Onuškio valsčius

Onuškio valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Onuškis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Trakų apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Trakų apskritis (1944–1950)

Onuškio valsčius (arba Oniškio valsčius, Onuškės valsčius, rus. Ганушишская волость, lenk. gmina Hanuszyszki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Onuškis. Valsčiaus teritorija yra Dzūkų aukštumoje.

IstorijaKeisti

Įkurtas 1861 m., jam priklausė 4 parapijos – Onuškio, Dusmenų, Žilinų ir Vytautuvos. 1920 m. Lietuvoje buvo įsteigtos miško urėdijos ir Onuškio valsčiau miškai atiteko Daugų miškų urėdijai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Daugų rajonui (8 apylinkės) ir Trakų rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 3573 367 kiemai [1] 60
1874 m. 1985 376 kiemai [2] 24 seniūnijos 62
1880 m. 5625 378 kiemai [3] 24 seniūnijos 65
1885 m. 6595 455 kiemai [4] 24 seniūnijos 65
1923 m.[5] 436 10 304 (4932 vyrai ir 5372 moterys) 2021
1929 m. 9089
1931 m. [6] 2185 145
1935 m. 12 102[7]
1949-01-01
(išsamiau)
438 11 apylinkių [8]

VadovaiKeisti

  • E. Kosporovičius, 18841887 m.[9]
  • M. Volodkevičius, 18871889 m.[10]
  • I. Paplauskis, nuo 1889 m.[11]
  • Mečislovas Stankevičius (1877–1953), nuo 1920 m. Tai buvęs knygnešys, dirbęs staliumi ir Onuškio bažnyčios vargonininku; 1923 m. per žemės reformą gavo 16 ha žemės buvusiame Zapijuvkos palivarke (šį kaimą naujakuriai pavadino Kęstučiais); 1933 m. jam paskirta 30 Lt valstybinė knygnešio pensija ir apdovanotas medaliu. Šį medalį knygnešys labai vertino ir prašė vaikų, kad palaidotų kartu su juo.

1932 m. pradžioje valsčiuje dirbo šie seniūnai ir seniūnų pavaduotojai:

  1. Onuškio (seniiūnas Antanas Aleksa, jo pavaduotojas Petras Žilionis, seniūnijoje – 1017 gyventojų)
  2. Jukniškių (Petras Bubelevičius ir Statys Pšerackas, gyventojų – 1167)
  3. Tolkiškių (Mykolas Palubinskas ir Petras Kairys, gyventojų – 605)
  4. Gervinių (Jonas Arlauskas, Petro ir Jonas Arlauskas, Juozo, gyventojų – 343)
  5. Panošiškių (Salva Čiupala ir Juozas Saulėnas, gyventojų – 746)
  6. Grendavės (Motiejus Tubinė ir Juozas Velička, gyventojų – 1160)
  7. Gruožninkų (Šimas Barišauskas ir Juozas Korsakas, gyventojų 973)
  8. Kaniūkų (Stasys Aliukonis ir Petras Karčiauskas, gyventojų – 728)
  9. Žilinų (Antanas Zalieckas ir Antanas Matukevičius, gyventojų – 710)
  10. Genionių (Feliksas Balkus ir Feliksas Stadalnykas, gyventojų – 815)
  11. Skabeikių (Pranas Šilalė ir Urbonas Šilanskas, gyventojų – 841)
  12. Dusmenų (Juozas Pilius ir Jonas Geisčiūnas, gyventojų – 836)
  13. Alaburdiškių (Daminas Narkevičius ir Izidorius Dulskas, gyventojų – 513)

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] Apylinkė, 1949 m.[13]
Alaburdiškės - Alaburdiškių apylinkė
Ąžuolijai Ужулейское -
Bytautonys Битовтанское -
Dusmenėliai Дусьмянковское -
Dusmenys Дусьмянское Dusmenų apylinkė
Genionys Генянское Genionių apylinkė
Ginakiemis Генакинское -
Grendavė - Grendavės apylinkė
Gruožninkai Грожникское Gruožninkų apylinkė
Gruožninkėliai Грожникельское -
Gudakiemis Гудакемское -
Ismonys Эйсманское -
Jukniškės Юхнишское Jukniškių apylinkė
Jurevičiai? Юревичское -
Kaniūkai - Kaniūkų apylinkė
Miguičionys Мигуцянское -
Onuškis Ганушишское Onuškio apylinkė
Panošiškės Панашишское Panošiškių apylinkė
Ramanava Романовское -
Rudnia Руднянское -
Samninkai Самникское -
Skabeikiai Скобейское -
Tolkiškės Тальковское Tolkiškių apylinkė
Vackiškės Вацкишское -
Vaikantonys Войконтанское -
Žilinai Жилиновское Žilinų apylinkė
Žuklijai Жуклейское -
Iš viso: 24 seniūnijos 11 apylinkių

GyvenvietėsKeisti

1923 m. surašytos gyvenvietės:

