Žiežmarių valsčius
| Žiežmarių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žiežmariai |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Trakų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Trakų apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Trakų apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950) |
Žiežmarių valsčius (rus. Жижморская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorije. Centras – Žiežmariai. Išlikęs valsčiaus administracinis pastatas (Narimanto g. 10, Žiežmariai) – XIX a. 2-osios pusės mūrinis pastatas su dviejų kolonų laikomu stogeliu prieangyje.
IstorijaKeisti
Valsčius minimas nuo XV a. pradžios. Carmečiu buvo įkurtas 1861 m. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (1 apylinkė) ir Žiežmarių rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4457 | 474 kiemai [1] | 55 | ||
| 1874 m. | 5472 | 515 kiemų [2] | 12 seniūnijų | 70 | |
| 1880 m. | 5336 | 519 kiemų [3] | 12 seniūnijų | 65 | |
| 1885 m. | 6268 | 564 kiemai [4] | 12 seniūnijų | 65 | |
| 1923 m.[5] | 220 | 10 394 | 1982 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
344 | 13 apylinkių [6] | |||
VadovaiKeisti
- K. Palčevskis, viršaitis nuo 1881 m.[7]
- Ignas Jacinavičius, viršaitis XX a. tarpukariu [8]
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[9] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[10] | Apylinkė, 1949 m.[11] |
|---|---|---|---|
| Antakalnis | - | - | Antakalnio apylinkė |
| Balceriškės | - | - | Balceriškių apylinkė |
| Beištrakiai | Бейштрокское | Bejsztroki | - |
| Dainiai | Дайновское | Dajnówka | Dainių apylinkė |
| Jatkonys | Iодканское | Jodkany | - |
| Kairiškės | - | - | Kairiškių apylinkė |
| Kaspariškės | Касперишское | Kasperzyszki | - |
| Klėriškės | - | - | Klėriškių apylinkė |
| Liutonys | - | - | Liutonių apylinkė |
| Mediniai Strėvininkai | - | - | Medinių Strėvininkų apylinkė |
| Miežonys | Мижанское | Miżany | - |
| Kloniniai Mijaugonys? | Милейганское | Milejgany | Mijaugonių apylinkė |
| Mūro Strėvininkai | - | - | Mūro Strėvininkų apylinkė |
| Naujosios Kietaviškės | - | - | Kietaviškių apylinkė |
| Pakertai | Покиртское | Pokirty | - |
| Strošiūnai | Страшунское | Straszuny | - |
| Šilėnai | - | - | Šilėnų apylinkė |
| Turloviškės | Турловское | Turłowiszki | - |
| Vladikiškės | Владыкишское | Władykiszki | - |
| Žiežmariai | Жижморское | Żyżmory | Žiežmarių I apylinkė, Žiežmarių II apylinkė |
| Žikaronys | Жухоранское | Żuchorany | - |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 seniūnijų | 13 apylinkių |
GyventojaiKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Avinėliai | Algirdas Lekavičius, botanikas | 1999 |
| 1930 | Turloviškės | Mykolas Arlauskas, Nepriklausomybės Akto signataras | 2020 |
| 1940 | Turloviškės | Pranas Majauskas, sporto organizatorius | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 295–297 psl.
- ↑ Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 928 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 34