54°46′š. pl. 24°49′r. ilg. / 54.77°š. pl. 24.82°r. ilg. / 54.77; 24.82

Vievio valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Vievis,
Muravjuvka (1877)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda Trakų apskritis (1919–1920)
Lietuva Lietuva
Trakų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Trakų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Trakų apskritis (1944–1950)

Vievio valsčius (rus. Евьевская волость, lenk. gmina Jewie) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Vievis, kurį laiką – Muravjuvka.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vievio rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4026 371 kiemas [2] 88
1874 m. 3575 402 kiemai [3] 8 seniūnijos 92
1880 m. 6046 366 kiemai [4] 8 seniūnijos 98
1885 m. 7192 426 kiemai [5] 8 seniūnijos 98
1890 m. 6623 426 kiemai [6] 8 seniūnijos 98
1923 m.[7] 194 7069 1453
1932 m. 143 8101 9 seniūnijos [8]
1949-01-01
(išsamiau)
197 10 apylinkių [9]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[15] Seniūnija, 1932 m.[16] Apylinkė, 1949 m.[17]
Abromiškės Абрамовское Abromiškių seniūnija Abromiškių apylinkė
Aleksandriškės Александровское Aleksandriškių seniūnija Aleksandriškių apylinkė
Alesninkai - Alesnykų seniūnija Alesninkų apylinkė
Baltamiškis Бѣлолѣское - -
Jarmališkės Ярмолишское - -
Kazokiškės - Kazokiškio seniūnija Kazokiškių apylinkė
Kurkliškės - Kurkliškių seniūnija Kurkliškių apylinkė
Pakalniškės - Pakalniškių seniūnija Pakalniškių apylinkė
Paneriai - Panerių seniūnija Panerių apylinkė
Rusakalnis - Rusakalnio seniūnija Rusakalnio apylinkė
Sabališkės - - Sabališkių apylinkė
Skynimai Пасѣкское - -
Strazdiškės Дроздовское - -
Streipūnai Стрейпунское - -
Vievis Евейское Vievio seniūnija Vievio apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 9 seniūnijos 10 apylinkių

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 739–747 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 159
  10. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  11. Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 478–479 psl.
  12. Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 512–513 psl.
  13. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  14. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 741 psl.
  15. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 273–275 psl.
  16. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 745–746 psl.
  17. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 164