Varėnos valsčius
| Varėnos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1576 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Varėna I (iki 1915), Varėna II (1919–1950) |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919) | |
 Lenkija
| |
| Vilniaus vaivadija | Lydos apskritis (1920–1925) Vilniaus-Trakų apskritis (1925–1926) |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1946) Varėnos apskritis (1946–1950) |
Varėnos valsčius (rus. Оранская волость, lenk. gmina Orany) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Varėna I (iki I pasaulinio karo) ir Varėna II (iki 1950 m.). Tai vienas didžiausių šalies valsčių, užėmęs kelių dabartinių seniūnijų teritoriją.
IstorijaKeisti
Varėnos valsčius minimas nuo 1576 m. XX a. tarpukariu dalis valsčiaus buvo okupuota lenkų, todėl buvo du valsčiai – Varėnos (arba Varėnos I valsčius, Lietuvos teritorijoje) ir Varėnos II valsčius (Lenkijos). 1925 m. iš dalies Varėnos I valsčiaus sudarytas Marcinkonių valsčius. II pasaulinio karo metais Lenkijai netenkant šiaurės rytinių teritorijų, abu Varėnos valsčiai sujungti Lietuvos TSR teritorijoje. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Perlojos valsčiui. Varėnos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (1 apylinkė) ir Varėnos rajonui (10 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 5238 | 428 kiemai [1] | 43 | ||
| 1874 m. | 3552 | 470 kiemų [2] | 10 seniūnijų | 39 | |
| 1880 m. | 4282 | 428 kiemai [3] | 10 seniūnijų | 43 | |
| 1885 m. | 5432 | 469 kiemai [4] | 10 seniūnijų | 43 | |
| 1923 m.[5] | 198 | 4893 | 985 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
399 | 11 apylinkių [6] | |||
VadovaiKeisti
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] | Apylinkė, 1949 m.[12] |
|---|---|---|---|
| Babriškės | Бобришское | Bobrzyski | - |
| Barčiai | - | - | Barčių apylinkė |
| Barteliai | Бортельское | Bortele (Borciele) | - |
| Dainava | - | - | Dainavos apylinkė |
| Druckūnai | Друцкунское | Druckuny | Druckūnų apylinkė |
| Giraitė | Гирайское | Girajcie | Giraitės apylinkė |
| Jakėnai | Якянское | Jakańce | Jakėnų apylinkė |
| Kriviliai | - | - | Krivilių apylinkė |
| Marcinkonys | Марцинканское | Marcinkańce | - |
| Mergežeris | Мергажерское | Mergażery | - |
| Pabaronė | - | - | Pabaronės apylinkė |
| Pavarėnis | - | - | Pavarėnio apylinkė |
| Perloja | Пржелайское | Przełaje | - |
| Puodžiai | - | - | Puodžių apylinkė |
| Varėna I | Оранское | Orany | Varėnos I apylinkė |
| Vydeniai | - | - | Vydenių apylinkė |
| Žiūrai | Журацишское | Żuraciszki | - |
| Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 seniūnijų | 11 apylinkių |
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 4893 žmonės:
- Lietuviai - 88,3% (4321);
- Žydai - 8,15% (399);
- Lenkai - 2,22% (109);
- Rusai - 0,65% (32);
- Baltarusiai - 0,51% (25);
- Kiti - 0,14% (7).
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1892 | Vazgirdonys | Kazys Lukšys, kino operatorius | 1963 |
| 1904 | Puodžiai | Anelė Čepukienė, tautosakininkė | 1980 |
| 1906 | Pavardainė | Kazimieras Lukša, ekonomistas | 1983 |
| 1924 | Balainiai | Alfonsas Basalykas, geografas | 1986 |
| 1938 | Marcinkonys | Vaclovas Čiočys, matematikas | |
| 1941 | Druckūnai | Alicija Dranenkienė, gydytoja | |
| 1947 | Grūtas | Edmundas Kibirkštis, inžinierius | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 478–479 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 526 годъ. // PDF {{{2}}} psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 303–304 psl.
- ↑ Orany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 572 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 181