Žaslių valsčius
54°52′š. pl. 24°35′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.59°r. ilg.
Žaslių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Žasliai |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1861–1915) |
Lietuva | |
Trakų apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Trakų apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Trakų apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950) |
Žaslių valsčius (rus. Жосельская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žasliai. Valsčiaus savivaldybės pastatas (Vytauto g. 3, Žasliai) dabar priklauso Žaslių pagrindinei mokyklai.
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.[1] 1918 m. susikūrė gyventojų išrinktas valsčiaus komitetas. 1947 m. dalis teritorijos perduota Gegužinės valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (6 apylinkės) ir Vievio rajonui (5 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 6413 | 621 kiemas [2] | 88 | ||
1874 m. | 7318 | 600 kiemų [3] | 12 seniūnijų | 87 | |
1880 m. | 8866 | 600 kiemų [4] | 12 seniūnijų | 89 | |
1885 m. | 10 208 | 696 kiemai [5] | 12 seniūnijų | 89 | |
1890 m. | 10 811 | 600 kiemų [6] | 12 seniūnijų | 87 | |
1923 m.[7] | 337 | 13 799 | 2691 | ||
1932 m. | 311 | 14948 | 15 seniūnijų [8] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
219 | 11 apylinkių [9] |
Vadovai
redaguoti- R. Borovskis, nuo 1885 m.[10]
- Jonas Lukoševičius, 1932 m.[11]
Suskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[13] | Seniūnija, 1932 m.[14] | Apylinkė, 1949 m.[15] |
---|---|---|---|---|
Dainava | - | - | Dainavos seniūnija | Dainavos apylinkė |
Gegužinė | - | - | Gegužinės seniūnija | - |
Gilučiai | Гилутское | Giłuty | - | - |
Ilgakiemis | Илгокемское | Iłgokiemie | Ilgakiemio seniūnija | Ilgakiemio apylinkė |
Jačiūnai | - | - | Jačiūnų seniūnija | - |
Karsakai | - | - | Karsakų seniūnija | Karsakų apylinkė |
Kaugonys | Ковганское | Kowgany | - | - |
Krivonys | Кривинское | Krzywany | - | - |
Lėliai | - | - | Lėlių seniūnija | - |
Lomeniai | Ловмянское | Łowmiańce | - | - |
Neravai | Неровское | Nerowy | Naravų seniūnija | Neravų apylinkė |
Pajautiškės | Поятишское | ? | - | - |
Paparčiai | Попортское | Poporcie | Paparčių seniūnija | Paparčių apylinkė |
Pūstakiemis | - | - | Pustakiemio seniūnija | Pūstakiemio apylinkė |
Rečionys | - | - | Rečionių seniūnija | Rečionių apylinkė |
Rusiai | Русянское | Rusiany | - | - |
Skėriai | - | - | Skėrių seniūnija | Skėrių apylinkė |
Smilgiai | Смильгянское | Smilgi | - | - |
Stabintiškės | Стабинтишское | Stabińciszki | Stabinciškių seniūnija | Stabintiškių apylinkė |
Talpūnai | - | - | Talpūnų seniūnija | Talpūnų apylinkė |
Žasliai | Жосельское | Żośle | Žąslių I seniūnija, Žąslių II seniūnija |
Žaslių apylinkė |
Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 seniūnijų | 15 seniūnijų | 11 apylinkių |
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1903 | Skėriai | Jonas Karys-Kareckas, ekonomistas, numizmatas | 1984 |
1909 | Talpūnai | Benediktas Kazlauskas, filologas, vertėjas | 1995 |
1915 | Karsakai | Edmundas Arbas-Arbačiauskas, architektas, dailininkas | 2004 |
1929 | Rusiai | Martynas Apanavičius, teisėtyrininkas | 1982 |
1931 | Vilkakiemis | Balys Karalius, agronomas | 2005 |
1935 | Bekštonys | Kazys Račkauskas, pedagogas | 2021 |
1938 | Maskoliškės | Janina Didžiapetrienė, gydytoja onkologė | |
1920 | Guronys | Vincentas Sladkevičius, kardinolas | 2000 |
1945 | Talpūnai | Kazys Kazlauskas, matematikas, informatikas |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 741 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 269–272 psl.
- ↑ Żośle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 836 psl. (lenk.)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 746 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33