Vikipedija

Butrimonys

Disambig.svg Kitos reikšmės – Butrimonys (reikšmės).
Butrimonys
Butrimonys, Lithuania - panoramio (33).jpg
Senoji Butrimonių architektūra
Coat of arms of Butrimonys.svg

Butrimonys
Koordinatės 54°30′07″š. pl. 24°15′07″r. ilg. / 54.502°š. pl. 24.252°r. ilg. / 54.502; 24.252 (Butrimonys)Koordinatės: 54°30′07″š. pl. 24°15′07″r. ilg. / 54.502°š. pl. 24.252°r. ilg. / 54.502; 24.252 (Butrimonys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Butrimonių seniūnija
Gyventojų (2011) 941
Commons-logo.svg Vikiteka ButrimonysVikiteka
Istoriniai pavadinimai rus. Бутрыманцы[1], rus. Бутриманце[2]
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Butrimónys
Kilmininkas: Butrimonių̃
Naudininkas: Butrimonìms
Galininkas: Butrimónis
Įnagininkas: Butrimonimìs
Vietininkas: Butrimonysè

Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Prie pat Butrimonių, Mažiūnų kaime, veikė Butrimonių hipodromas, skirtas žirgų sportui. Šiuo metu prie pat yra įsikūręs P. Bočkaus žirgynas, skirtas tiek sportui, tiek laisvalaikiui praleisti.

GeografijaKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  STAKLIŠKĖS – 13 km  
PUNIA – 11 km
     
     
     
 Eičiūnai – 4 km
Raižiai – 5 km
Tabalenka – 6 km
ALYTUS – 21 km 		Trakininkai – 2 km
Pivašiūnai – 10 km

IstorijaKeisti

Manoma, kad Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIV–XV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus Vilniaus–Punios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas 1720 m.

1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.

 
Centrinė miestelio aikštė

XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių.

Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. rugsėjo 9 d. netoli Butrimonių sušaudyti 740 žydų.[4] Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė.

1950–1992 m. kolūkio ir nuo 1979 m. tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė. [5] [6] 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1897–1919 m. Butrimonių valsčiaus centras ?
1919–1950 m. Alytaus apskritis
1950–1962 m. Butrimonių apylinkės centras Jiezno rajonas
1962–1995 m. Alytaus rajonas
1995– Butrimonių seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

Manoma, kad miestelio vardas aiškiai kilęs nuo asmenvardžio, tikriausiai pavardės Butrimonis.

ArchitektūraKeisti

Miestelis radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. [7] Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.

Svarbiausias pastatas – neogotikinė istoristinio stiliaus XX a. pradžios Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1906–1926 m., architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas.

Šie metu mokyklos senajame pastate yra įkurtas muziejus kurį veda Danutė Anušauskienė.

GyventojaiKeisti

 
Bažnyčia
 
Gatvė
 
Hipodromo tribūnos
 
Gatvė Butrimonių centre

1784 m. miestelyje buvo 38 žydų šeimos, 192 asmenys. 1795 m. miestelyje buvo 277, dvare – 42, kaime – 94 gyventojai.

 
 
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2011 m.
1795 m. 1861 m. 1862 m.*[2] 1891 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9]
423 1 827 1 827 2 400 2 394 631 847
1970 m.sur.[10] 1975 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1984 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16]
786 713 742 985 1 109 1 126 941
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

Butrimonyse gimė:

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ 1,0 1,1 Бутрыманцы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5 (9) : Буны — Вальтер. С.-Петербургъ, 1891., 85 psl. (rus.)
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 342 psl. (Wikisources.org)
  3. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  4. ↑ Austin, Ben (1997). „The Einsatzgruppen -- Mobile Killing Units“. Middle Tennessee State University. Suarchyvuotas originalas 2010-06-19. 
  5. ↑ Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, 2002 m.
  6. ↑ Algimantas Miškinis. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
  7. ↑ Vidmantas Daugirdas. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
  8. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. ↑ Butrimonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 296 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Butrimonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 348 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Butrimonys 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 316
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. ↑ Robert Daniłowicz, W stronę Butrymańc Archyvuota kopija 2012-10-01 iš Wayback Machine projekto., Rzeczpospolita, 2009-12-12
  • Butrimonys (sud. Danutė Anušauskienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 116 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-639-15-2

NuorodosKeisti

  • Butrimonys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 396 psl.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Butrimonys&oldid=6384011"