Kinšasa

Kinšasa
pranc. Kinshasa
   Coat of arms of Kinshasa.svg      Flag of Kinshasa, DRC.svg   
Kinshasa-Gombe, from CCIC.JPG
Miesto centras
Valstybė Kongo Demokratinės Respublikos vėliava Kongo Demokratinė Respublika
Provincija Kinšasa
Įkūrimo data 1881
Gubernatorius Žentinis Ngobila Mbala
Gyventojų (2021) 15 628 000
Plotas 583 km²
Tankumas (2021) 26 806 žm./km²
Altitudė 240 m
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka Kinšasa
Kirčiavimas Kinšasà[1]

Kinšasa (pranc. Kinshasa) – Kongo Demokratinės Respublikos sostinė, vienas iš didžiausių Afrikos miestų ir vienas sparčiausiai augančių megamiestų pasaulyje. Mieste gyvena 15,6 mln. gyventojų.[2] Turi didelį uostą prie Kongo upės, kurios kitame krante įsikūręs Brazavilis, Kongo Respublikos sostinė. Tarptautinis oro uostas. Išvystyta tekstilės, maisto, chemijos, mašinų, statybų pramonė, metalo apdirbimas, motociklų ir dviračių gamyba, laivų statyba ir remontas, medžio apdirbimas. Malupu rajone yra metalurgijos kompleksas. Yra nacionalinis universitetas, dailės menų akademija; etnokultūros muziejus.

Kinšasa pagal socialinės raidos rodiklį smarkiai lenkia šalies vidurkį ir 2019 m. tarp 11 senųjų provincijų vienintelė turėjo ne žemą, o vidutinį socialinės raidos rodiklį (0,577, t.y., panašų kaip Sirijos ar Kenijos vidurkis).[3]

IstorijaKeisti

Miestą kaip prekybos postą dar prieš Kongo laisvosios valstybės, privačios Belgijos karaliaus Leopoldo II privačios valdos, įsteigimą 1881 m. įkūrė Henris Stenlis.[4] Pradinis miesto pavadinimas - Leopoldvilis. Anksčiau miesto teritorijoje buvo žvejų ir prekeivių kaimeliai. Miestas sparčiau augti pradėjo 1898 m., baigus tiesti Matadžio-Kinšasos geležinkelį, kuris gerokai palengvino prekių transportą. 1914 m. buvo įrengtas dujotiekis, žaliavinei naftai iš Matadžio į Leopoldvilį gabenti.[5] Bent 1923 m. miestas tapo Belgijos Kongo sostine ir administraciniu centru, pakeisdamas Kongo žiotyse įkurtą Bomos miestą.[5]

1959 m. mieste kilo didelio masto riaušės, per kurias žuvo bent 49 žmonės. Riaušės paskatino Belgija ir Kongo nepriklausomybės aktyvistus sėsti prie derybų stalo ir derėtis dėl šalies nepriklausomybės nuo Belgijos salygų. 1960 m. Kongo DR atkūrus nepriklausomybę tapo nepriklausomos Kongo DR (kurį laiką vadinto Zairu) sostine. Miestas sparčiai augo valdant ilgamečiam Zairo diktatoriui Mobutu, kuomet daug įvairiausių genčių kongiečių iš visos šalies vyko į sostinę ieškoti geriau apmokamų darbų ar bėgdami nuo etninių konfliktų.

1991 m. mieste kilo kareivių riaušės. Kareiviai sukilo po to, kai vyriausybė neišmokėjo jiems atlyginimų. Po riaušių sekė sukilimas, kuris 1997 m. nuvertė Mpbutu režimą. Kinšasa nukentėjo nuo Mobutu vadovybės milžiniškos korupcijos, nepotizmo ir režimo žlugimą sukėlusio pilietinio karo. Nepaisant to, Kinšasa išlieka pagrindinis Centrinės Afrikos kultūrinis ir intelektualinis traukos centras, kuriame klesti muzikantų ir menininkų bendruomenė. Tai taip pat pagrindinis šalies pramonės centras, perdirbančių daug iš kitų šalies vietų atvežtų natūralių produktų.

