Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Eržvilkas
EržvilkoBažn.jpg
Eržvilko bažnyčia

Eržvilkas
Koordinatės 55°15′50″š. pl. 22°42′29″r. ilg. / 55.264°š. pl. 22.708°r. ilg. / 55.264; 22.708 (Eržvilkas)Koordinatės: 55°15′50″š. pl. 22°42′29″r. ilg. / 55.264°š. pl. 22.708°r. ilg. / 55.264; 22.708 (Eržvilkas)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Eržvilko seniūnija
Gyventojų skaičius 429 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: EržvilkasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Er̃žvilkas
Kilmininkas: Er̃žvilko
Naudininkas: Er̃žvilkui
Galininkas: Er̃žvilką
Įnagininkas: Er̃žvilku
Vietininkas: Eržvilkè

Eržvilkas (žem. Eržvėlks) – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  198  JurbarkasSkaudvilė , 21 km į šiaurę nuo Jurbarko. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

Stovi Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1855 m.), kapinių koplyčia (1847), yra Eržvilko gimnazija, biblioteka, Eržvilko kultūros centras, paštas (LT-74021), pirminės sveikatos priežiūros centras. Aikštėje stovi paminklas žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas 1990 m.; kalvis Vytautas Jarutis), miestelio vakaruose stūkso Eržvilko piliakalnis.

Seniūnija, kultūros centras

GeografijaKeisti

Miestelis įsikūręs kryžkelėje prie kelių JurbarkasSkaudvilė, TauragėVadžgirys, ŽindaičiaiNemakščiai, Eržvilkas–Raseiniai Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio Eržvilko upelis. Prie miestelio yra Eržvilko kaimas.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  SKAUDVILĖ – 19 km
Varlaukis – 7 km
Kartupiai – 9 km Paupys – 12 km
Rutkiškiai – 6 km
 
Pašaltuonys – 8 km
TAURAGĖ – 30 km
     
     
     
VADŽGIRYS – 15 km
Žindaičiai – 12 km
JURBARKAS – 25 km

IstorijaKeisti

Šaltuonos-Eržvilkų santakoje yra IX a. – XIII a. Eržvilko piliakalnis. Miestelio centre yra senovės Eržvilko kapinynas. Piliakalnis įrengtas m. e. I tūkstantmečio viduryje, II tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. Gyvenvietė, tada buvo vadinama Pašaltuoniu žinoma nuo XVI a. 1584 m. pastatyta pirmoji medinė Eržvilko bažnyčia, 1676 m. atstatyta, 1706 m. ir 1810 m. perstatyta. Iki 1842 m. Eržvilkas priklausė Žemaičių vyskupijai.

1740 m. pirmąkart minimas Eržvilko miestelis su dviem kiemais. XVIII a. viduryje Eržvilkas atiteko Žemaičių vyskupui, 1842 m. Rusijos imperijos valdžios suvalstybintas. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis XVIII a. pabaigoje įkūrė Eržvilko dvarą.

1847 m. miestelis degė. Per 1863 m. sukilimą čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. 18641904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė daraktorių mokyklų.

1893 m. įsteigta ligoninė, uždaryta XX a. trečiame dešimtmetyje. 18891896 m. ir nuo 1912 m. veikė vaistinė. 1997 m. įsteigta palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, nuo 1999 m. veikia pirminės sveikatos priežiūros centras.

XX a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo (ir skardos) amatininkais. 19051907 m. vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo 1934 m. kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė hidroelektrinė. 19411952 m. tarybų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius, nuo 1994 m. bendrovės „Vilkyškių pieninė“ filialas.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17451919 m. Eržvilko valsčiaus centras ?
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501962 m. Eržvilko apylinkės centras Skaudvilės rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Eržvilko seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

Miestelis pavadintas pagal Eržvilko (dar vadinamo Eržvilkais) upelį (Šaltuonos intakas).

Liaudyje pasakojama, kad kartą kryžiuočiai puolę Eržvilko pilį ir ją užėmę. Tačiau žemaičiai sumanę ją gudrumu atsiimti. Apvilkę vieną savo žirgą vilko kailiais ir paleidę į besiganančią kryžiuočių arklių bandą. Arkliai, užuodę vilko kvapą, išsilakstę, o kryžiuočiams juos besivaikant žemaičiai užėmę pilį. Taip vietovės vardas esąs nuo žodžių „eržilas“ + „vilkas“.

ArchitektūraKeisti

Eržvilko planas turi radialinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai radialinis, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Centras, pertvarkytas XVIII a. antroje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė; joje – liaudies architektūros Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1855 m., išplėsta 1907 m.

Vyrauja XX a. pirmosios pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai.[5] [6]

GyventojaiKeisti

1777 m. Eržvilke buvo 28 dūmai.

Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2011 m.
1856 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1904 m.[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur. 1976 m.[8] 1979 m.sur.
199 290 709 1 148 484 378 349 413 505
1985 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - - - -
545 609 518 429 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

  • Hermann Schapira (1840–1898) – matematikas, sionistas
  • Juozas Banaitis (1908–1967) – muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas, spaudos, radijo darbuotojas

LiteratūraKeisti

  • Eržvilkas. Vilnius, 1910 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Эржвилки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 8 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Эрджвилокъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 857 psl. (rus.)
  4. Algimantas Miškinis ir kiti. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
  5. Algimantas Miškinis. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
  6. A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1982 m.
  7. Eržvilkas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 482 psl.
  8. EržvilkasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 378 psl.
  9. Algimantas Miškinis ir kt. Eržvilkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 519 psl.
  • Eržvilkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 158 psl.

NuorodosKeisti