Jiezno valsčius
54°36′š. pl. 24°10′r. ilg. / 54.60°š. pl. 24.17°r. ilg.
Jiezno valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1492 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Jieznas |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (1867–1915) |
Lietuva | |
Alytaus apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Marijampolės apskritis (1944–1946) Prienų apskritis (1946–1950) |
Jiezno valsčius (rus. Езненская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Jieznas.
Istorija
redaguotiMinimas 1492 m. gruodžio 4 d. Ldk Aleksandro privilegijoje. XVIII a. pabaigoje valsčiaus žemėse buvo atliekami parapijos surašymai.[1] Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[2] 1933 m. Jiezno valsčiui priskirta dalis Stakliškių valsčiaus ir dalis naikinamo Nemajūnų valsčiaus, o Jiezno valsčiaus 11 kaimų atiteko naujam Birštono valsčiui. 1935 m. 1 kaimas perduotas Alytaus valsčiui.[3] Jiezno valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jiezno rajonui (8 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 8738 | 689 kiemai [4] | 102 | ||
1874 m. | 7837 | 730 kiemų [5] | 10 seniūnijų | 104 | |
1880 m. | 10 699 | 708 kiemai [6] | 10 seniūnijų | 104 | |
1885 m. | 11 762 | 1720 kiemų [7] | 10 seniūnijų | 104 | |
1890 m. | 12 992 | 1735 kiemai [8] | 10 seniūnijų | 104 | |
1923 m. [9] | 144 | 6818 | 1326 | ||
1932 m. | 115 | 7320 | 13 seniūnijų [10] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
166 | 8 apylinkės [11] |
Vadovai
redaguoti- J. Kuprys, nuo 1885 m.[12]
- Jurgis Randis, 1932 m.[13]
Suskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[14] | Seniūnija, 1932 m.[15] | Apylinkė, 1949 m.[16] |
---|---|---|---|
Birštonas | Бирштанское | Birštono seniūnija | - |
Būda | - | Būdos seniūnija | Būdos apylinkė |
Daukantai | - | Daukantų seniūnija | Daukantų apylinkė |
Jieznas | Езненское | Jėzno seniūnija | Jiezno apylinkė |
Kašonys | Кошанское | Kašonių seniūnija | Kašonių apylinkė |
Kisieliškės | - | Kisieliškių seniūnija | Kisieliškių apylinkė |
Liciškėnai | - | Liciškėnų seniūnija | Liciškėnų apylinkė |
Mediniškiai | - | Mediniškių seniūnija | - |
Nibriai | Нибранское | - | - |
Pakrovai | Покровское | - | - |
Pieštuvėnai | Пѣштовянское | - | - |
Siponys | Сиповичское | - | - |
Sobuva | Сабовское | Sobovos seniūnija | Sobuvos apylinkė |
Sokonys | - | Sokonių seniūnija | - |
Stakliškės | Стоклишское | - | - |
Sundakai | - | Sundakų seniūnija | - |
Verbyliškės | - | Verbyliškių seniūnija | - |
Vėžionys | Вѣжанское | - | Vėžionių apylinkė |
Vošiškės | - | Vosiškių seniūnija | |
Iš viso: | 10 seniūnijų | 13 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguoti1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Antanavos k.
- Apušoto k.
- Azijos plv.
- Ąžuolupio k.
- Baba-Gūros dv.
- Beleckos-Būdos vs.
- Bemukų k.
- Benčiakiemio k.
- Beržynų k.
- Birštono vs.
- Būdos k.
- Dambavos I k.
- Dambavos II k.
- Dukiškių vs.
- Dukurnonių k.
- Gojaus k.
- Grikopėdžio k.
- Gūdakalnio k.
- Ivoniškių k.
- Jakmiškių plv.
- Jeržemkavos k.
- Jiezno dv.
- Jiezno Kolonijos k.
- Jiezno mst.
- Julijanavos II k.
- Julijanavos k.
- Juodaviškių k.
- Juozapavos plv.
- Kamainės k.
- Kašonių dv.
- Kašonių k.
- Kermošynų k.
- Kernuvių k.
- Kisieliškių k.
- Kiškeliškių k.
- Kukiškių k.
- Kunigo plv.
- Lengveniškių k.
- Liciškėnų k.
- Lingeniškių k.
- Marginių k.
- Margų k.
- Martinavos k.
- Medeikonių k.
- Mediniškių k.
- Mikalavos vs.
- Musnykų k.
- Nibrių k.
- Niskodvarčiaus k.
- Novapoliaus vs.
- Padriežiškių k.
- Patilčių k.
- Paukščių vs.
- Pavekšnių k.
- Paverkinių k.
- Pečiauskų k.
- Pelekonių k.
- Poprienės k.
- Pronopolio k.
- Raistų-Marės vs.
- Sirvinių vs.
- Skodiškių vs.
- Slobados vs.
- Sobuvos k.
- Sobuvos k.
- Sobuvos k.
- Sodų k.
- Sokonių k.
- Steponiškių k.
- Sundakų k.
- Šilinių k.
- Škėvonių k.
- Trezantolio dv.
- Trunčių k.
- Valaisiškių vs.
- Valiūniškių vs.
- Vasieliūnų k.
- Vašiškių k.
- Verbyliškių dv.
- Verbyliškių k.
- Vilūnėlių k.
- Vincentavos vs.
- Žydeikonių k.
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 6818 žmonės:
Žymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1883 | Slabada (Prienai) | Pranas Bieliauskas, kunigas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas | 1957 |
1883 | Juozas Purickis, publicistas | 1934 | |
1897 | Kukiškės | Nikodemas Kulys, muzikas | 1982 |
1922 | Apušotas | Juozas Bernatonis, chemikas | 2002 |
1923 | Sobuva | Domicelė Mikalauskaitė, fiziologė ir biochemikė | |
1924 | Pelekonys | Antanas Klimas, kalbininkas | 2016 |
1926 | Sobuva | Vincas Joneliūnas, inžinierius | |
1927 | Škėvonys | Juozas Leonavičius, sociologas ir filosofas | 2008 |
1940 | Šiliniai | Vytautas Bernatonis, inžinierius ir politikas | |
1941 | Nibriai | Pranas Aleknavičius, inžinierius | 2021 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Jiezno parapija 1776–1784 metų aprašymuose. JieznoParapija.lt (tikrinta 2021-11-07).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Jiezno valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, X t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941-1944. T. 10: Höfer–Ilirizmas: I-VII sąs., 835 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 100
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 310–313 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 553 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 101–102