2001–2019 m. prezidento pareigas ėjęs Žozefas Kabila Kinšasoje nebuvo labai mėgiamas,[6] tad 2006 m. jam iškovojus pergalę ginčytinuose 2006 m. prezidento rinkimuose, mieste kilo didelio masto neramumai, kuriuos slopinti mėgino ne tik JT taikdariai, bet ir Europos Sąjungos dislokuoti kariai (EUFOR RD Congo). Taip pat 2016 m., paskelbus, kad nauji rinkimai bus atidėti dvejiems metams, rugsėjį ir gruodį kilo dideli protestai, kurių metu gatvėse buvo statomos barikados, žuvo dešimtys žmonių, dėl smurto protrūkių buvo priverstos užsidaryti mokyklos ir įmonės.[7][8]

Pavadinimo kilmėKeisti

Henris Stenlis miestą pavadino Leopoldviliu Belgijos karaliaus Leopoldo II garbei, kuris įkūrė Kongo laisvosios valstybės karalystę. Leopoldas II buvo privatus kolonijos valdovas nuo 1885 iki 1908 m. Šis pavadinimas naudotas iki pat 1966 m. ir pakeistas praėjus šešeriems metams po šalies nepriklausomybės, į valdžią atėjus Mobutu Sese Seko, siekusiam atsikratyti kolonijinius laikus menančių vietovardžių. Nuo tol miestas vadinamas Kinšasa - greta sostinės buvusio kaimelio (dabartinė Kinšasos komuna) vardu.

GeografijaKeisti

 
Ngaliemos komuna Kongo žemupyje

Kinšasa – ryškių kontrastų miestas. Šalia turtingų gyvenamųjų ir prekybinių kvartalų ir trijų universitetų driekiasi lūšnynai. Miestas išsidėstęs išilgai Kongo upės pietinio kranto, šalia Malebo,[9] t.y., priešingoje pusėje nei Kongo Respublikos sostinė Brazavilis. Kongo upė yra antra ilgiausia upė Afrikoje po Nilo ir turi didžiausią debitą žemyne, dėl to didžioji dalis Kongo baseino naudojama laivybai. Kongas tinkamas upių baržoms tarp Kinšasos ir Kisanganio; daugelis upės intakų taip pat tinka laivybai. Be to, upė naudojama elektrai gaminti. Skaičiuojama, kad pasroviui nuo Kinšasos ji turi potencialą pagaminti pusę visos Afrikos gyventojų suvartojamos elektros energijos.[10]

Senesnė ir turtingesnė miesto dalis (ville basse) pastatyta ant šalia upės krantų aliuvinio smėlio ir molingose vietovėse šalia upės. Tuo tarpu naujesnės miesto dalis paprastai įsikūrusios ant eroduojančių aplinkinių raudonžemio kalvų.[11][6] Senesnės miesto dalys buvo išdėstytos pagal geometrinį modelį, siekiant segreguoti juodaodžius vietinius nuo baltųjų kolonistų, tačiau laikui bėgant segreguoti kvartalai suartėjo XX a. trečiojo-šeštojo dešimtmečių miestų planuose buvo numatyta buferinė zona tarp „baltųjų“ ir „juodųjų“ kvartalų, kuriuose numatytas centrinis turgus ir europiečiams skirti parkai ir sodai.[12]

Miesto dalys ir administracinis suskirstymasKeisti

Kinšasa turi tiek miesto (pranc. ville), tiek provincijos statusą. Miestas toliau dalinamas į 24 komunas (savivaldybes), o šios į 369 kvartalus.[13] 79% miesto ploto sudaro rytuose esanti kaimiška Maluku komuna, nors joje gyvena tik 200 000–300 000 gyventojų.[9] Komunos sugrupuotos į keturias apskritis, nors pastarosios neturi administracinio vieneto statuso.

KlimatasKeisti

Pagal Köppen klimato klasifikaciją, Kinšasai būdingas tropinis savanų klimatas (Aw). Turi du metų laikus - drėgnąjį, trunkantį nuo spalio iki gegužės, ir trumpesnį sausąjį, trunkantį nuo birželio iki rugsėjo.

