Varėnos valsčius
54°15′š. pl. 24°33′r. ilg. / 54.25°š. pl. 24.55°r. ilg.
Varėnos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1576 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Varėna I (iki 1945), Varėna II (1945–1950) |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Alytaus apskritis (1919–1940) | |
Lenkija | |
Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1946) Varėnos apskritis (1946–1950) |
Varėnos valsčius (rus. Оранская волость, lenk. gmina Orany) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Varėna I (iki II pasaulinio karo) ir Varėna II (iki 1950 m.). Tai vienas didžiausių šalies valsčių, užėmęs kelių dabartinių seniūnijų teritoriją.
Istorija
redaguotiVarėnos valsčius minimas nuo 1576 m. XIX a. įkurtas Vilniaus gubernijoje.[1] XX a. tarpukariu dalis valsčiaus buvo okupuota lenkų, todėl buvo du valsčiai – Varėnos (arba Varėnos I valsčius, Lietuvos teritorijoje) ir Varėnos II valsčius (Lenkijos). 1925 m. iš dalies Varėnos I valsčiaus sudarytas Marcinkonių valsčius. II pasaulinio karo metais Lenkijai netenkant šiaurės rytinių teritorijų, abu Varėnos valsčiai sujungti Lietuvos TSR teritorijoje. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Perlojos valsčiui. Varėnos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (1 apylinkė) ir Varėnos rajonui (10 apylinkių).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 5238 | 428 kiemai [2] | 43 | ||
1874 m. | 3552 | 470 kiemų [3] | 10 seniūnijų | 39 | |
1880 m. | 4282 | 428 kiemai [4] | 10 seniūnijų | 43 | |
1885 m. | 5432 | 469 kiemai [5] | 10 seniūnijų | 43 | |
1890 m. | 6788 | 469 kiemai [6] | 10 seniūnijų | 43 | |
1923 m. [7] | 198 | 4893 | 985 | ||
1932 m. | 55 | 4588 | 6 seniūnijos [8] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
399 | 11 apylinkių [9] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[15] | Seniūnija, 1932 m.[16] | Apylinkė, 1949 m.[17] |
---|---|---|---|---|
Babriškės | Бобришское | Bobrzyski | Bobriškių seniūnija | - |
Barčiai | - | - | - | Barčių apylinkė |
Barteliai | Бортельское | Bortele (Borciele) | - | - |
Dainava | - | - | - | Dainavos apylinkė |
Druckūnai | Друцкунское | Druckuny | Druckūnų seniūnija | Druckūnų apylinkė |
Giraitė | Гирайское | Girajcie | - | Giraitės apylinkė |
Jakėnai | Якянское | Jakańce | Jokėnų seniūnija | Jakėnų apylinkė |
Kriviliai | - | - | - | Krivilių apylinkė |
Marcinkonys | Марцинканское | Marcinkańce | - | - |
Mergežeris | Мергажерское | Mergażery | - | - |
Pabaronė | - | - | - | Pabaronės apylinkė |
Pavarėnis | - | - | - | Pavarėnio apylinkė |
Perloja | Пржелайское | Przełaje | - | - |
Puodžiai | - | - | Puodžių seniūnija | Puodžių apylinkė |
Sarapiniškės | - | - | Sarapiniškių seniūnija | - |
Varėna I | Оранское | Orany | Varėnos seniūnija | Varėnos I apylinkė |
Vydeniai | - | - | - | Vydenių apylinkė |
Žiūrai | Журацишское | Żuraciszki | - | - |
Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 seniūnijų | 6 seniūnijos | 11 apylinkių |
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 4893 žmonės:
- Lietuviai – 88,3% (4321);
- Žydai – 8,15% (399);
- Lenkai – 2,22% (109);
- Rusai – 0,65% (32);
- Baltarusiai – 0,51% (25);
- Kiti – 0,14% (7).
Žymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1892 | Vazgirdonys | Kazys Lukšys, kino operatorius | 1963 |
1904 | Puodžiai | Anelė Čepukienė, tautosakininkė | 1980 |
1906 | Pavardaunys | Kazimieras Lukša, ekonomistas | 1983 |
1924 | Balainiai | Alfonsas Basalykas, geografas | 1986 |
1936 | Pavardaunys | Antanas Ališauskas, fotožurnalistas | 2024 |
1936 | Moliadugnis | Vytautas Česnulis, žurnalistas, redaktorius | 2022 |
1938 | Marcinkonys | Vaclovas Čiočys, matematikas | |
1941 | Druckūnai | Alicija Dranenkienė, gydytoja | |
1947 | Grūtas | Edmundas Kibirkštis, inžinierius |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 478–479 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 303–304 psl.
- ↑ Orany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 572 psl. (lenk.)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 181