  • Alaburdiškių k.
  • Aleksandravos vs.
  • Aleksekos vs.
  • Antakalnio k.
  • Arlaučiznos vs.
  • Babiškės vs.
  • Bakaloriškės I vs.
  • Bakaloriškės II vs.
  • Bakaloriškių k.
  • Bakaloriškių plv.
  • Bičiūnų k.
  • Bytautonėlių k.
  • Bytautonių dv.
  • Burbonių k.
  • Ceceliškės vs.
  • Dageliškių k.
  • Damanonių k.
  • Daugeliškės vs.
  • Dembinos k.
  • Deronio vs.
  • Diržamonių k.
  • Donosų vs.
  • Drabužnikų plv.
  • Dubialkos vs.
  • Dusmenėlių k.
  • Dusmenių k.
  • Fabrikos vs.
  • Galaverknio vs.
  • Geceniškės vs.
  • Geluškių plv.
  • Genionių k.
  • Ginakiemio k.
  • Goranimaukos vs.
  • Grendavių k.
  • Grinkavos plv.
  • Grovinų vs.
  • Gruožninkėlių k.
  • Gruožninkų k.
  • Gudakiemio k.
  • Gudašių vs.
  • Ignaciškės vs.
  • Ismonio vs.
  • Iždagų k.
  • Jankavičių dv.
  • Jaroslaviškės vs.
  • Jaroslaviškių plv.
  • Jočionių k.
  • Jukniškių dv.
  • Juodklonio vs.
  • Jurgionių dv.
  • Jurgionių k.
  • Kalančių k.
  • Kalėnų k.
  • Kaniūkų k.
  • Kareivonių dv.
  • Kazimeravos plv.
  • Kazokiškių Nauj. k.
  • Kęstučių k.
  • Kietaviškės vs.
  • Kietaviškių k.
  • Komaravos dv.
  • Kreivakojo vs.
  • Krokšlių vs.
  • Kukiškių plv.
  • Lakinių vs.
  • Lauzgionių k.
  • Leipunkų vs.
  • Lelivos (Lelijavos) vs.
  • Marijanaukos vs.
  • Migučionių k.
  • Mykutiškės (Mykuciškės) vs.
  • Modestavo dv.
  • Narvidiškių (Narvidziškių) vs.
  • Naujagrapio vs.
  • Navasodų (Naujasodų) vs.
  • Nupronių k.
  • Onuškio mstl.
  • Packiškės vs.
  • Pajautos k.
  • Pajodikės (Pajodzikės) vs.
  • Pajodikės vs.
  • Pajodnikų vs.
  • Pakalninkų k.
  • Pakojo vs.
  • Palelukių dv.
  • Pamusių k.
  • Panosiškių k.
  • Panošiškių k.
  • Pasamakio k.
  • Pasamanio k.
  • Patariškių k.
  • Petraučiznos vs.
  • Pikčiūniškių k.
  • Podžių k.
  • Ponikštės k.
  • Pribonių k.
  • Promežio vs.
  • Ragavo Kapčiaus vs.
  • Rakščios vs.
  • Ramosiškių k.
  • Remanavos dv.
  • Remanavos k.
  • Rudnios k.
  • Ruklabalio vs.
  • Salų k.
  • Samaukos vs.
  • Samnikėlių k.
  • Samnikų k.
  • Savaiciškės vs.
  • Semeniškių k.
  • Skabeikių k.
  • Skinimų vs.
  • Smalių k.
  • Solomenkos k.
  • Soloviškės vs.
  • Spenglininkų k.
  • Spindžių k.
  • Staviškės vs.
  • Strielciškių k.
  • Šaparnės Nauj. plv.
  • Šaparnės Sen. vs.
  • Šilaičių vs.
  • Taučionių k.
  • Tolkiškių k.
  • Tolkuškių dv.
  • Tolkuškių k.
  • Ustroniškės vs.
  • Utos k.
  • Užolėjų k.
  • Užtilčio vs.
  • Vackiškės k.
  • Vaikantonių k.
  • Varlių k.
  • Verbiciškės vs.
  • Vergakiemio k.
  • Veštartonių k.
  • Viktoriškės vs.
  • Vytautavos k.
  • Voickūniškių (Vaickūniškės) k.
  • Voniškės vs.
  • Voniškių k.
  • Zaciškės vs.
  • Zaizdraukos vs.
  • Zakarų plv.
  • Zakarų vs.
  • Zakiškių k.
  • Zapijuvkos vs.
  • Žakiškės vs.
  • Žaliosios k.
  • Žežnyčios vs.
  • Žydabrasčio vs.
  • Žilinciškių k.
  • Žilinų dv.
  • Žilinų k.
  • Žuklėjų k.
  • Žuklijų k.
  • Žukų vs.

GyventojaiKeisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1911 Pakalninkai Vladas Čaikauskas, agronomas 1995
1934 Kalėnai Petras Gediminas Adlys, ekonomistas
1937 Pribonys Kazimieras Kepežinskas, geologas
1937 Vaikantonys Romualdas Jonas Abraitis, gydytojas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. LCVA, f. 1539, ap. 1, b. 537, l. 108–109.
  7. LCVA, f. 379, ap. 3, b. 27, l. 116.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 159
  9. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 478–479 psl.
  11. Памятная книжка Виленской губернiи на 526 годъ. // PDF {{{2}}} psl.
  12. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 293–295 psl.
  13. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 162