  Kinšasos klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 36 36 38 37 37 37 32 33 35 35 37 34 38
Vidutinė aukščiausia °C 30,6 31,3 32,0 32,0 31,1 28,8 27,3 28,9 30,6 31,1 30,6 30,1 30,4
Vidutinė temperatūra °C 25,9 26,4 26,8 26,9 26,3 24,0 22,5 23,7 25,4 26,2 26,0 25,6 25,5
Vidutinė žemiausia °C 21,2 21,6 21,6 21,8 21,6 19,3 17,7 18,5 20,2 21,3 21,5 21,2 20,6
Rekordinė žemiausia °C 18 20 18 20 18 15 10 12 16 17 18 16 10
Krituliai mm 163 165 221 238 142 9 5 2 49 98 247 143 1 482
Duomenys: Climate-Data.org (temperatūrai)[14] WeatherBase (temperatūrų rekordai)[15] Danijos meteorologijos institutas (krituliai)[16] 2022-10-21

KultūraKeisti

Kinšasoje klesti muzikinė estrada, kurią nuo XX a. septintojo dešimtmečio globojo miesto elitas. Mieste įsikūrę nacionalinis muziejus ir Kinšasos vaizduojamojo meno akademija. Kinšasoje taip pat gyvena didelė dalis šalies inteligentijos, įskaitant Mobutu valdymo laikotarpiu subrendusią politinį elitą.[17] Veikia kimbangistų simfoninis orkestras, įkurtas 1994 m.[18]

Popkultūros idealas Kinšasoje yra mikiliste, pasiturintis stileiva, buvęs išvykęs į Europą. Ankstyvieji mikiliste stiliaus pavyzdžiai – atlikėjai Adrienas Mombele, dar žinomas kaip Stervos Niarcos, ir muzikantas Papa Wemba.[6] Mieste egzistuoja Kongo dendžių kultūra, La Sape, kurios atstovas vadinamas Le Sapeurs. Kongo dendžių esmė – puoštis, atrodyti prabangiai. Daugelis dendžių nėra turtingi, gyvena kukliuose būstuose, skurdžiausiuose miesto rajonuose, tačiau drabužiams tauposi ilgus metus, o po darbų puošiasi ir eina susitikti su kitais Le Sapeurs atstovais.[19]

Daugelis kinšasiečių nejaučia miestui sentimentų ir jį vertina neigiamai, reikšdami nostalgiją kaimiškam gyvenimo būdui ir stipriau save siedami su kongiečiu tauta nei su Kinšasos miestu.[17]

ŠvietimasKeisti

Visos švietimo įstaigos nuo vaikų darželio iki universiteto yra mokamos. Švietimo sistema remiasi belgišku modeliu: treji metai darželio, šešeri metai pradinės mokyklos (vaikams nuo 6 iki 12 metų) ir šešeri metai vidurinės mokyklos (vaikams nuo 12 iki 18 m.) Universitetuose bakalauro studijos trunka trejus metus, magistro - dar dvejus. Už mokyklą mokama nuo 100 JAV dolerių iki 20 000 JAV dolerių per metus. Švietimo kokybė taip pat stipriai skiriasi, priklausomai nuo mokyklos.

Mieste veikia keturi universitetai (Kinšasos universitetas (įsteigtas 1954 m.), Nacionalinis pedagoginis universitetas (įsteigtas 1961 m.), Kongo katalikiškasis universitetas (įsteigtas 1957 m.) ir Kongo protestantiškasis universitetas (įsteigtas 1959 m.)), Menų akademija, Aukštesnysis pramonės institutas, Aukštesnysis taikomųjų technologijų institutas ir Aukštesnysis pedagoginis institutas.

Muziejai ir galerijosKeisti

Kinšasoje yra Nacionalinis Kongo Demokratinės Respublikos muziejus, Nacionalinis Kinšasos muziejus, Kinšasos priešistorės muziejus ir Marmuro rūmai.[20] Laikinos parodos rengiamos Kinšasos menų akademijoje.

Pastatai ir architektūraKeisti

 
Limetės bokštas, aukščiausias pastatas šalyje.

Kinšasoje yra keli objektai, kurių aukštis viršija 50 m: 98 m aukščio Gekamino komercinis pastatas Gombės komunoje (dar vadinamas Sozakomo pastatu), Memlingo viešbutis, 74,6 m Kongo komercinio banko pastatas, 58,2 m Režidezo bokštas, Transporto ministerijos pastatas, 98 m Fliov viešbučio pastatas, Lingvalos komunoje pastatytas 98 m Nacionalinis radijo bokštas. Aukščiausias objetas - 1970 m. pradėtas ir nebaigtas statyti brutalistinės architektūros pavyzdys - Limetės bokštas.

