Merkinės valsčius

54°10′š. pl. 24°11′r. ilg. / 54.16°š. pl. 24.18°r. ilg. / 54.16; 24.18

Merkinės valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Merkinė

Rusijos imperija
Vilniaus gubernija	Vilniaus apskritis (186?–1915)

Lenkija
Vilniaus apygarda	Trakų apskritis (1919–1920)

Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Alytaus apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Alytaus apskritis (1944–1946) Varėnos apskritis (1946–1950)

Merkinės valsčius (rus. Меречская волость, Меречанская волость, lenk. gmina Merecz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Merkinė.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje.^[1] XX a. tarpukariu prie jo prijungtas Liškiavos valsčius. 1925 m. liepos 1 d. dalis Merkinės valsčiaus teritorijos perduota naujam Marcinkonių valsčiui.^[2]

1944 m. gruodžio 24 d. NKVD kelių kilometrų spinduliu sudegino apie 48 sodybas. Klepočių kaime nužudyti 22 žmonės, Lizdų – 10, Ryliškių – 5, Druskininkų, Taručionių, Krikštonių, Pieriškių, Vertelkų kaimuose po 1–3 žmones (iš viso 48). Panašiai naikinti ir kiti kaimai, pvz., Bugonys, taip pat kai kurie Alovės valsčiaus kaimai.^[3]

1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Perlojos valsčiui ir Raitininkų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Druskininkų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1869 m.		4338	432 kiemai ^[4]		68
1874 m.		4400	542 kiemai ^[5]	13 seniūnijų	73
1880 m.		4560	550 kiemų ^[6]	13 seniūnijų	80
1885 m.		6797	939 kiemai ^[7]	12 seniūnijų	89
1890 m.		8138	768 kiemai ^[8]	14 seniūnijų	79
1923 m. ^[9]	292	7374	1490
1932 m.	158	9262		14 seniūnijų ^[10]
1949-01-01 (išsamiau)	252			8 apylinkės ^[11]

Vadovai

M. Dvoreckis, 1886–1889 m.^[12]
T. Bakanauskas, nuo 1889 m.^[13]
Jonas Jeskelevičius, 1932 m.^[14]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1874 m. (rus.)^[15]	Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)^[16]	Seniūnija, 1932 m.^[17]	Apylinkė, 1949 m.^[18]
Bugonys	-	-	Bugonių seniūnija	-
Burokaraistėlė	Брокоростельское	Brokorościele	Brokaraisčio seniūnija	-
Druskininkai	Соленикское	Soleniki	Druskininkų seniūnija	-
Galintėnai	-	-	Galintėnų seniūnija	-
Gudakiemis	Русско-сельское	Ruskie sioło	-	-
Ilgininkai	-	-	Ilgininkų seniūnija	-
Kabeliai	Кобельское	Kobiele	-	-
Kasčiūnai	Костюковское	Kościuny	-	-
Kibyšiai	-	-	-	Kibyšių apylinkė
Liškiava	-	-	-	Liškiavos apylinkė
Makniūnai	-	-	Makniūnų seniūnija	-
Mardasavas	Мордасовское	Mordasowo	-	-
Masališkės	-	-	Masališkių seniūnija	Masališkių apylinkė
Merkinė	Меречское	Merecz	Merkinės I seniūnija, Merkinės II seniūnija	Merkinės apylinkė
Neravai	Неровское	Nierowo	-	-
Netiesos	Нетесское	Nietesy	-	-
Noruliai	-	-	Norulių seniūnija	Norulių apylinkė
Panara	-	-	-	Panaros apylinkė
Pieriškiai	Перишское	Piórzyszki	-	-
Puvočiai	-	-	Puvočių seniūnija	Puvočių apylinkė
Radyščius	-	-	-	Radyščiaus apylinkė
Raitininkai	Рѣчанское	Rzeczany	Raitininkų seniūnija	-
Randamonys	Рондоманское	Rondomańce	-	-
Ryliškiai	-	-	Riliškių seniūnija	-
Roduka	Радовское	Radówka	-	-
Samūniškės	-	-	Samuniškių seniūnija	-
Iš viso:	13 seniūnijų	13 seniūnijų	14 seniūnijų	8 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašytos gyvenvietės:

