Žaslių valsčius
Koordinatės: 54°52′š. pl. 24°35′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.59°r. ilg.
| Žaslių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žasliai |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Trakų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Trakų apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Trakų apskritis (1944–1946) Kaišiadorių apskritis (1946–1950) |
Žaslių valsčius (rus. Жосельская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žasliai. Valsčiaus savivaldybės pastatas (Vytauto g. 3, Žasliai) dabar priklauso Žaslių pagrindinei mokyklai.
IstorijaKeisti
Valsčius įkurtas 1861 m. Vilniaus gubernijoje.[1] 1918 m. susikūrė gyventojų išrinktas valsčiaus komitetas. 1947 m. dalis teritorijos perduota Gegužinės valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (6 apylinkės) ir Vievio rajonui (5 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 6413 | 621 kiemas [2] | 88 | ||
| 1874 m. | 7318 | 600 kiemų [3] | 12 seniūnijų | 87 | |
| 1880 m. | 8866 | 600 kiemų [4] | 12 seniūnijų | 89 | |
| 1885 m. | 10 208 | 696 kiemai [5] | 12 seniūnijų | 89 | |
| 1890 m. | 10 811 | 600 kiemų [6] | 12 seniūnijų | 87 | |
| 1923 m.[7] | 337 | 13 799 | 2691 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
219 | 11 apylinkių [8] | |||
VadovaiKeisti
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] | Apylinkė, 1949 m.[13] |
|---|---|---|---|
| Dainava | - | - | Dainavos apylinkė |
| Gilučiai | Гилутское | Giłuty | - |
| Ilgakiemis | Илгокемское | Iłgokiemie | Ilgakiemio apylinkė |
| Karsakai | - | - | Karsakų apylinkė |
| Kaugonys | Ковганское | Kowgany | - |
| Krivonys | Кривинское | Krzywany | - |
| Lomeniai | Ловмянское | Łowmiańce | - |
| Neravai | Неровское | Nerowy | Neravų apylinkė |
| Pajautiškės | Поятишское | ? | - |
| Paparčiai | Попортское | Poporcie | Paparčių apylinkė |
| Pūstakiemis | - | - | Pūstakiemio apylinkė |
| Rečionys | - | - | Rečionių apylinkė |
| Rusiai | Русянское | Rusiany | - |
| Skėriai | - | - | Skėrių apylinkė |
| Smilgiai | Смильгянское | Smilgi | - |
| Stabintiškės | Стабинтишское | Stabińciszki | Stabintiškių apylinkė |
| Talpūnai | - | - | Talpūnų apylinkė |
| Žasliai | Жосельское | Żośle | Žaslių apylinkė |
| Iš viso: | 12 seniūnijų | 12 seniūnijų | 11 apylinkių |
GyventojaiKeisti
.jpg)
Netoli valsčiaus būstinės 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės kryžius
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1903 | Skėriai | Jonas Karys-Kareckas, ekonomistas, numizmatas | 1984 |
| 1909 | Talpūnai | Benediktas Kazlauskas, filologas, vertėjas | 1995 |
| 1915 | Karsakai | Edmundas Arbas-Arbačiauskas, architektas, dailininkas | 2004 |
| 1929 | Rusiai | Martynas Apanavičius, teisėtyrininkas | 1982 |
| 1931 | Vilkakiemis | Balys Karalius, agronomas | 2005 |
| 1938 | Maskoliškės | Janina Didžiapetrienė, gydytoja onkologė | |
| 1920 | Guronys | Vincentas Sladkevičius, kardinolas | 2000 |
| 1945 | Talpūnai | Kazys Kazlauskas, matematikas, informatikas | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 269–272 psl.
- ↑ Żośle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 836 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33