Butrimonių valsčius

Butrimonių valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Butrimonys
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1950)

Butrimonių valsčius (rus. Бутриманская волость, lenk. gmina Butrymańce) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Butrimonys.

IstorijaKeisti

Valsčius žinomas nuo XIX a. 2-osios pusės, jame gyveno nemažai totorių. 1926 m. valsčiui perduotas Apuškonių viensėdis ir Česauka (Stakliškių valsčius), 1930 m. – Klydžionių kaimas (Pivašiūnų valsčius), 1931 m. – didžioji Pivašiūnų valsčiaus dalis (55 gyvenvietės), 1933 m. – Gonciūnai (Stakliškių valsčius).

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (3 apylinkės), Daugų rajonui (3 apylinkės) ir Jiezno rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4896 733 kiemai [1] 69
1874 m. 5667 594 kiemai [2] 7 seniūnijos 73
1880 m. 6822 521 kiemas [3] 7 seniūnijos 73
1923 m.[4] 141 7488 1559
1949-01-01
(išsamiau)
217 12 apylinkių [5]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Butrimonys Бутриманское Butrimonių I apylinkė,
Butrimonių II apylinkė
Eičiūnai Айцюнское Eičiūnų apylinkė
Eigirdonys - Eigirdonių apylinkė
Geruliai - Gerulių apylinkė
Greikonys Гирейканское -
Kedonys - Kedonių apylinkė
Kružiūnai Кружунское Kružiūnų apylinkė
Pivašiūnai Пивошунское Pivašiūnų apylinkė
Plasapninkai - Plasapninkų apylinkė
Punia Пуньское Punios apylinkė
Raižiai - Raižių apylinkė
Skraičionys Скрейцянское -
Tabalenka - Tabalenkos apylinkė
Iš viso: 7 seniūnijos 12 apylinkių

GyvenvietėsKeisti

1936 m. valsčiuje buvę kaimai:[8]

  1. Adamonių
  2. Ceraučiznos
  3. Čeruniškių
  4. Gerkiškių
  5. Gervėnų
  6. Griškonio
  7. Guščionio
  8. Jurglečankos
  9. Karvelninkų
  10. Kedainių
  11. Kružiūnų
  12. Kulabiškių
  13. Likiškių
  14. Mažiūnų
  15. Norgeliškių
  16. Naujasodžių
  17. Olendernios
  18. Paliepių
  19. Peckūnų
  20. Plasapnykų
  21. Punios mst.
  22. Pušėnų
  23. Radzvilonių
  24. Raižių
  25. Raubonių
  26. Silgionių
  27. Stanevos
  28. Strelčių
  29. Šudonių
  30. Tabalenkos
  31. Taučionių
  32. Trakininkų
  33. Vaisodžių
  34. Valiūnų
  35. Zagojų

Dvarai:

  1. Jurgelionių
  2. Plasapnykų
  3. Raganiškių

Palivarkai:

  1. Ardiškių
  2. Kaspariškių
  3. Kulabiškių
  4. Opačnosties
  5. Plasaupės
  6. Raižavos
  7. Stepanavos
  8. Vaikutiškių

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 7 488 žmonės:

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1918 Likiškiai Marija Baranauskienė, agronomė
1928 Olendernė Jeronimas Kmieliauskas, tapytojas 2008
1940 Gailiakiemis Kazys Algirdas Kaminskas, inžinierius

ŠaltiniaiKeisti

  1. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
  6. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 308–310 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10–11
  8. Butrimonių valsčius. Lietuvių enciklopedija, III t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1954, T. 3: Birulė-Chromotipija.