Alovės valsčius
| Alovės (Aleksandravos) valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Alovė |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1950) |
Alovės valsčius (rus. Олавская волость; 1869–1915 m. Aleksandravos valsčius, rus. Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alovė.
IstorijaKeisti
Valsčius įkurtas XIX a., tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki I pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi.
1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Viso jie sudegino bene 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai.[1]
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 6317 | 1349 kiemai [2] | 60 | ||
| 1874 m. | 6662 | 670 kiemų [3] | 13 seniūnijų | 71 | |
| 1880 m. | 6721 | 672 kiemai [4] | 15 seniūnijų | 75 | |
| 1923 m.[5] | 189 | 5559 | 1052 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
215 | 8 apylinkės [6] | |||
SuskirstymasKeisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Alytus I | Олитское | - |
| Alovė | - | Alovės apylinkė |
| Čižiūnai | Чижунское | - |
| Daugai | Давговское | - |
| Domantonys | Домонтанское | Domantonių apylinkė |
| Doškonys | Дашканское | - |
| Dušnionys | - | Dušnionių apylinkė |
| Galintėnai | Галинтанское | - |
| Gečialaukis | Гечеловское | - |
| Ilgai | Ильгинское | - |
| Kudariškės | - | Kudariškių apylinkė |
| Lelionys | - | Lelionių apylinkė |
| Mieliūnai | Мелюнское | - |
| Nemunaitis | Нѣмонайцкое | Nemunaičio apylinkė |
| Pavartėnai | - | Pavartėnų apylinkė |
| Poteronys | Потаранское | - |
| Švobiškės | Швабишское | - |
| Užupiai | - | Užupių apylinkė |
| Žvirgždėnai | Жвиржданское | - |
| Iš viso: | 13 seniūnijų | 8 apylinkės |
GyvenvietėsKeisti
1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:[9]
- Bazorai
- Būda
- Butrimiškiai
- Davainiškiai
- Domentoniai
- Juociškiai
- Jurkioniai
- Kalesnykai
- Kaniūkai
- Karkliniškiai
- Kudariškiai
- Lelionis
- Manciūnai
- Meduksta
- Meškasalis
- Mieliūnai
- Mikalavas
- Miknoliausai
- Novoplenta
- Padvariškiai
- Pagurniai
- Panemunykėliai
- Pavartėnai
- Pliškioniai
- Poceloniai
- Poteroniai
- Slabadėlė
- Stanuliškiai
- Švabalaukis
- Švobiškiai
- Takniškiai
- Uleškai
- Venciūnai
- Žemaitėliai
- Židoniai
- Žiukai
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
1923 m. gyveno 5 559 žmonės:
- Lietuviai – 83,86% (4662);
- Lenkai – 11,17% (621);
- Rusai – 2,15% (120);
- Žydai – 1,4% (78);
- Kiti – 1,4% (78).
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1921 | Domantonys | Pranas Judickas, ekonomistas | 2008 |
| 1931 | Pocelonys | Petras Algirdas Čiočys, sportininkas | 2021 |
| 1934 | Meškasalis | Albertas Donatas Belevičius, skulptorius | 2002 |
| 1940 | Gečialaukis | Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 306–308 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10
- ↑ Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.