Žaslių valsčius

Žaslių valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Žasliai
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Trakų apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Trakų apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Žaslių valsčius (rus. Жосельская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žasliai. Valsčiaus savivaldybės pastatas (Vytauto g. 3, Žasliai) dabar priklauso Žaslių pagrindinei mokyklai.

IstorijaKeisti

 
Valsčiaus būstinės pastatas Vytauto g. 3

Valsčius įkurtas 1861 m., 1918 m. susikūrė pačių gyventojų išrinktas valsčiaus komitetas. 1947 m. dalis teritorijos perduota Gegužinės valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (6 apylinkės) ir Vievio rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 6413 621 kiemas [1] 88
1874 m. 7318 600 kiemų [2] 12 seniūnijų 87
1880 m. 8866 600 kiemų [3] 12 seniūnijų 89
1923 m.[4] 337 13 799 2691
1885 m. 10 208 696 kiemai [5] 12 seniūnijų 89
1949-01-01
(išsamiau)
219 11 apylinkių [6]

VadovaiKeisti

  • R. Borovskis, viršaitis nuo 1885 m.[7]
  • Jonas Lukoševičius, viršaitis XX a. tarpukariu [8]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[9] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[10] Apylinkė, 1949 m.[11]
Dainava - - Dainavos apylinkė
Gilučiai Гилутское Giłuty -
Ilgakiemis Илгокемское Iłgokiemie Ilgakiemio apylinkė
Karsakai - - Karsakų apylinkė
Kaugonys Ковганское Kowgany -
Krivonys Кривинское Krzywany -
Lomeniai Ловмянское Łowmiańce -
Neravai Неровское Nerowy Neravų apylinkė
Pajautiškės Поятишское ? -
Paparčiai Попортское Poporcie Paparčių apylinkė
Pūstakiemis - - Pūstakiemio apylinkė
Rečionys - - Rečionių apylinkė
Rusiai Русянское Rusiany -
Skėriai - - Skėrių apylinkė
Smilgiai Смильгянское Smilgi -
Stabintiškės Стабинтишское Stabińciszki Stabintiškių apylinkė
Talpūnai - - Talpūnų apylinkė
Žasliai Жосельское Żośle Žaslių apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 12 seniūnijų 11 apylinkių

GyventojaiKeisti

 
Netoli valsčiaus būstinės 1928 m. pastatytas Nepriklausomybės kryžius

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1903 Skėriai Jonas Karys-Kareckas, ekonomistas, numizmatas 1984
1909 Talpūnai Benediktas Kazlauskas, filologas, vertėjas 1995
1915 Karsakai Edmundas Arbas-Arbačiauskas, architektas, dailininkas 2004
1929 Rusiai Martynas Apanavičius, teisėtyrininkas 1982
1931 Vilkakiemis Balys Karalius, agronomas 2005
1938 Maskoliškės Janina Didžiapetrienė, gydytoja onkologė
1920 Guronys Vincentas Sladkevičius, kardinolas 2000
1945 Talpūnai Kazys Kazlauskas, matematikas, informatikas

ŠaltiniaiKeisti

  1. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  8. Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
  9. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 269–272 psl.
  10. Żośle. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 836 psl. (lenk.)
  11. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33