Kadangi Kinšasoje įsikūrusi šalies vyriausybė, mieste veikia daug valdžios institucijų. Tarp jų - Gombės komunoje esantys Tautos namai, šalies prezidento rezidencija, Lingvalos komunoje esantys Liaudies namai, kuriuose renkasi abu parlamentai, Gombėje įsikūrę Teisingumo rūmai, Ngaliemoje įsikūrę buvę Afrikos vienybės organizacijos rūmai (dabar priklauso vyriausybei).

Matongės komuna žinoma dėl savo naktinio gyvenimo ir pramogų.

Valdžia ir politikaKeisti

 
Lumumbos skulptūra. Už jos - Limetės bokštas.

Kinšasos vadovas turi gubernatoriaus titulą. Šias pareigas nuo 2019 m. eina Žentinis Ngobila.[21] Kiekvienai komunai vadovauja burmistras.[9]

Kinšasoje valdžia labiau konsoliduota nei likusioje šalies dalyje, čia yra prieiga prie tarptautinių organizacijų ir finansavimo.[6] Kinšasa gyventojų skaičiumi kelis kartus lenkia antrą pagal dydį šalies miestą Lubumbašį.[22]

Kinšasoje įsikūrusi Jungtinių Tautų organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje, žinomos prancūzišku akronimu MONUSCO, būstinė. 2016 m. Jungtinės Tautos, reaguodamos į neseniai kilusius neramumus prieš Kabilą, padidino taikdarių kontingentą.[23]

Nevyriausybinės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį miesto valdyme.[24] Kimbansekės komunoje įsikūrusi Belgijos techninės plėtros agentūra (pranc. Cooperation technique belge) nuo 2006 m. remia Kinšasą 6 milijonų eurų programa, skirtą ekonomikos plėtrai. Ji pradėjo dirbti Kimbanseke, kalvos komunoje, kurioje gyventojų skaičius siekia milijoną.[25]

GyventojaiKeisti

 
Kinšasos turgus
Demografinė Kinšasos raida tarp 1920 ir 2010 m.
Metai Gyventojų skaičius
1920· 1 600
1938 35 900
1939 42 000
1950 202 000
1955 292 000
1960 443 000
1965 717 000
1970 1 070 000
Metai Gyventojų skaičius
1975 1 482 000
1980 2 053 000
1985 2 722 000
1990 3 520 000
1995 4 493 000
2000 5 414 000
2005 6 766 000
2010 8 415 000
Šaltinis: Populstat Archyvuota kopija 2006-05-02 iš Wayback Machine projekto., World Urbanization Prospects
(*) priskaičiuojant tik tuo metu Leopoldviliui priklausančias komunas

Paskutinis oficialus surašymas šalyje pravestas 1984 m. – tuo metu mieste gyveno 2,6 mln. gynvetojų.[26] Nuo to laiko gyventojų skaičius apskaičiuojamas ekstrapoliacijų metodu. 2005 m. apskaičiuotas gyventojų skaičius – tarp 5,3 ir 7,3 mln.[9] 2017 m. apskaičiuotas gyventojų skaičius – 11 855 000 gyventojų.[27]

Manoma, kad kasmet į Kinšasą imigruoja apie 390 000 žmonių. Pagrindiniai motyvai – bėgimas nuo karo ir geresnės ekonominės galimybės.[28]

Kinšasos metropolinė zona laikoma trečiąja didžiausia Afrikoje po Kairo ir Lagoso.[29] Skaičiuojama, kad gyventojų skaičius 2050 m. joje pasieks 35 mln., 58 mln. 2075 m. ir 83 mln. 2100 m.[30] ir miestas taps vienu didžiausiu pasaulyje.

KalbosKeisti

Oficiali kalba mieste, kaip ir šalyje, – prancūzų. Vietinę tarmę suformavo ngalų ir Belgijos prancūzų kalbos, nors vietinėje kalboje yra unikalių neologizmų (pvz., posakis article 15 reiškia „susižinok pats“. Kinšasa yra didžiausias prancūzakalbis miestas pasaulyje,[31][32][33] nors ngalų išlieka paplitusi kaip šnekamoji kalba. Prancūzų kalba vyrauja užrašai ir ženklai gatvėse, ji vartojama plakatuose, vyriausybės dokumentuose, mokyklose; ji dominuoja spektakliuose, televizijoje ir žiniasklaidoje, dažniausiai vartojama formaliame registre. Kita vertus, tos pačios socialinės klasės žmonės bendraudami tarpusavyhe dažniausiai vartoja Kongo kalbas (Kikongo, ngalų, lubų ar suahilių).[34]