Apsingių (Pigagų) k.
Ažerinų dv.
Balynės vs.
Bingelių k.
Burmiškių vs.
Burokaraisčio k.
Burokaraistelės k.
Česų (Zamerečankos) k.
Česukų k.
Didžiabalio vs.
Dokučkos k.
Dulkičkių vs.
Dvaralaukio vs.
Džilgynės plv.
Galailgės k.
Gelovinės vs.
Gelovinės II vs.
Geršoniškio vs.
Giraitės dv.
Gudakiemio k.
Gudaraisčio k.
Gudelių k.
Ilgininkų k.
Jablanavo I vs.
Jablanavo II vs.
Jablanavo III k.
Jonionių k.
Kačingių k.
Kaibučių k.
Kalubiškių dv.
Kaminčiškių k.
Kampų k., dv.
Kasciūnų k.
Kasčiūnų k.
Kaulakiškės vs.
Kibyšių k.
Klepočių k.
Kruševo dv.
Krušų vs.
Kucūnų k.
Kudrėnų k.
Kudros vs.
Kunigiškės vs.
Kurmiškių k.
Laukininkų k.
Lemkaraisčio k.
Leoniškės vs.
Lydekininkų k.
Liškiavos k.
Lizdų k., dv.
Maksimonių k.
Maksimų k.
Manciūniškių vs.
Mantviliškių k.
Mantvilų dv.
Mardasavo k.
Margų k.
Margų vs.
Masališkės dv., vs.
Maseliškių k.
Merkinės mstl.
Mikniūnų k.
Mildos vs.
Mižonių k.
Neciesų dv.
Neciesų k.
Norulių k.
Novasodų k.
Novinkos vs.
Pagilšės k.
Pagronyčio k.
Palakiškių k.
Parudnės k.
Pašilingės k.
Pieriškių k.
Pilkaraisčio vs.
Purplių k.
Puvočių k.
Raitininkų k.
Rauduonkalnio vs.
Ryliškių k.
Rodukos k.
Rudnios I k.
Samuniškės k.
Savilionių k.
Soželkėlių vs.
Straujos vs.
Subartonių k.
Taruconių k.
Trasninko k.
Uciekos k., dv., vs.
Vaiciškių vs.
Veismūnų k.
Voverių k.
Zakovalių k.
Zivulciškių dv.
Žeimių k.
Žukaukos k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 7374 žmonės:

Lietuviai – 76,51% (5642);
Žydai – 19,39% (1430);
Lenkai – 2,56% (189);
Rusai – 1,22% (90);
Kiti – 0,31% (23).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1882	Subartonys	Vincas Krėvė , lietuvių literatūros klasikas	1954
1895	Savilionys	Rojus Mizara, rašytojas ir dramaturgas	1967
1904	Pociūniškiai	Leokadija Belvertaitė-Žygelienė, keramikė	1992
1907	Liškiava	Juozas Slauta-Aušra, šaulys, partizanų vadas	1945
1912	Pilkaraistis	Aleksandras Drobnys, ekonomistas, LTSR veikėjas	1998
1914	Kampai	Zigmas Gavelis, poetas, inžinierius	2000
1920	Raitininkai	Vincas Lapinskas, gydytojas radiologas	2013
1925	Kasčiūnai	Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis	2021
1928	Ryliškiai	Bronius Juralevičius, inžinierius
1929	Raitininkai	Vincas Lapinskas, gydytojas chirurgas	1998
1931	Vilkiautinis	Vytautas Mizaras, literatas, muziejininkas
1941	Laukininkai	Adolfas Baublys, inžinierius	2016
1944	Kampai	Edmundas Isevičius, statybų inžinierius
1945	Sapiegiškė	Antanas Kalanavičius, poetas	1992

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
↑ Dz.U. 1925 nr 16 poz. 110
↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289
↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 301–303 psl.
↑ Merecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 258 psl. (lenk.)
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 179

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.

[2] Dz.U. 1925 nr 16 poz. 110

[3] Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289

[4] Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.

[5] Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.

[6] Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.

[7] Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.

[8] Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.

[9] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[10] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.

[11] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178

[12] Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.

[13] Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.

[14] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.

[15] Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 301–303 psl.

[16] Merecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 258 psl. (lenk.)

[17] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.

[18] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 179

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]