Kava – iš kavamedžio krūmo vaisių sėklų (kavos pupelių) pagamintas, kofeino turintis gėrimas.[1]

Kavos puodelis
Pagrindiniai kavos auginimo rajonai
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

IstorijaKeisti

Kava kilusi iš Etiopijos (tikriausiai Kafos regiono, nuo kurio vardo galėjo kilti ir pats žodis „kava“), kur natūraliomis sąlygomis auga arabinis kavamedis. Pasaulyje kavą išpopuliarino arabai. Kavamedžiai auginami atogrąžų rajonuose: Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu – 76 pasaulio šalyse.

Kavos pupelių rūšysKeisti

 
Skrudintos kavos pupelės

Kavos pupelių rūšys skirstomos pagal kavamedžių auginimo vietą (Kenijos, braziliška kava ir kt.) arba kavamedžių rūšį (arabika, liberika, robusta). Kavos pupelių savybės taip pat priklauso ir nuo to, kokiame aukštyje kavamedžiai auginami. Kokybiškesnės pupelės yra aukštumose, virš 700 m aukščio, auginamų krūmų.

ArabikaKeisti

Arabinis kavamedis (Coffea arabica) – sėklos pailgos, lygiu paviršiumi, vos išlenktos „S“ raidės formos linija. Sudaro apie tris ketvirtadalius pasaulinės kavos gamybos.

Arabika kavos pupelių gaminama:

RobustaKeisti

Coffea canephora – auga prastesnio klimato kraštuose. Sėklos apvalios, spalva nuo šviesiai rudos iki pilkšvai-žalios. Sudaro apie ketvirtadalį pasaulinės kavos gamybos.
Ši kavos rūšis mažiau aromatinga ir kartoko skonio, tačiau stipresnė, joje daugiau kofeino. Siekiant pagerinti kavos skonį ir aromatą, ji neretai brandinama: kavos uogos gali būti keletą mėnesių išlaikomos statinėse, o tik paskui lukštenamos.
Šios Kavos pupelės yra žymiai pigesnės. Gali būti naudojamos maišant su kitos rūšies pupelėmis.

Robusta kavos pupelių gaminama:

  • kava Espresso – susidaro kokybiškesnė kavos puta

LiberikaKeisti

Liberika – yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Ji yra gana prasto skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams bei tirpiai kavai gaminti ir užima apie 1% pasaulinės produkcijos.

Kavos stiprumasKeisti

Arabų šalyse iki šiol verdama pati stipriausia kava. Verdama per keletą etapų: paruošta silpnesnė kava pakaitinama, ir ja užpilamos šviežiai sumaltos pupelės.

  • Stipri kava: 50 ml juodos kavos gaminama iš 20–50 g ar daugiau pupelių.

Europoje populiari silpnesnė kava.

  • Vidutinio stiprumo kava: 100 ml juodos kavos gaminama iš 10–20 g pupelių.

JAV populiari silpniausia kava.

  • Silpna kava: 200 ml juodos kavos gaminama iš 10 g ar mažiau pupelių.

Kavos gėrimaiKeisti

Arabiškos ir turkiškos kavos ruošimo ir vartojmo tradicijos buvo įtrauktos į UNESCO nematerialių pasaulio paveldo vertybių sąrašą.

VartojimasKeisti

Dėl joje esančio kofeino (0,6–2,4 %) kava turi tonizuojančių savybių ir geriama kaip žvalinantis, energetinis gėrimas. Kofeino kiekis kavoje gana menkai priklauso nuo jos skonio: prasta vandeninga kava gali turėti daugiau kofeino, nei kokybiška ir gerai išvirta. Tai labiausiai susiję su tuo, kad kofeinas vandenyje ištirpsta anksčiau, nei skonį suteikiančios medžiagos. Neretai itin daug kofeino turi kavos automatuose pagaminta bei tirpi kava.

Specialaus serviravimo arba stipri kava Moka, rytietiška kava, kava su plakta grietinėle – dažnai geriamos be papildomų patiekalų. Prie jų tinka tik maži saldūs, pikantiški arba neaštrūs sumuštiniai.

Prie sumuštinių kava geriama su pienu, grietinėle arba juoda.

Taip pat skaitykiteKeisti

 

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kava. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-21.
  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.