Pajūris (Šilalė)
Kitos reikšmės – Pajūris.
| Pajūris | ||
|---|---|---|
| ||
  Pajūris |
||
| 55°27′00″š. pl. 22°01′41″r. ilg. / 55.450°š. pl. 22.028°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šilalės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pajūrio seniūnija | |
| Gyventojų | 614 | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Поюры, rus. Поюрже,[2][3] jid. Payure,[4] | |
Pajūris – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1830 m.), veikia S. Biržiškio gimnazija, biblioteka, vaikų globos namai,[5] paštas (LT-75020), dvaro parkas.
Šalia naujosios Pajūrio parko dalies stovi buvusio pranciškonų vienuolyno pastatas, pastatytas XIX a. 7 – 8 dešimtmetyje. Iš pradžių čia buvo tik spirito varykla. XX a. pradžioje šį pastatą nupirko Kazimieras Nausėda, jis čia įrengė vandens malūną, lentpjūvę, vilnų verpyklą. Nuo 1928 metų, dalį pastato užėmė pieninė. Savininkas šį pastatą kaip palikimą užrašė vienuoliams pranciškonams. Jie 1935 metais įkūrė noviciatą, bet vienuolynas gyvavo tik penkerius metus iki sovietinės valdžios atėjimo. 1945 m. dvare įrengta Žemės ūkio mokykla. Dabar dvaro pastate įrengti butai. 2019 m. jos teritorijoje įsikūrė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.[6]
Pajūrio centre, aikštėje prie autobusų stotelės įrengtas memorialas „Žuvusiems Sibire ir žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo centre – obeliskas ir geležinkelio vagonas, aplink kuriuos, pusračiu, išdėstyti 7 akmenys, simbolizuojantys regionus, į kuriuos tremti Pajūrio gyventojai, tai – Tomsko, Irkutsko, Permės sritys, Chabarovsko, Krasnojarsko kraštai, Jakutija, Komija. Yra senosios ir naujosios kapinės.
Etimologija redaguoti
Pajūris – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Jūros upės.
Geografija redaguoti
Per miestelį prateka Jūros upė, nutiestas Pajūrio tiltas. Į Jūrą ties Pajūriu įteka Nemylas. Miestelio teritorijoje yra dvi stovyklavietės. Akmens druskos telkinys. Gamtos vertybės:
Istorija redaguoti
Į seniausius rašytinius šaltinius pateko ne paties Pajūrio, o ties juo į Jūrą įtekančio Nemylo upelio pavadinimas. Jis minimas dar XIV amžiuje. Pajūrio (lenk. w Poiurzu) vietovardis pirmąkart įvardintas 1498 m. Pajūrio valsčius minimas nuo 1514 m.[5] Kaip valdovų dvaras žinomas nuo XVI a. Nuo 1521 m. šaltiniuose minimi Pajūrio valsčiaus tijūnai – valstybinių žemių valdytojai. Tijūno pareigas Pajūryje (1600–1615 m.) ėjo ir Jeronimas Valavičius, LDK iždininkas, Žemaitijos seniūnas, organizavęs jos gynybą nuo švedų. Pajūris mįslingai pažymėtas 1526 metų Bernardo Vapovskio žemėlapyje.
1775 m. valstybinis dvaras privatizuotas, XVIII a. pabaigoje jį valdė Valavičiai, XIX a. pabaigoje – Pliateriai. Pirmoji Pajūrio bažnyčia iškilo 1777–1780 metais. Nuo 1852 metų miestelyje pradėti rengti savaitiniai turgūs, o triskart per metus – prekymečiai. 1853–1863 m. miestelyje veikė parapijinė, o nuo 1867 m. – rusiška valdiška mokykla. XIX a. pabaigoje Pajūris – Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[7][8]
1912 m. įkurta parapija, atskirai nuo Žvingių. 1916 metais okupacinė vokiečių valdžia miestelyje įkūrė apskrities valdžią. Tarpukaryje Pajūrio dvaras išparceliuotas, didžiąją jo dalį įsigijo K. Nausėda, kuris 1935 m. jį perdavė pranciškonams, kurių vienuolynas Pajūryje veikė iki 1940 m.
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui iki 1941 m. rugsėjo buvo išžudyti visi Pajūrio žydai, kurių prieš karą buvo apie 120 (30 šeimų).[9]
Sovietmečiu Pajūris atgavo administracines funkcijas, buvo Pajūrio kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1975 m. – tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2009 m. patvirtintas Pajūrio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVI a. | Pajūrio valsčiaus centras | ? |
| XVI a. | Žemaitijos seniūnija | |
| 1861–1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1915–1918 m. | Pajūrio apskrities centras | |
| 1918–1919 m. | Tauragės apskritis | |
| 1919–1950 m. | Šilalės valsčius | |
| 1950–1995 m. | Pajūrio apylinkės centras | Šilalės rajonas |
| 1995– | Pajūrio seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1859 m. | 1868 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1898 m.*[2] | 1902 m.[10] | 1923 m.sur.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 119 | 107 | 503 | 506 | 584 | 499 | 457 | 567 | ||
| 1979 m.sur.[14] | 1980 m.[15] | 1986 m.[16] | 1989 m.sur.[17] | 2001 m.sur.[18] | 2011 m.sur.[19] | 2021 m.sur.[20] | - | ||
| 841 | 840 | 1 170 | 1 218 | 872 | 784 | 614 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Galerija redaguoti
-
Šaltinis šalia šventoriaus -
Lurdo grota prie klebonijos -
Lietuvos 100-mečio akmuo -
Tremtinių vagonas ir obeliskas -
Aikštė prie stotelės
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Поюрже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 844 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 204 psl.
- ↑ Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje, enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. P.322. ISBN 978-5-420-01777-7
- ↑ 5,0 5,1 Rima Norvilienė Naujas karinis miestelis Lietuvoje – prie Jūros įsikūręs Pajūris: ką jame pamatyti?, 2019 rugpjūčio 20 d., 15min.lt
- ↑ Daiva Baronienė. Pajūris rengiasi artileristų įkurtuvėms, 2018-04-10, ve.lt.
- ↑ Pojurze (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 537 psl. (lenk.)
- ↑ Pojurze (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 479 psl. (lenk.)
- ↑ Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Holokaustas Žemaitijoje, enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. P.323. ISBN 978-5-420-01777-7 pagal Pajūris (Payure), in Preserving Our Litvak Heritage, Volume II (Pages 102), JEW, http://www.jewishgen.org/yizkor/lithuania5/lit5_102.html.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pajūris. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 737 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pajūris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 407 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Pajūris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 268
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Pajūris (Žvingių). Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 195 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠILALĖ – 13 km |
| |||||||||
| Jomantai – 3 km Pakisys - 1 km |
|
||||||||||
| BIKAVĖNAI – 5 km ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 27 km |
Didkiemis – 13 km | ||||||||||
