos dalis, ypač šiaurinė, apaugusi tankiais atogražų miškais, išliko necivilizuota, čia valstybiniai junginiai nesusikūrė.

XIX a. pabaigoje po Livingstono tyrinėjimų belgai, konkuruodami su portugalais pietuose ir prancūzais šiaurėje, atplėšė sau didelę dalį teritorijos, kuri tapo Laisvąja Kongo valstybe, o vėliau – Belgijos Kongu.

1960 m. birželio 30 d. Kongas tapo nepriklausoma valstybe ir iš karto susidūrė su daugybe separatistinių judėjimų. 1965 m. perversmo keliu į valdžią atėjo Mobutu Sese Seko, 1971 m. šalį pervadinęs Zairu ir įvedęs griežtą diktatūrą. Šaltajame kare jis palaikė Amerikos pusę, tačiau šalyje įsitvirtino diktatūra, korupcija ir asmenybės kultas. Kultūrinė įvairovė inspiravo nuolatinius etninius konfliktus, kurie ypač paaštrėjo po Šaltojo karo ir susilpnėjus diktatūrai. Nuverstas Pirmojo Kongo karo metu 1997 m., diktatoriaus įvestas šalies pavadinimas atšauktas. 1998–2003 m. kilo Antrasis Kongo karas, nusinešęs 5,4 mln. žmonių gyvybių.[10][11] Karas užbaigtas prie valdžios vairo stojus Džozefui Kabilai. Vis dėlto jo valdymo metu žmogaus teisių padėtis šalyje išliko prasta.[12] 2018 m. visuotinių rinkimų metu įvyko pirmasis nuo nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perėmimas, Kabilą prezidento poste pakeitė Feliksas Čisekedis,[13] iki šiol einantis prezidento pareigas. Kivu tebesitęsia ginkluotas konfliktas ir šalis išlieka pačia nedemokratiškiausia Afrikos valstybe ir viena nedemokratiškiausių pasaulyje (2021 m. duomenys).[14]

Politinė sistema

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos politinė sistema.

Po nepriklausomybės iškovojimo Kongas buvo valdomas autoritariškai. 2006 m. vasario 18 d. įsigaliojo nauja konstitucija ir numatyti pirmieji laisvi rinkimai po 40 metų, o Kongo DR tapo prezidentine demokratine respublika. JAV valstybės departamento vertinimu, naujoji konstitucija sukūrė balansą tarp valdžios šakų, užtikrino mažumų apsaugą ir vystymąsi ir nustatė prezidento pareigoms apribojimą dvejomis kadencijomis.

2018 m. įvyko pirmas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo taikus valdžios perdavimas,[13] tačiau šalis išlieka tarp pasaulio valstybių, kuriose žmogaus teisės užtikrinamos prasčiausiai.

Užsienio politika

redaguoti
Pagrindiniai straipsniai – Kongo Demokratinės Respublikos tarptautiniai santykiai ir Kongo DR ir Lietuvos santykiai.

Dėl to, kad Kongo DR turi daug retųjų metalų, naudojamų technologijose, išteklių, gerus ekonominius santykius su šalimi palaiko tiek besivystančios didžiosios valstybės, tokios kaip Indija, Kinija ir Brazilija, tiek Rusija ir JAV. Nuo XXI a. sparčiai auga Kinijos investicijos šioje valstybėje. 2019 m. Kongo DR buvo viena iš 37 JTO valstybių, pasirašiusi prie laiško, adresuoto JT žmogaus teisių komitetui, kuriuo ginti Kinijos LR rimti žmogaus teisių pažeidimai prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas.[15] Kita vertus, šalies prezidentas Feliksas Čisekedis pareikalavo peržiūrėti sandorius su Kinija, pasirašytus jo pirmtako Žozefo Kabilos,[16] ypač kelių milijardų vertės projektą tarp Kinijos ir Kongo DR, kuriuo už Kinijos vykdomus infrastruktūros projektus šalyje Kinijos kompanijoms suteikta prieiga prie retųjų mineralų kasyklų.[17]

