Tauragės apskritis (1918–1950)

Tauragės apskritis - buvęs Lietuvos Respublikos administracinis-teritorinis vienetas, egzistavęs 1918-1950 m. Centras – Tauragė.

Tauragės apskritis (1918–1950)

1918 – 1950
Administracinis centras Tauragė
Valsčiai 15 (1919), 13 (1923), 8 (1949)
1918-1939 Lietuva
1939-1944 Šiaulių krašto apygarda
1944-1950 Lietuvos TSR
Gyventojų 110 965 (1923), 137 588 (1940), 118 000 (1942)
Plotas 3 351 km² (1923), 1 693 km² (1949)

Istorija

redaguoti

Apskritis sudaryta 1918 m. pirmojoje pusėje vokiečių valdžios iš Pajūrio apskrities. 1918 m. priklausė Oberosto Lietuvos sričiai, 19411944 m. Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai.

1947 m. 1 valsčius perduotas naujai Jurbarko apskričiai, 3 valsčiai – Šilutės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. ji buvo panaikinta ir padalinta į keturias dalis. Didžioji dalis (29) apylinkės pertvarkyta į Tauragės rajoną. Dalis teritorijos perduota Pagėgių rajonui (3 apylinkės), Skaudvilės rajonui (20 apylinkių) ir Šilalės rajonui (18 apylinkių).

1995 m. apskritis buvo atkurta su kita teritorija kaip Tauragės apskritis.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1919 m. 15 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Naumiesčio valsčius, Pagramančio valsčius, Pajūrio valsčius, Sartininkų valsčius (du valsčiai), Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Upynos valsčius, Vainuto valsčius
1923 m. (išsamiau) 3351 110 965 13 valsčių: Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Gaurės valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Laukuvos valsčius, Naumiesčio valsčius, Sartininkų-Žygaičių valsčius, Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Vainuto valsčius
  • 1 miestas: Tauragė
  • 16 miestelių
  • 935 kaimai
  • 12 bažnytkaimių
  • 121 dvaras ir palivarkas
  • 97 vienkiemiai
  • 4 kitos gyvenvietės
1932 m. 2949 122 109 13 valsčių ir 153 seniūnijos [1] 1 miestas: Tauragė
1939 m. 3266
1940 m. 137 588 13 valsčių:[2] Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Gaurės valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Laukuvos valsčius, Naumiesčio valsčius, Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Švėkšnos valsčius, Tauragės valsčius, Vainuto valsčius, Žygaičių valsčius
1942 m. 118 000
1943 m. 3332
1949 m.
(suskirstymas)
1693 8 valsčiai ir 71 apylinkė
1950 m. 70 apylinkių

Valsčiai

redaguoti

Apskrities valsčiai 19191950 metais:

Valsčius Laikotarpis Centras
Batakių valsčius 1919–1950 Batakiai
Eržvilko valsčius 1919–1947 Eržvilkas
Gaurės valsčius 1920–1950 Gaurė
Kaltinėnų valsčius 1919–1948 Kaltinėnai
Kvėdarnos valsčius 1919–1948 Kvėdarna
Laukuvos valsčius 1920–1948 Laukuva
Pagramančio valsčius 1919, 1947–1950 Pagramantis
Pajūrio valsčius 1919 Pajūris
Sartininkų valsčius 1919 Sartininkai
Sartininkų-Žygaičių valsčius 1920–1933 Sartininkai?
Žygaičiai?
Skaudvilės valsčius 1919–1950 Skaudvilė
Šilalės valsčius 1919–1950 Šilalė
Švėkšnos valsčius 1919–1947 Švėkšna
Tauragės valsčius 1919–1950 Tauragė
Upynos valsčius 1919, 1947–1950 Upyna
Vainuto valsčius 1919–1947 Vainutas
Žemaičių Naumiesčio valsčius 1919–1947 Žemaičių Naumiestis
Žygaičių valsčius 1933–1950 Žygaičiai

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 110 965 žmonės:[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
  2. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
  3. 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

redaguoti