Alovės valsčius

Alovės (Aleksandravos) valsčius

XIX a. – 1950 m.

Valstybė

Lietuva

Administracinis centras

Alovė

186?–1915

Trakų apskritis

1919–1950

Alytaus apskritis

Alovės valsčius (1870–1915 m. Aleksandravos valsčius; rus. Олавская волость, Александровская волость) buvo pietų Lietuvoje. Centras – Alovė.

IstorijaKeisti

Valsčius įkurtas XIX a. Tuo metu jam priklausė Alytus I. Iki Pirmojo pasaulinio karo vadintas Aleksandravos valsčiumi.

1944 m. gruodį NKVD šėlo Alytaus apskrityje, ypač Merkinės ir Alovės valsčiuose. Viso jie sudegino bene 70 sodybų. Alovės valsčiuje nukentėjo Dubrių, Fermos, Vabalių kaimai. ^[1]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (5 apylinkės) ir Daugų rajonui (3 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Kiti teritoriniai vienetai	Gyvenvietės
1923 m.^[2]	189	5559	1052
1949 m.^[3] (išsamiau)	215			8 apylinkės

GyvenvietėsKeisti

1923 m. valsčiuje buvo 71 gyvenamoji vietovė. 1933 m. kaimai:^[4]

Bazorai
Būda
Butrimiškiai
Davainiškiai
Domentoniai
Juociškiai
Jurkioniai
Kalesnykai
Kaniūkai
Karkliniškiai
Kudariškiai
Lelionis
Manciūnai
Meduksta
Meškasalis
Mieliūnai
Mikalavas
Miknoliausai
Novoplenta
Padvariškiai
Pagurniai
Panemunykėliai
Pavartėnai
Pliškioniai
Poceloniai
Poteroniai
Slabadėlė
Stanuliškiai
Švabalaukis
Švobiškiai
Takniškiai
Uleškai
Venciūnai
Žemaitėliai
Židoniai
Žiukai

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 5 559 žmonės:^[5]

Lietuviai – 83,86% (4662);
Lenkai – 11,17% (621);
Rusai – 2,15% (120);
Žydai – 1,4% (78);
Kiti – 1,4% (78).

Apylinkės 1949 m.Keisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Asmuo	Mirties metai
1921	Domantonys	Pranas Judickas, ekonomistas
1931	Pocelonys	Petras Algirdas Čiočys, sportininkas	2021
1934	Meškasalis	Albertas Donatas Belevičius, skulptorius	2002
1940	Gečialaukis	Juozapas Algirdas Mažeika, miško inžinierius

IšnašosKeisti

↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
↑ Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.
↑ 1923 m. surašymo duomenys

[1] Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007, p. 290.

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)

[4] Alovės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 338 psl.

[5] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]