Konge atidarytos 58 užsienio valstybių ambasados. Kongo DR yra viena iš trijų Afrikos valstybių (kitos – Pietų Sudanas ir Pusiaujo Gvinėja), kurios nėra užmezgusios diplomatinių santykių su Lietuva. Politiniai ir kultūriniai santykiai tarp dviejų valstybių išlieka minimalūs, nors didėja kongiečių migracija į Lietuvą,[18] įskaitant legionierius Lietuvos futbolo klubuose (pvz., Kule Mbobo). Nepaisant neužmegztų santykių, prekybos apimtys pastaraisiais metais viršijo 1 mln. eurų,[19] yra Kongo DR dirbančių Lietuvos informacinių technologijų įmonių.[20]

Karinės pajėgos

redaguoti
 
Kongo Demokratinės Respublikos karinių pajėgų kariai
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos karinės pajėgos.

2003 m., pasibaigus Antrajam Kongo karui, įsteigtos Kongo Demokratinės Respublikos karinės pajėgos (Forces Armées de la République Démocratique du Congo). Jas sudaro apie 144 000 aktyvaus personalo, kurio dauguma priklauso sausumos pajėgoms. Šalis taip pat turi mažas oro pajėgas ir dar mažesnį laivyną. Šalies kariuomenė kenčia nuo milžiniškos korupcijos, disciplinos stokos ir neefektyvumo, jos gretose yra ir buvusių sukilėlių.

Administracinis suskirstymas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos administracinis suskirstymas.

Šalis administraciškai padalinta į 26 provincijas (sostinę Kinšasą ir 25 kitas provincijas)[4], o šios savo ruožtu padalintos į 145 teritorijas ir 32 miestus. Iki 2015 m. šalis buvo dalinama į 11 provincijų.[21]

 
Provincijų žemėlapis
 1. Kinšasa 14. Iturio provincija
2. Vidurinis Kongas 15. Aukštutinė Uelė
3. Kvango provincija 16. Čopas
4. Kvilu provincija 17. Žemutinė Uelė
5. Mai Ndombės provincija 18. Šiaurės Ubangis
6. Kasajaus provincija 19. Mongala
7. Vidurinė Kasajaus provincija 20. Pietų Ubangis
8. Rytų Kasajaus provincija 21. Pusiaujo provincija
9. Lomamio provincija 22. Čuapa
10. Sankuru provincija 23. Tanganjikos provincija
11. Maniema 24. Aukštutinis Lomamis
12. Pietų Kivu 25. Lualaos provincija
13. Šiaurės Kivu 26. Aukštutinės Katangos provincija

Geografija

redaguoti
 
Kongo upė
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos geografija.

Kongo Demokratinės Respublikos centrą ir vakarus užima Kongo baseinas − plokščia, daugiausia pelkėta aliuvinė lyguma. Jos pakraščiai aukštėja terasomis, sudarančiomis 400−1300 m aukščio plynaukštes. Pietuose yra Lundos plynaukštė (iki 1600 m). Rytuose į šalį įeina dalis Rytų Afrikos plokščiakalnio. Rytiniame pasienyje yra Rytų Afrikos lūžių zona: sprūdinės įdubos, apsuptos horstinių kalnų (Ruvenzorio masyvas). Į šiaurę nuo Kyvaus ežero yra vulkaniniai Virungos kalnai (Karisimbio viršūnė, 4507 m) su veikiančiais Niamuragiros ir Niragongo vulkanais. Aukščiausia vieta – Stenlio kalnas (5109 m).

Klimatas abipus pusiaujo kontinentinis ekvatorinis, pastoviai drėgnas, pietuose ir šiauriniame pakraštyje − musoninis subekvatorinis. Kritulių ekvatorinėje juostoje 1700−2200 mm, rytiniuose pasienio kalnuose iki 2500 mm, pačioje šalies šiaurėje ir pietuose 1000−1500 mm per metus.

Didžiausios upės yra Kongas ir jo intakai: Aruvimis, Ubangis, Lomamis, Lulonga, Rukis, Kasajus. Kongo baseinui priklauso 9/10 Kongo Demokratinės Respublikos ploto.

