Butrimonių valsčius
Koordinatės: 54°30′š. pl. 24°15′r. ilg. / 54.50°š. pl. 24.25°r. ilg.
| Butrimonių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Butrimonys |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1861–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Butrimonių valsčius (rus. Бутриманская волость, lenk. gmina Butrymańce) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Butrimonys.
IstorijaKeisti
Valsčius žinomas nuo XIX a. 2-osios pusės Vilniaus gubernijoje,[1] jame gyveno nemažai totorių. 1926 m. valsčiui perduotas Apuškonių viensėdis ir Česauka (Stakliškių valsčius), 1930 m. – Klydžionių kaimas (Pivašiūnų valsčius), 1931 m. – didžioji Pivašiūnų valsčiaus dalis (55 gyvenvietės), 1933 m. – Gonciūnai (Stakliškių valsčius). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (3 apylinkės), Daugų rajonui (3 apylinkės) ir Jiezno rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 4896 | 733 kiemai [2] | 69 | ||
| 1874 m. | 5667 | 594 kiemai [3] | 7 seniūnijos | 73 | |
| 1880 m. | 6822 | 521 kiemas [4] | 7 seniūnijos | 73 | |
| 1885 m. | 5044 | 588 kiemai [5] | 7 seniūnijos | 73 | |
| 1890 m. | 8050 | 521 kiemas [6] | 7 seniūnijos | 75 | |
| 1923 m.[7] | 141 | 7488 | 1559 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
217 | 12 apylinkių [8] | |||
VadovaiKeisti
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] | Apylinkė, 1949 m.[13] |
|---|---|---|---|
| Butrimonys | Бутриманское | Butrymańce | Butrimonių I apylinkė, Butrimonių II apylinkė |
| Eičiūnai | Айцюнское | Ajciuny | Eičiūnų apylinkė |
| Eigirdonys | - | - | Eigirdonių apylinkė |
| Geruliai | - | - | Gerulių apylinkė |
| Greikonys | Гирейканское | Girejkańce | - |
| Kedonys | - | - | Kedonių apylinkė |
| Kružiūnai | Кружунское | Krążuńce | Kružiūnų apylinkė |
| Pivašiūnai | Пивошунское | Piwoszuny | Pivašiūnų apylinkė |
| Plasapninkai | - | - | Plasapninkų apylinkė |
| Punia | Пуньское | Punie | Punios apylinkė |
| Raižiai | - | - | Raižių apylinkė |
| Skraičionys | Скрейцянское | Skrejciany | - |
| Tabalenka | - | - | Tabalenkos apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 7 seniūnijos | 12 apylinkių |
GyvenvietėsKeisti
1936 m. valsčiuje buvę kaimai:[14]
- Adamonių
- Ceraučiznos
- Čeruniškių
- Gerkiškių
- Gervėnų
- Griškonio
- Guščionio
- Jurglečankos
- Karvelninkų
- Kedainių
- Kružiūnų
- Kulabiškių
- Likiškių
- Mažiūnų
- Norgeliškių
- Naujasodžių
- Olendernios
- Paliepių
- Peckūnų
- Plasapnykų
- Punios mst.
- Pušėnų
- Radzvilonių
- Raižių
- Raubonių
- Silgionių
- Stanevos
- Strelčių
- Šudonių
- Tabalenkos
- Taučionių
- Trakininkų
- Vaisodžių
- Valiūnų
- Zagojų
Dvarai:
- Jurgelionių
- Plasapnykų
- Raganiškių
Palivarkai:
- Ardiškių
- Kaspariškių
- Kulabiškių
- Opačnosties
- Plasaupės
- Raižavos
- Stepanavos
- Vaikutiškių
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 7488 žmonės:
- Lietuviai – 78,65% (5890);
- Žydai – 12,66% (948);
- Lenkai – 0,97% (73);
- Rusai – 0,29% (22);
- Baltarusiai – 0,08% (6);
- Kiti – 7,33% (549).
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1918 | Likiškiai | Marija Baranauskienė, agronomė | |
| 1928 | Olendernė | Jeronimas Kmieliauskas, tapytojas | 2008 |
| 1940 | Gailiakiemis | Kazys Algirdas Kaminskas, inžinierius | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 308–310 psl.
- ↑ Butrymańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 484 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10–11
- ↑ Butrimonių valsčius. Lietuvių enciklopedija, III t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1954, T. 3: Birulė-Chromotipija.