Žaslių valsčius

Koordinatės: 54°52′š. pl. 24°35′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.59°r. ilg. / 54.86; 24.59

Žaslių valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Žasliai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Trakų apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Trakų apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Žaslių valsčius (rus. Жосельская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žasliai. Valsčiaus savivaldybės pastatas (Vytauto g. 3, Žasliai) dabar priklauso Žaslių pagrindinei mokyklai.

Valsčiaus būstinės pastatas Vytauto g. 3

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.[1] 1918 m. susikūrė gyventojų išrinktas valsčiaus komitetas. 1947 m. dalis teritorijos perduota Gegužinės valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (6 apylinkės) ir Vievio rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 6413 621 kiemas [2] 88
1874 m. 7318 600 kiemų [3] 12 seniūnijų 87
1880 m. 8866 600 kiemų [4] 12 seniūnijų 89
1885 m. 10 208 696 kiemai [5] 12 seniūnijų 89
1890 m. 10 811 600 kiemų [6] 12 seniūnijų 87
1923 m.[7] 337 13 799 2691
1932 m. 311 14948 15 seniūnijų [8]
1949-01-01
(išsamiau)
219 11 apylinkių [9]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[13] Seniūnija, 1932 m.[14] Apylinkė, 1949 m.[15]
Dainava - - Dainavos seniūnija Dainavos apylinkė
Gegužinė - - Gegužinės seniūnija -
Gilučiai Гилутское Giłuty - -
Ilgakiemis Илгокемское Iłgokiemie Ilgakiemio seniūnija Ilgakiemio apylinkė
Jačiūnai - - Jačiūnų seniūnija -
Karsakai - - Karsakų seniūnija Karsakų apylinkė
Kaugonys Ковганское Kowgany - -
Krivonys Кривинское Krzywany - -
Lėliai - - Lėlių seniūnija -
Lomeniai Ловмянское Łowmiańce - -
Neravai Неровское Nerowy Naravų seniūnija Neravų apylinkė
Pajautiškės Поятишское ? - -
Paparčiai Попортское Poporcie Paparčių seniūnija Paparčių apylinkė
Pūstakiemis - - Pustakiemio seniūnija Pūstakiemio apylinkė
Rečionys - - Rečionių seniūnija Rečionių apylinkė
Rusiai Русянское Rusiany - -
Skėriai - - Skėrių seniūnija Skėrių apylinkė
Smilgiai Смильгянское Smilgi - -
Stabintiškės Стабинтишское Stabińciszki Stabinciškių seniūnija Stabintiškių apylinkė
Talpūnai - - Talpūnų seniūnija Talpūnų apylinkė
Žasliai Жосельское Żośle Žąslių I seniūnija,
Žąslių II seniūnija
Žaslių apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 12 seniūnijų 15 seniūnijų 11 apylinkių

Gyventojai redaguoti

 
Netoli valsčiaus būstinės 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės kryžius

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1903 Skėriai Jonas Karys-Kareckas, ekonomistas, numizmatas 1984
1909 Talpūnai Benediktas Kazlauskas, filologas, vertėjas 1995
1915 Karsakai Edmundas Arbas-Arbačiauskas, architektas, dailininkas 2004
1929 Rusiai Martynas Apanavičius, teisėtyrininkas 1982
1931 Vilkakiemis Balys Karalius, agronomas 2005
1935 Bekštonys Kazys Račkauskas, pedagogas 2021
1938 Maskoliškės Janina Didžiapetrienė, gydytoja onkologė
1920 Guronys Vincentas Sladkevičius, kardinolas 2000
1945 Talpūnai Kazys Kazlauskas, matematikas, informatikas

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  11. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 741 psl.
  12. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 269–272 psl.
  13. Żośle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 836 psl. (lenk.)
  14. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 746 psl.
  15. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33