Žiežmarių valsčius
Koordinatės: 54°49′š. pl. 24°26′r. ilg. / 54.81°š. pl. 24.44°r. ilg.
| Žiežmarių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žiežmariai |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Trakų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Trakų apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Trakų apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950) |
Žiežmarių valsčius (rus. Жижморская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorije. Centras – Žiežmariai. Išlikęs valsčiaus administracinis pastatas (Narimanto g. 10, Žiežmariai) – XIX a. 2-osios pusės mūrinis pastatas su dviejų kolonų laikomu stogeliu prieangyje.
IstorijaKeisti
Valsčius minimas nuo XV a. pradžios. Carmečiu buvo įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (1 apylinkė) ir Žiežmarių rajonui (12 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4457 | 474 kiemai [2] | 55 | ||
| 1874 m. | 5472 | 515 kiemų [3] | 12 seniūnijų | 70 | |
| 1880 m. | 5336 | 519 kiemų [4] | 12 seniūnijų | 65 | |
| 1885 m. | 6268 | 564 kiemai [5] | 12 seniūnijų | 65 | |
| 1890 m. | 7780 | 564 kiemai [6] | 12 seniūnijų | 65 | |
| 1923 m.[7] | 220 | 10 394 | 1982 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
344 | 13 apylinkių [8] | |||
VadovaiKeisti
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[13] | Apylinkė, 1949 m.[14] |
|---|---|---|---|
| Antakalnis | - | - | Antakalnio apylinkė |
| Balceriškės | - | - | Balceriškių apylinkė |
| Beištrakiai | Бейштрокское | Bejsztroki | - |
| Dainiai | Дайновское | Dajnówka | Dainių apylinkė |
| Jatkonys | Iодканское | Jodkany | - |
| Kairiškės | - | - | Kairiškių apylinkė |
| Kaspariškės | Касперишское | Kasperzyszki | - |
| Klėriškės | - | - | Klėriškių apylinkė |
| Liutonys | - | - | Liutonių apylinkė |
| Mediniai Strėvininkai | - | - | Medinių Strėvininkų apylinkė |
| Miežonys | Мижанское | Miżany | - |
| Kloniniai Mijaugonys? | Милейганское | Milejgany | Mijaugonių apylinkė |
| Mūro Strėvininkai | - | - | Mūro Strėvininkų apylinkė |
| Naujosios Kietaviškės | - | - | Kietaviškių apylinkė |
| Pakertai | Покиртское | Pokirty | - |
| Strošiūnai | Страшунское | Straszuny | - |
| Šilėnai | - | - | Šilėnų apylinkė |
| Turloviškės | Турловское | Turłowiszki | - |
| Vladikiškės | Владыкишское | Władykiszki | - |
| Žiežmariai | Жижморское | Żyżmory | Žiežmarių I apylinkė, Žiežmarių II apylinkė |
| Žikaronys | Жухоранское | Żuchorany | - |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 seniūnijų | 13 apylinkių |
GyventojaiKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Avinėliai | Algirdas Lekavičius, botanikas | 1999 |
| 1930 | Turloviškės | Mykolas Arlauskas, Nepriklausomybės Akto signataras | 2020 |
| 1940 | Turloviškės | Pranas Majauskas, sporto organizatorius | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
- ↑ Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 295–297 psl.
- ↑ Żyżmory. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 928 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 34