Alovės valsčius

Alovės (Aleksandravos) valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alovė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1950)

Alovės valsčius (rus. Олавская волость; 18691915 m. Aleksandravos valsčius, rus. Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alovė.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas XIX a., tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki I pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi.

1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Viso jie sudegino bene 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai.[1]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 6317 1349 kiemai [2] 60
1874 m. 6662 670 kiemų [3] 13 seniūnijų 71
1880 m. 6721 672 kiemai [4] 15 seniūnijų 75
1923 m.[5] 189 5559 1052
1949-01-01
(išsamiau)
215 8 apylinkės [6]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Alytus I Олитское -
Alovė - Alovės apylinkė
Čižiūnai Чижунское -
Daugai Давговское -
Domantonys Домонтанское Domantonių apylinkė
Doškonys Дашканское -
Dušnionys - Dušnionių apylinkė
Galintėnai Галинтанское -
Gečialaukis Гечеловское -
Ilgai Ильгинское -
Kudariškės - Kudariškių apylinkė
Lelionys - Lelionių apylinkė
Mieliūnai Мелюнское -
Nemunaitis Нѣмонайцкое Nemunaičio apylinkė
Pavartėnai - Pavartėnų apylinkė
Poteronys Потаранское -
Švobiškės Швабишское -
Užupiai - Užupių apylinkė
Žvirgždėnai Жвиржданское -
Iš viso: 13 seniūnijų 8 apylinkės

GyvenvietėsKeisti

1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:[9]

  • Bazorai
  • Būda
  • Butrimiškiai
  • Davainiškiai
  • Domentoniai
  • Juociškiai
  • Jurkioniai
  • Kalesnykai
  • Kaniūkai
  • Karkliniškiai
  • Kudariškiai
  • Lelionis
  • Manciūnai
  • Meduksta
  • Meškasalis
  • Mieliūnai
  • Mikalavas
  • Miknoliausai
  • Novoplenta
  • Padvariškiai
  • Pagurniai
  • Panemunykėliai
  • Pavartėnai
  • Pliškioniai
  • Poceloniai
  • Poteroniai
  • Slabadėlė
  • Stanuliškiai
  • Švabalaukis
  • Švobiškiai
  • Takniškiai
  • Uleškai
  • Venciūnai
  • Žemaitėliai
  • Židoniai
  • Žiukai

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 5 559 žmonės:

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1921 Domantonys Pranas Judickas, ekonomistas 2008
1931 Pocelonys Petras Algirdas Čiočys, sportininkas 2021
1934 Meškasalis Albertas Donatas Belevičius, skulptorius 2002
1940 Gečialaukis Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
  7. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 306–308 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10
  9. Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.