Eržvilkas
Eržvilkas | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°15′50″š. pl. 22°42′29″r. ilg. / 55.264°š. pl. 22.708°r. ilg.Koordinatės: 55°15′50″š. pl. 22°42′29″r. ilg. / 55.264°š. pl. 22.708°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Eržvilko seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 429 (2011 m.) | |
![]() |
EržvilkasVikiteka | |
Istoriniai pavadinimai | * lenk. Erzwiłki | |
Eržvilkas (žem. Eržvėlks) – miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 198 Jurbarkas–Skaudvilė , 21 km į šiaurę nuo Jurbarko. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.
Stovi Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1855 m.), kapinių koplyčia (1847), yra Eržvilko gimnazija, biblioteka, Eržvilko kultūros centras, paštas (LT-74021), pirminės sveikatos priežiūros centras. Aikštėje stovi paminklas žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas 1990 m.; kalvis Vytautas Jarutis), miestelio vakaruose stūkso Eržvilko piliakalnis.
GeografijaKeisti
Miestelis įsikūręs kryžkelėje prie kelių Jurbarkas–Skaudvilė, Tauragė–Vadžgirys, Žindaičiai–Nemakščiai, Eržvilkas–Raseiniai Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio Eržvilko upelis. Prie miestelio yra Eržvilko kaimas.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
SKAUDVILĖ – 19 km Varlaukis – 7 km |
Kartupiai – 9 km | Paupys – 12 km Rutkiškiai – 6 km |
|||||||||
Pašaltuonys – 8 km TAURAGĖ – 30 km |
|
VADŽGIRYS – 15 km | |||||||||
Žindaičiai – 12 km JURBARKAS – 25 km |
IstorijaKeisti
Šaltuonos-Eržvilkų santakoje yra IX a. – XIII a. Eržvilko piliakalnis. Miestelio centre yra senovės Eržvilko kapinynas. Piliakalnis įrengtas m. e. I tūkstantmečio viduryje, II tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. Gyvenvietė, tada buvo vadinama Pašaltuoniu žinoma nuo XVI a. 1584 m. pastatyta pirmoji medinė Eržvilko bažnyčia, 1676 m. atstatyta, 1706 m. ir 1810 m. perstatyta. Iki 1842 m. Eržvilkas priklausė Žemaičių vyskupijai.
1740 m. pirmąkart minimas Eržvilko miestelis su dviem kiemais. XVIII a. viduryje Eržvilkas atiteko Žemaičių vyskupui, 1842 m. Rusijos imperijos valdžios suvalstybintas. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis XVIII a. pabaigoje įkūrė Eržvilko dvarą.
1847 m. miestelis degė. Per 1863 m. sukilimą čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. 1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė daraktorių mokyklų.
1893 m. įsteigta ligoninė, uždaryta XX a. trečiame dešimtmetyje. 1889–1896 m. ir nuo 1912 m. veikė vaistinė. 1997 m. įsteigta palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, nuo 1999 m. veikia pirminės sveikatos priežiūros centras.
XX a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo (ir skardos) amatininkais. 1905–1907 m. vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo 1934 m. kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė hidroelektrinė. 1941–1952 m. tarybų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius, nuo 1994 m. bendrovės „Vilkyškių pieninė“ filialas.[4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1745–1919 m. | Eržvilko valsčiaus centras | ? |
1919–1947 m. | Tauragės apskritis | |
1947–1950 m. | Jurbarko apskritis | |
1950–1962 m. | Eržvilko apylinkės centras | Skaudvilės rajonas |
1962–1995 m. | Jurbarko rajonas | |
1995– | Eržvilko seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Miestelis pavadintas pagal Eržvilko (dar vadinamo Eržvilkais) upelį (Šaltuonos intakas).
Liaudyje pasakojama, kad kartą kryžiuočiai puolę Eržvilko pilį ir ją užėmę. Tačiau žemaičiai sumanę ją gudrumu atsiimti. Apvilkę vieną savo žirgą vilko kailiais ir paleidę į besiganančią kryžiuočių arklių bandą. Arkliai, užuodę vilko kvapą, išsilakstę, o kryžiuočiams juos besivaikant žemaičiai užėmę pilį. Taip vietovės vardas esąs nuo žodžių „eržilas“ + „vilkas“.
ArchitektūraKeisti
Eržvilko planas turi radialinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai radialinis, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Centras, pertvarkytas XVIII a. antroje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė; joje – liaudies architektūros Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1855 m., išplėsta 1907 m.
Vyrauja XX a. pirmosios pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai.[5] [6]
GyventojaiKeisti
1777 m. Eržvilke buvo 28 dūmai.
Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2011 m. | ||||||||||
1856 m. | 1885 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1904 m.[1] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | 1976 m.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
199 | 290 | 709 | 1 148 | 484 | 378 | 349 | 413 | 505 | ||
1985 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | - | - | - | - | - | ||
545 | 609 | 518 | 429 | - | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
|
Žymūs žmonėsKeisti
- Hermann Schapira (1840–1898) – matematikas, sionistas
- Pranas Turauskas (1876-1919) - literatas, publicistas
- Juozas Banaitis (1908–1967) – muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas, spaudos, radijo darbuotojas
LiteratūraKeisti
- Eržvilkas. Vilnius, 1910 m.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Эржвилки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 8 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Эрджвилокъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 857 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Algimantas Miškinis ir kiti. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
- ↑ A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1982 m.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Eržvilkas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 482 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Eržvilkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 378 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Eržvilkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 519 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Eržvilkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 158 psl.
NuorodosKeisti
- Informacija apie Eržvilką, žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Eržvilkas · Girdžiai · Juodaičiai · Jurbarkai · Jurbarkas · Raudonė · Seredžius · Skirsnemunė · Smalininkai · Stakiai · Šimkaičiai · Vadžgirys · Veliuona · Viešvilė