Rytinėse pasienio sprūdinėse įdubose yra Alberto, Eduardo, Kyvaus, Tanganikos, Mveraus, Mai Ndombės (Leopoldo II) ir Tumbos ežerai.

Ekvatorinėje šalies juostoje − drėgnieji tropiniai miškai, Kongo įduboje − užliejamieji miškai, pelkės. Pietuose ir šiaurėje − retmiškiai, krūmai ir antrinė aukštažolė savana.

Veisiasi antilopės, buivolai, drambliai, raganosiai, zebrai, žirafos, okapijos, liūtai, leopardai, gepardai, šakalai, hienos. Miškuose daug beždžionių, gyvačių, pelkėse − hipopotamų. Paplitusi musė cėcė, maliariniai uodai.

Yra keletas nacionalinių parkų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą: Virungos nacionalinis parkas, Garambos nacionalinis parkas, Kahuzi-Bjegos nacionalinis parkas, Okapio laukinės gamtos rezervatas, Salongos nacionalinis parkas.

Ekonomika

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos ekonomika.
 
Šalies sostinė Kinšasa

Nepaisant to, kad tik apie 3 % šalies žemių tinkamos dirbti, dalis darbo jėgos susitelkusi ties žemės ūkiu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra manijokai, batatai, kukurūzai, ryžiai, riešutai, bananai ir ankštiniai augalai. Gaminama guma, kava, medvilnė, apdirbama arbata, cukranendrės, palmių produktai, daugiausia eksportui. Auginamos ožkos, avys, galvijai.

Kasamas varis, kobaltas, cinkas, manganas, uranas, alavo rūda, anglis, auksas, sidabras, deimantai. Netoli Kongo upės žiočių yra dideli naftos telkiniai.

Kongo Demokratinės Respublikos gamintojai apdirba varį, cinką ir alavo rūdą, perdirba naftą, gamina pagrindines vartojimo prekes, tokias kaip alkoholiniai gėrimai, apranga, avalynė, cementas.

 
Moterys, renkančios šakas kūrenimui

Eksportuojami deimantai, nafta, kobaltas, kava, palmių produktai, guma. Importuojamos plataus vartojimo prekės, įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Belgija, JAV, Prancūzija, Vokietija, Pietų Afrika.

Demografija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos demografija.
 
Kongo Demokratinės Respublikos gyventojų amžiaus piramidė rodo, kad šalies gyventojai vidutiniškai yra labai jauni. Net pusė šalies gyventojų yra jaunesni nei 16,4 metų.[22]

Nepaisant karo, nuo 1997–2009 m. šalies populiacija išaugo nuo 46,7 milijonų iki 68,7 milijonų. Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Kongo Demokratinės Respublikos metinis populiacijos prieaugis yra net 3,2 % – aštuntas didžiausias tarp pasaulio valstybių.[22]

Pasak 2001 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 67,2 % (vyrų – 80,9 %, moterų – 54,1 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 54,36 metų (vyrų – 52,58 m., moterų – 56,2 m.).[22] Gyventojų amžiaus struktūra: [22]

  • 0-14 metų: 46,9 %
  • 15-64 metų: 50,6 %
  • 65 metų ir vyresni: 2,5 % (2009 m. apsk.)

Kongo Demokratinė Respublika užima 16 vietą pasaulyje pagal AIDS/ŽIV paplitimą tarp suaugusiųjų, kuris, anot 2003 m. apskaičiavimų, yra 4,2%. Per metus nuo šios ligos miršta maždaug 100 000.[22]

2006 m. Jungtinės Tautos pareiškė susirūpinimą, kad moterų žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimui šalyje nėra teikiamas prioritetas.[23] Rytinėje valstybės dalyje išprievartavimų ir kitokios seksualinės prievartos dažnumas ir intensyvumas yra apibūdinamas kaip didžiausias pasaulyje.[24] Karo metu moterys neretai laikomos kaip seksualinės vergėmis kareiviams. Moterys šalyje nėra lygios vyrams ir įstatymiškai.