ReligijosKeisti

Mieste veikia šios religinės organizacijos: Kinšasos Romos katalikų arkivyskupija (Katalikų bažnyčia), kimbangistų bažnyčia, Kongo baptistų bendruomenė, Kongo upės baptistų bendruomenė, Dievo susirinkimai, Anglikonų bažnyčia, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Kongo presbiterijonų bendruomenė.[35] Taip pat yra keletas musulmonų mečečių. 2022 m. duomenimis, mieste statomi bahajų maldos namai.[36]

SportasKeisti

Kinšasoje populiariausios sporto šakos – futbolas ir boksas. 1974 m. Kinšasoje įvyko mačas tarp garsių boksininkų Muhamado Ali ir Džordžo Formano, kuriame nugalėjo Muhamadas Ali. Nuo 1994 m. veikia De Martir stadionas, talpinantis 80 tūkst. žiūrovų.[37]

Futbolo klubai

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kinšasa (VLE) Tikrinta 2022-10-21]
  2. „PopulationStat.com“. 
  3. „Sub-national HDI - Area Database - Global Data Lab“. hdi.globaldatalab.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-09-13. 
  4. Roman Adrian Cybriwsky, Capital Cities around the World: An Encyclopedia of Geography, History, and Culture, ABC-CLIO, USA, 2013, p. 144
  5. 5,0 5,1 "Kinshasa – national capital, Democratic Republic of the Congo". britannica.com. https://www.britannica.com/EBchecked/topic/318863/Kinshasa/9050/History. Prieigos data 2014-09-25. 
  6. 6,0 6,1 6,2 6,3 Joe Trapido, „Kinshasa’s Theater of Power Archyvuota kopija 2017-09-17 iš Wayback Machine projekto.“, New Left Review 98, 2016 m. kovas/balandis.
  7. "DR Congo election: 17 dead in anti-Kabila protests Archyvuota kopija 2018 m. birželio 16 d iš Wayback Machine projekto.", BBC, 2016 m. rugsėjo 19 d.
  8. Merritt Kennedy, "Congo A 'Powder Keg' As Security Forces Crack Down On Whistling Demonstrators Archyvuota kopija 2018 m. gegužės 17 d iš Wayback Machine projekto.", NPR, 2016 m. gruodžio 21 d.
  9. 9,0 9,1 9,2 9,3 Jean Flouriot, „Kinshasa 2005. Trente ans après la publication de l’Atlas de Kinshasa Archyvuota kopija 2017-09-17 iš Wayback Machine projekto.“, Les Cahiers d’Outre-Mer 261, 2013 m. sausis-kovas; doi:10.4000/com.6770.
  10. Wachter, Sarah J. (2007-06-19). „Giant dam projects aim to transform African power supplies“. The New York Times. Suarchyvuotas originalas 2011-11-01. Nuoroda tikrinta 2010-12-15. 
  11. Matthieu Kayembe Wa Kayembe, Mathieu De Maeyer et Eléonore Wolff, „Cartographie de la croissance urbaine de Kinshasa (R.D. Congo) entre 1995 et 2005 par télédétection satellitaire à haute résolution Archyvuota kopija 2017-09-17 iš Wayback Machine projekto.“, Belgeo 3–4, 2009 ; doi:10.4000/belgeo.7349.
  12. Luce Beeckmans & Liora Bigon, "The making of the central markets of Dakar and Kinshasa: from colonial origins to the post-colonial period”; Urban History 43(3), 2016; doi:10.1017/S0963926815000188.
  13. Commission Électorale Nationale Indépendante. „La Cartographie Electorale des 26 Provinces—Kinshasa“. www.ceni.cd (prancūzų). Suarchyvuotas originalas 2018-10-28. Nuoroda tikrinta 2020-04-18. 
  14. „Climate: Kinshasa“. AmbiWeb GmbH. Suarchyvuotas originalas 2016-05-09. Nuoroda tikrinta 2022-10-21. 
  15. „KINSHASA, DEMOCRATIC REPUBLIC OF THE CONGO“. Weatherbase. Suarchyvuotas originalas 2016-08-07. Nuoroda tikrinta 2022-10-21. 
  16. „STATIONSNUMMER 64210“ (PDF). Danijos meteorologijos institutas. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-01-16. Nuoroda tikrinta 2022-10-21. 
