Žiežmarių valsčius
| Žiežmarių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žiežmariai |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Trakų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Trakų apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Trakų apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950) |
Žiežmarių valsčius (rus. Жижморская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorije. Centras – Žiežmariai. Išlikęs valsčiaus administracinis pastatas (Narimanto g. 10, Žiežmariai) – XIX a. 2-osios pusės mūrinis pastatas su dviejų kolonų laikomu stogeliu prieangyje.
IstorijaKeisti
Valsčius minimas nuo XV a. pradžios. Carmečiu buvo įkurtas 1861 m. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (1 apylinkė) ir Žiežmarių rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4457 | 474 kiemai [1] | 55 | ||
| 1874 m. | 5472 | 515 kiemų [2] | 12 seniūnijų | 70 | |
| 1880 m. | 5336 | 519 kiemų [3] | 12 seniūnijų | 65 | |
| 1923 m.[4] | 220 | 10 394 | 1982 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
344 | 13 apylinkių [5] | |||
ViršaičiaiKeisti
- Ignas Jacinavičius, XX a. tarpukaris [6]
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Antakalnis | - | Antakalnio apylinkė |
| Balceriškės | - | Balceriškių apylinkė |
| Beištrakiai | Бейштрокское | - |
| Dainiai | Дайновское | Dainių apylinkė |
| Jatkonys | Iодканское | - |
| Kairiškės | - | Kairiškių apylinkė |
| Kaspariškės | Касперишское | - |
| Kietaviškės | - | Kietaviškių apylinkė |
| Klėriškės | - | Klėriškių apylinkė |
| Liutonys | - | Liutonių apylinkė |
| Mediniai Strėvininkai | - | Medinių Strėvininkų apylinkė |
| Miežonys | Мижанское | - |
| Mijaugonys | Милейганское | Mijaugonių apylinkė |
| Mūro Strėvininkai | - | Mūro Strėvininkų apylinkė |
| Pakertai | Покиртское | - |
| Strošiūnai | Страшунское | - |
| Šilėnai | - | Šilėnų apylinkė |
| Turloviškės | Турловское | - |
| Vladikiškės | Владыкишское | - |
| Žiežmariai | Жижморское | Žiežmarių I apylinkė, Žiežmarių II apylinkė |
| Žikaronys | Жухоранское | - |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 13 apylinkių |
GyventojaiKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Avinėliai | Algirdas Lekavičius, botanikas | 1999 |
| 1930 | Turloviškės | Mykolas Arlauskas, Nepriklausomybės Akto signataras | 2020 |
| 1940 | Turloviškės | Pranas Majauskas, sporto organizatorius | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
- ↑ Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 295–297 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 34