Etninė ir kalbinė įvairovė

redaguoti

Šalyje yra identifikuota daugiau nei 250 etninių grupių ir 242 vietinės kalbos. Dauguma jų priskiriamos bantu tautoms, kurios yra apgyvendinę didžiąją dalį šalies teritorijos. Vakarinėje šalies dalyje svarbiausios etninės grupės yra bakongai (trečia pagal dydį etninė grupė, sudaranti 12% šalies gyventojų), bajakai, bapende. Pietinėje šalies dalyje gyvena balubai (gausiausia etninė grupė, sudaranti 18% šalies gyventojų), balundai, bembai, tabvai ir kt. Rytinės dalies (Didžiųjų Ežerų regiono) svarbiausios etninės grupės yra bavirai, balegai ir kt.

 
Valstybėje paplitusios lingua franca

Bantai sudaro daugumą ir tankiuose atogrąžų miškuose (Kongo džiunglėse), dengiančiuose didesnę dalį teritorijos. Čia svarbiausia etninė grupė yra mongai (antra pagal dydį etninė grupė, sudaranti 17% šalies gyventojų), kurie gyvena susiskaidę į daug smulkių genčių. Be jų čia gyvena smulkesnės bantų tautelės, o ypač atokiuose regionuose – senieji šalies gyventojai pigmėjai (jie tesudaro 1% šalies gyventojų).

Be bantų tautų, šiaurinis šalies pakraštys yra apgyvendintas Centrinio Sudano kalbomis kalbančių tautų. Tarp jų yra ngbandžiai, ngbakai, azandžiai, moru, mangbetu ir kt. Labai negausiai, daugiausia rytiniuose regionuose, gyvena nilotai.

Nuo kolonijinių laikų šalyje gyvenantys belgai tesudaro 0,1% šalies gyventojų (apie 60,000).

Gyventojams susikalbėti padeda platus prancūzų kalbos paplitimas bei keturios kitos Lingua franca, naudojamos skirtingose šalies dalyse. Kituba kalba (gimininga kikongo) paplitusi vakariniuose šalies regionuose, čiluba (gimininga kiluba) – giliau grašto gilumoje, kisuahili – rytiniuose ir pietiniuose, o lingala – tarp džiunglių tautų.

Religinė įvairovė

redaguoti

Pasiskirstymas pagal religiją:[22]

Kultūra

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Kongo Demokratinės Respublikos kultūra.

Liaudies architektūrai būdinga stačiakampio arba kvadrato plano moliu drėbtos arba pintos trobelės; jų stogai kūgiški, pagaminti iš žolių ir šakų. Daromi medžio dirbiniai, įvairūs papuošalai, ginklai, muzikos instrumentai. Nuo seno kuriamos medinės skulptūros: statiškos bakubų skulptūros, ekspresyvios baulbų moterų figūrėlės, stilizuotos lulėjų, apibendrintos bajakų, groteskiškos basokų skulptūros. Gaminamos savitos ritualinės kaukės. Nuo XX a. pr. atsirado molbertinė tapyba.

Kongo tautų kūryba pradėta užrašinėti nuo XIX a. Vėliau pradėjo rastis vietinė literatūra, ypač nuo XX a. vid. Jai būdingos nacionalinio išsivadavimo, panafrikanizmo, romantinio nacionalizmo, kimbangizmo temos (žymiausi atstovai – Antoine-Roger Bolamba, Patrice Lumumba, Paul Lomami-Tshibamba ir kt.).

Konge išsivystė savita muzika, kuri nulėmė muzikines tradicijas didelėje dalyje Afrikos. Čia iš kubietiškos rumbos, merengės ir vietinės muzikos išsivystė soukous stilius, kurį labiausiai išpopuliarino atlikėjas Papa Wemba.