  17. 17,0 17,1 Bill Freund, "City and Nation in an African Context: National Identity in Kinshasa”; Journal of Urban History 38(5), 2012; doi:10.1177/0096144212449141.
  18. Andy Morgan, „The scratch orchestra of Kinshasa“, The Guardian 2013-05-09.
  19. Ekspedicija Afrika: nelegalus Kongo sienos kirtimas ir kelionė baisiausiu traukiniu gyvenime (15min.lt). Tikrinta 2022-10-18
  20. Sana Mabiala, Clarisee. Jardin botanique de Kinshasa : Un cadre idéal pour le tourisme et études environnementales (L'Observateur)[neveikianti nuoroda]
  21. „Kinshasa : la lutte contre l'insécurité et l'insalubrité, priorités de Gentiny Ngobila“. Radio Okapi. ACP. 2019-05-05. Suarchyvuotas originalas 2019-05-11. Nuoroda tikrinta 2019-05-11. 
  22. Pain (1984), p. 56.
  23. "UN beefs up peacekeeping force in DR Congo capital Archyvuota kopija 2017-10-13 iš Wayback Machine projekto.", East African / AFP, 2016 m. spalio 19 d.
  24. Inge Wagemakers, Oracle Makangu Diki, & Tom De Herdt, "Lutte Foncière dans la Ville: Gouvernance de la terre agricole urbaine à Kinshasa Archyvuota kopija 2017-09-18 iš Wayback Machine projekto."; L’Afrique des grands lacs: Annuaire 2009–2010.
  25. Inge Wagemakers & Jean-Nicholas BCH, "Les Défis de l’Intervention: Programme d'aide internationale et dynamiques de gouvernance locale dans le Kinshasa périurbain Archyvuota kopija 2018-05-18 iš Wayback Machine projekto."; Politique africaine 2013/1 no. 129; doi:10.3917/polaf.129.0113.
  26. Bédécarrats, Florent; Lafuente-Sampietro, Oriane; Leménager, Martin; Lukono Sowa, Dominique (2019). „Building commons to cope with chaotic urbanization? Performance and sustainability of decentralized water services in the outskirts of Kinshasa“. Journal of Hydrology 573: 1096–1108. doi:10.1016/j.jhydrol.2016.07.023. 
  27. „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-05-03. Nuoroda tikrinta 2012-06-26. 
  28. Gianluca Iazzolino, „Kinshasa, megalopolis of 12 million souls, expanding furiously on super-charged growth Archyvuota kopija 2017-07-09 iš Wayback Machine projekto.“; Mail & Guardian Africa, 2016 m. balandžio 2 d.
  29. „Cities In The World With The Most Francophone Population“. WorldAtlas (anglų). 2020-07-03. Nuoroda tikrinta 2022-03-08. 
  30. Hoornweg, Daniel; Pope, Kevin (2017). „Population predictions for the world's largest cities in the 21st century“. Environment and Urbanization 29: 195–216. doi:10.1177/0956247816663557. 
  31. „Populations of 150 Largest Cities in the World“. World Atlas. 2016-03-07. Suarchyvuotas originalas 2017-08-28. Nuoroda tikrinta 2016-08-01. 
  32. Nadeau, Jean-Benoit (2006). The Story of French. St. Martin's Press. p. 301; 483. ISBN 9780312341831. 
  33. Trefon, Theodore (2004). Reinventing Order in the Congo: How People Respond to State Failure in Kinshasa. London and New York: Zed Books. p. 7. ISBN 9781842774915. Nuoroda tikrinta 2009-05-31. ,
  34. Manning, Patrick (1998). Francophone sub-Saharan Africa: Democracy and Dependence, 1985–1995. Londonas ir Niujorkas: Kembridžo universiteto leidykla. p. 189. ISBN 9780521645195. Nuoroda tikrinta 2009-05-31. 
  35. J. Gordon Melton, Martin Baumann, ‘‘Religions of the World: A Comprehensive Encyclopedia of Beliefs and Practices’’, ABC-CLIO, USA, 2010, p. 777
  36. „Les travaux de construction de la Maison d'Adoration Nationale en bonne progression !“. 20 May 2021. 
  37. https://gambiaff.org/scorpions-train-at-stade-des-martyrs-ahead-of-tomorrows-encounter/
  38. https://sportnewsafrica.com/fiche/as-vita-club/

NuorodosKeisti