Butrimonys

Kitos reikšmės – Butrimonys (reikšmės).

Butrimonys

Koordinatės

54°30′11″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 54.503°š. pl. 24.253°r. ilg.Koordinatės: 54°30′11″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 54.503°š. pl. 24.253°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Alytaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Butrimonių seniūnija

Gyventojų skaičius

941 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

ButrimonysVikiteka

* rus. Бутрыманцы^[1], rus. Бутриманце^[2]

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)^[3]
Vardininkas:	Butrimónys
Kilmininkas:	Butrimonių̃
Naudininkas:	Butrimonìms
Galininkas:	Butrimónis
Įnagininkas:	Butrimonimìs
Vietininkas:	Butrimonysè

Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Prie pat Butrimonių, Mažiūnų kaime, veikė Butrimonių hipodromas, skirtas žirgų sportui.

IstorijaKeisti

Manoma, kad Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIV–XV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus Vilniaus–Punios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas 1720 m.

1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.

Centrinė miestelio aikštė

XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių.

Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. rugsėjo 9 d. netoli Butrimonių sušaudyti 740 žydų.^[4] Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė.

1950–1992 m. kolūkio ir nuo 1979 m. tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė. ^[5] ^[6] 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1897–1919 m.	Butrimonių valsčiaus centras	?
1919–1950 m.	Butrimonių valsčiaus centras	Alytaus apskritis
1950–1962 m.	Butrimonių apylinkės centras	Jiezno rajonas
1962–1995 m.	Butrimonių apylinkės centras	Alytaus rajonas
1995–	Butrimonių seniūnijos centras	Alytaus rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmėKeisti

Manoma, kad miestelio vardas aiškiai kilęs nuo asmenvardžio, tikriausiai pavardės Butrimonis.

ArchitektūraKeisti

Miestelis radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. ^[7] Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.

Svarbiausias pastatas – neogotikinė istoristinio stiliaus XX a. pradžios Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1906–1926 m., architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas.

Šie metu mokyklos senajame pastate yra įkurtas muziejus kurį veda Danutė Anušauskienė.

GyventojaiKeisti

Bažnyčia

Gatvė

Hipodromo tribūnos

Gatvė Butrimonių centre

1784 m. miestelyje buvo 38 žydų šeimos, 192 asmenys. 1795 m. miestelyje buvo 277, dvare – 42, kaime – 94 gyventojai.

1795 m.	1861 m.	1862 m.*^[2]	1891 m.*^[1]	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.^[8]
Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2011 m.
423	1 827	1 827	2 400	2 394	631	847
1970 m.^sur.	1975 m.^[9]	1979 m.^sur.	1984 m.^[10]	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
786	713	742	985	1 109	1 126	941
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonėsKeisti

Butrimonyse gimė:

Meiras Simča (1843–1926) – Daugpilio rabinas.^[11]
Bernardas Berensonas (1865–1959) – garsiausias Renesanso meno kritikas.
Senda Berenson Abbott (1868–1954) – viena iš JAV moterų krepšinio pradininkių.
Aleksandras Barauskas (1899–1940) – Lietuvos pasienio policininkas.
Adas Jakubauskas (g. 1964) – politologas, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Audrius Janušonis (g. 1968) – Lietuvos keramikas.

Kompozitorės Jessica Krash senelis užaugo Butrimonyse. ^[12]

ŠaltiniaiKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Бутрыманцы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5 (9) : Буны — Вальтер. С.-Петербургъ, 1891., 85 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Бутриманце. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 342 psl. (rus.)
↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Austin, Ben (1997). „The Einsatzgruppen -- Mobile Killing Units“. Middle Tennessee State University. Suarchyvuotas originalas 2010-06-19.
↑ Algimantas Miškinis. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 1, Vilnius, 2002 m.
↑ Algimantas Miškinis. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
↑ Vidmantas Daugirdas. Butrimonys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 674 psl.
↑ Butrimonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 296 psl.
↑ Butrimonys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 348 psl.
↑ Algimantas Miškinis ir kt. Butrimonys 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 316 psl.
↑ Robert Daniłowicz, W stronę Butrymańc, Rzeczpospolita, 2009-12-12
↑ Albany Records, Past Made Present: Music of Jessica Krash