Trakų apskritis (1795–1915)

Trakų apskritis (rus. Трокский уезд) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, buvęs Lietuvos pietryčiuose. Egzistavo nuo 1795 m a. iki 1915 m. su trumpa pertrauka 1839–1843 m. Centras – Trakai. Didžiąją dalį istorijos apskritis apėmė teritorijas, kur dabar yra Trakų, Elektrėnų, Varėnos, Šalčininkų rajonai, dalis Kaišiadorių, Alytaus, Prienų rajonų savivaldybės.

Trakų apskritis
rus. Трокский уезд

1795 – 1915
Apskritis Vilniaus gubernijoje
Administracinis centras Trakai
Valsčiai 16 (1913)
1795–1839, 1842–1915 Vilniaus gubernija
Gyventojų 203 401 (1897), 254 000 (1914)
Plotas 5 151 km² (1897)

Istorija

redaguoti

Po ATR padalijimų senoji LDK Trakų apskritis buvo padalinta tarp Prūsijos ir Rusijos imperijų. Rusijai atiteko jos rytinė dalis, buvusi tarp Neries ir Nemuno upių.

17951797 m. ir 18011915 m. priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 17971801 m. Lietuvos gubernijai. 1839 m. Trakų apskritis panaikinta, bet 1842 m. vėl atkurta. 1897 m. duomenimis apskrities teritorijoje gyveno 203,4 tūkst. žmonių. Iš jų save lietuviais laikė 58,1 %, baltarusiais – 15,7 %, lenkais – 11,3 %, žydais – 9,5 %, rusais – 4,6 %. Trakų mieste gyveno 3240 žmonių[1].

1915 m. apskritį vėl panaikino vokiečių okupacinė valdžia: didžioji dalis apskrities teritorijų įėjo į naujai sudarytą Kaišiadorių apskritį. Po Pirmojo pasaulinio karo buvusios apskrities teritorijos buvo padalintos tarp Lietuvos ir Lenkijos. Taip suformuota Lietuvos kontroliuojama Trakų apskritis ir Lenkijos kontroliuojama Trakų apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1834 85 321
1897 5151 203 401
1914 5872 254 000

Administracinis suskirstymas

redaguoti

1913 m. apskrityje buvo 16 valsčių:[2]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Демоскоп Weekly – Приложение. Справочник статистических показателей
  2. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 112 (PDF 12 psl.)

Nuorodos

redaguoti