Kongas (upė)
Kongas | |
---|---|
Kongo žemupys
| |
Ilgis | 4700 km |
Baseino plotas | 3 680 000 km² |
Vidutinis debitas | 41 800 m³/s |
Ištakos | Didysis Riftų Slėnis |
Žiotys | Atlanto vandenynas |
Šalys | Kongo DR, Kongas |
![]() |
Kongas |
Kongas (pranc. Congo) – didžiausia upė centrinėje Afrikos žemyno dalyje, antra upė pagal ilgį (4700 km) Afrikoje po Nilo. Kongo upės pavadinimas taip pat duoda pavadinimą Kongo Demokratinei Respublikai ir Kongo Respublikai. Abi šalys driekiasi ant Kongo upės krantų.
Iš pradžių ši upė vadinta Zairu, o XVII a. europiečiai tyrinėtojai ją perkrikštijo Kongu – bakongų tautos vardu. 1971 m. priklaususio Belgijai Kongo ir upės pavadinimas pakeistas Zairu. Nuo 1997 m. šaliai ir upei grąžintas Kongo pavadinimas.
Didžiausi intakai – Lomamis, Aruvimis, Cuapa, Ubangis ir Sanga.
Upė yra svarbi KDR transporto arterija. Dėl krioklių laivuojama atkarpomis – 145 km nuo žiočių iki Matadžio ir nuo Kinšasos iki Kisanganio.
Tolimiausia Kongo ištaka – Čambezės upė, prasideda Zambijoje, į pietus nuo Tanganikos. Vandeningiausia – Lualaba, prasideda KDR Katangos provincijoje, ~100 km į vakarus nuo Lubumbašio. Dėl slenksčių tik atskiros Lualabos dalys tinkamos laivybai. Iš pradžių ji siaurais uolėtais tarpekliais teka į šiaurę, paskui, nuvingiavusi per nendrynų apsuptas pelkes ir balas, įteka į Kisalės ežerą. Ties Kongolo miestu vis spartėjanti upės tėkmė išsiplečia šešiskart (iki 500 m); čia ją kerta plento ir geležinkelio tiltas, vienintelis 2800 km ilgio upės atkarpoje. Anapus driekiasi skardingas tarpeklis su kriokliais ir kunkuliuojančiais verpetais – Pragaro vartai (Portes d’Enfer). Toliau, iki Njangvės, yra kelios laivybai tinkamos atkarpos su sraunesniais ruožais, o ten upė neria į bauginančią tankmę. Pratekėjusi 1800 km į šiaurę ir nusileidusi Bojomos kriokliais Lualaba toliau vadinama Kongu.
Nuo Kisinganio, iškarto už krioklių, upė lanku tenka į vakarus, toliau pasuka į pietvakarius. Už Mbandakos miškas praretėja ir upė supama neaprėpiamų pelkių, išsiplečia iki 16 km. Čia į Kongą įteka didžiausias intakas – Ubangis. Toliau upė formuoja KDR ir Kongo respublikos sieną. Prieš krioklius upė išplatėja ir suformuoja Malebo ežerą, jo vakariniame pakraštyje įsikūrę Kinšasa ir Brazavilis. Už jų upė Livingstono kriokliais leidžiasi žemyn – 350 km ruože nusileidžia 260 m. Krioklių apačioje įsikūręs Matadžio uostas, nuo čia upė formuoja sieną tarp KDR ir Angolos. Kongo vagą jūros dugne pratesia povandeninis kongo kanjonas, didžiausias tokio tipo kanjonas pasaulyje.
1482 m. portugalų tyrinėtojas Diogo Cão atradęs upės žiotis nesugebėjo įveikti Livingstono krioklių, todėl didžioji upės dalis europiečiams liko nežinoma. 1886–1887 m., Antrosios Afrikos ekspedicijos metu upę ištyrė Henris Mortonas Stenlis.
NuorodosKeisti
- Informacija apie Kongo upę Archyvuota kopija 2005-12-19 iš Wayback Machine projekto. (anglų kalba)