Kita informacija

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ „Country comparisons - population“.
  2. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  3. ↑ BBC. (2013-10-09). „DR Congo: Cursed by its natural wealth“. BBC News website Archyvuota kopija 2018-05-31 iš Wayback Machine projekto. Tikrinta 2022-10-17
  4. ↑ 4,0 4,1 Centrinės žvalgybos agentūra (2014). „Democratic Republic of the Congo“. The World Factbook. Langlis, Virdžinija: Centrinės žvalgybos agentūra. Suarchyvuota iš originalo 2021-02-22. Nuoroda tikrinta 2014-04-29.
  5. ↑ Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). United Nations Development Programme. 2020-12-15. pp. 343–346. ISBN 978-92-1-126442-5. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-12-15. Nuoroda tikrinta 2020-12-16.
  6. ↑ Samir Tounsi (2018-06-06). „DR Congo crisis stirs concerns in central Africa“. AFP. Suarchyvuota iš originalo 2018-06-13. Nuoroda tikrinta 2018-06-06.
  7. ↑ Robyn Dixon (2018-04-12). „Violence is roiling the Democratic Republic of Congo. Some say it's a strategy to keep the president in power“. Los Angeles Times. Suarchyvuota iš originalo 2018-06-08. Nuoroda tikrinta 2018-06-08.
  8. ↑ Van Reybrouck, David (2015). Congo : the epic history of a people. Niujorkas, JAV: HarperCollins. pp. Chapter 1 and 2. ISBN 9780062200129.
  9. ↑ Kongo laisvoji valstybė (VLE). Tikrinta 2022-10-17
  10. ↑ Robinson, Simon (2006-05-28). „The deadliest war in the world“. Time. Suarchyvuota iš originalo 2013-09-11. Nuoroda tikrinta 2010-05-02.
  11. ↑ Bavier, Joe (2008-02-22). „Congo War driven crisis kills 45,000 a month“. Reuters. Suarchyvuota iš originalo 2011-04-14. Nuoroda tikrinta 2010-05-02.
  12. ↑ „Democratic Republic of Congo in Crisis | Human Rights Watch“. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-13. Nuoroda tikrinta 2021-05-18.
  13. ↑ 13,0 13,1 Mwanamilongo, Saleh; Anna, Cara (2019-01-24). „Congo's surprise new leader in 1st peaceful power transfer“. Associated Press. Suarchyvuota iš originalo 2021-05-18. Nuoroda tikrinta 2021-05-29.{{cite web}}: CS1 priežiūra: bot: original URL status unknown (link)
  14. ↑ „Democracy Index 2021: the China challenge“ (PDF). Economist Intelligence Unit (britų anglų).
  15. ↑ „Which Countries Are For or Against China's Xinjiang Policies?“. The Diplomat. 2019-07-15. Suarchyvuota iš originalo 2019-07-16. Nuoroda tikrinta 2019-07-16.
  16. ↑ „DRC's Tshisekedi has secured his power base: now it's time to deliver“. The Conversation. 2021-10-27. Suarchyvuota iš originalo 2021-12-07. Nuoroda tikrinta 2021-12-07.
  17. ↑ „Congo Reviews $6.2 Billion China Mining Deal as Criticism Grows“. Bloomberg. 2021-09-28. Suarchyvuota iš originalo 2021-12-07. Nuoroda tikrinta 2021-12-07.
  18. ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
  19. ↑ „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2022 m. spalio 17 d..
  20. ↑ Europos ir Afrikos Sąjungų užsienio reikalų ministrų susitikime aptartas bendradarbiavimas su Afrikos šalimis (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija)[neveikianti nuoroda]
  21. ↑ The National Assembly adopts the laws regarding the limits of the provinces in the Democratic Republic of the Congo Archyvuota kopija 2015-01-27 iš Wayback Machine projekto., Kongo Demokratinės Respublikos nacionalinė asamblėja, 2015-01-10. (prancūzų k.)
  22. ↑ 22,0 22,1 22,2 22,3 22,4 22,5 CŽV pasaulio faktų knyga: Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
  23. ↑ „Concluding comments of the Committee on the Elimination of Discrimination against Women: Democratic Republic of the Congo“ (PDF).
  24. ↑ Prevalence of Rape in E. Congo Described as Worst in World

Nuorodos

redaguoti
 
Vikiteka: Kongo Demokratinė Respublika – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Kongo Demokratinė Respublika

Žemėlapiai:

Laikas ir orai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kongo_Demokratinė_Respublika&oldid=7344345"