Alovės valsčius

Alovės (Aleksandravos) valsčius
XIX a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Alovė
186?–1915 Trakų apskritis
1919–1950 Alytaus apskritis

Alovės valsčius (18701915 m. Aleksandravos valsčius; rus. Олавская волость, Александровская волость) buvo pietų Lietuvoje. Centras – Alovė.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas XIX a. Tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki Pirmojo pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi.

1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Viso jie sudegino bene 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai. [1]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923 m.[2] 189 5559 1052
1949 m.[3]
(išsamiau)
215 8 apylinkės

GyvenvietėsKeisti

1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:[4]

  • Bazorai
  • Būda
  • Butrimiškiai
  • Davainiškiai
  • Domentoniai
  • Juociškiai
  • Jurkioniai
  • Kalesnykai
  • Kaniūkai
  • Karkliniškiai
  • Kudariškiai
  • Lelionis
  • Manciūnai
  • Meduksta
  • Meškasalis
  • Mieliūnai
  • Mikalavas
  • Miknoliausai
  • Novoplenta
  • Padvariškiai
  • Pagurniai
  • Panemunykėliai
  • Pavartėnai
  • Pliškioniai
  • Poceloniai
  • Poteroniai
  • Slabadėlė
  • Stanuliškiai
  • Švabalaukis
  • Švobiškiai
  • Takniškiai
  • Uleškai
  • Venciūnai
  • Žemaitėliai
  • Židoniai
  • Žiukai

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 5 559 žmonės:[5]

Apylinkės 1949 m.Keisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1921 Domantonys Pranas Judickas, ekonomistas
1931 Pocelonys Petras Algirdas Čiočys, sportininkas 2021
1934 Meškasalis Albertas Donatas Belevičius, skulptorius 2002
1940 Gečialaukis Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius

IšnašosKeisti

  1. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
  4. Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.
  5. 1923 m. surašymo duomenys