Eržvilkas

Eržvilkas
EržvilkoBažn.jpg
Eržvilko bažnyčia
Erzvilkas COA.png

Eržvilkas
Koordinatės 55°15′47″š. pl. 22°42′22″r. ilg. / 55.263°š. pl. 22.706°r. ilg. / 55.263; 22.706 (Eržvilkas)Koordinatės: 55°15′47″š. pl. 22°42′22″r. ilg. / 55.263°š. pl. 22.706°r. ilg. / 55.263; 22.706 (Eržvilkas)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybės vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija Eržvilko seniūnija
Gyventojų (2021) 372
Commons-logo.svg Vikiteka Eržvilkas
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Er̃žvilkas
Kilmininkas: Er̃žvilko
Naudininkas: Er̃žvilkui
Galininkas: Er̃žvilką
Įnagininkas: Er̃žvilku
Vietininkas: Eržvilkè
Istoriniai pavadinimai lenk. Erzwiłki, rus. Эржвилки[2], Эрджвилокъ[3], vok. Erschwilken

Eržvilkas – miestelis Jurbarko rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Jurbarko, prie kelio  198  JurbarkasSkaudvilė . Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

Stovi Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1855 m.), Eržvilko koplyčia kapinėse (1847 m.), veikia Eržvilko gimnazija, biblioteka, Eržvilko kultūros centras, paštas (LT-74021), pirminės sveikatos priežiūros centras. Aikštėje stovi paminklas žuvusiems šio krašto žmonėms – Lietuvos laisvės gynėjams (pastatytas 1990 m.; kalvis Vytautas Jarutis), miestelio vakaruose stūkso Eržvilko piliakalnis.

GeografijaKeisti

 
Seniūnija, kultūros centras

Miestelis įsikūręs kryžkelėje prie kelių JurbarkasSkaudvilė, TauragėVadžgirys, ŽindaičiaiNemakščiai, Eržvilkas–Raseiniai Šaltuonos upės dešiniajame krante, kur į ją įteka tik 5 km ilgio Eržvilko upelis. Prie miestelio yra Eržvilko kaimas.

EtimologijaKeisti

Eržvilkas yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal Šaltuonos intako Eržvilko (dar vadinamo Eržvilkais) upelį.[4] Anksčiau jis vadinosi Pašaltuoniu pagal Šaltuonos upelio pavadinimą, Eržvilko pavadinimas minimas nuo 1584 m.

Liaudies etimologija pasakoja, kad kartą kryžiuočiai puolę Eržvilko pilį ir ją užėmę. Tačiau žemaičiai sumanę ją gudrumu atsiimti. Apvilkę vieną savo žirgą vilko kailiais ir paleidę į besiganančią kryžiuočių arklių bandą. Arkliai, užuodę vilko kvapą, išsilakstę, o kryžiuočiams juos besivaikant žemaičiai užėmę pilį. Taip vietovės vardas esąs nuo žodžių „eržilas“ + „vilkas“.[5]

IstorijaKeisti

Šaltuonos-Eržvilkų santakoje yra IX a. – XIII a. Eržvilko piliakalnis. Miestelio centre yra senovės Eržvilko kapinynas. Piliakalnis įrengtas m. e. I tūkstantmečio viduryje, II tūkstantmečio pradžioje jame pastatyta pilis. Gyvenvietė, tada buvo vadinama Pašaltuoniu žinoma nuo XVI a. 1584 m. pastatyta pirmoji medinė Eržvilko bažnyčia, 1676 m. atstatyta, 1706 m. ir 1810 m. perstatyta. Iki 1842 m. Eržvilkas priklausė Žemaičių vyskupijai.

1740 m. pirmąkart minimas Eržvilko miestelis su dviem kiemais. XVIII a. viduryje Eržvilkas atiteko Žemaičių vyskupui, 1842 m. Rusijos imperijos valdžios suvalstybintas. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis XVIII a. pabaigoje įkūrė Eržvilko dvarą.

1847 m. miestelis degė. Per 1863 m. sukilimą čia buvo sudarytas sukilėlių būrys. 18641904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais per Eržvilko apylinkes buvo gabenama, čia slepiama ir platinama draudžiamoji spauda, veikė daraktorių mokyklų.

1893 m. įsteigta ligoninė, uždaryta XX a. trečiame dešimtmetyje. 18891896 m. ir nuo 1912 m. veikė vaistinė. 1997 m. įsteigta palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, nuo 1999 m. veikia pirminės sveikatos priežiūros centras.

XX a. pradžioje Eržvilkas garsėjo metalo (ir skardos) amatininkais. 19051907 m. vyko bruzdėjimai prieš Rusijos imperijos valdžią. Nuo 1934 m. kelerius metus prie Šaltuonos upelio veikė hidroelektrinė. 19411952 m. tarybų valdžia iš Eržvilko valsčiaus ištrėmė 307 gyventojus.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė Jurbarko sviesto gamyklos pieno separavimo skyrius, nuo 1994 m. bendrovės „Vilkyškių pieninė“ filialas.[6] 2016 m. patvirtintas Eržvilko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1745 m. Eržvilko valsčiaus centras ?
18611915 m. Raseinių apskritis
19191947 m. Tauragės apskritis
19471950 m. Jurbarko apskritis
19501962 m. Eržvilko apylinkės centras Skaudvilės rajonas
19621995 m. Jurbarko rajonas
1995 Eržvilko seniūnijos centras Jurbarko rajono savivaldybė


ArchitektūraKeisti

Eržvilko planas turi radialinio ir stačiakampio plano bruožų. Pagrindinių gatvių tinklas raiškiai radialinis, visi keliai sueina į miestelio centrą – keturkampę aikštę. Centras, pertvarkytas XVIII a. antroje pusėje pagal klasicizmo architektūros principus, turi stačiakampio plano elementų. Pagrindinių gatvių sankryžoje – taisyklinga keturkampė aikštė; joje – liaudies architektūros Eržvilko Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1855 m., išplėsta 1907 m.

Vyrauja XX a. pirmosios pusės mediniai ir mūriniai vienaukščiai pastatai.[7] [8]

GyventojaiKeisti

1777 m. Eržvilke buvo 28 dūmai.

Demografinė raida tarp 1856 m. ir 2021 m.
1856 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1902 m.[9] 1904 m.[2] 1923 m.sur.[10] 1959 m.sur.[11] 1970 m.sur.[12] 1976 m.[13]
199 290 709 964 1 148 484 378 349 413
1979 m.sur.[14] 1985 m.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2021 m.sur.[19] - - -
505 545 609 518 429 372 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. 2,0 2,1 Эржвилки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 8 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 857 psl. (Wikisources.org)
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 64–65
  5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 100
  6. Algimantas Miškinis ir kiti. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
  7. Algimantas Miškinis. Eržvilkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 569 psl.
  8. A. Miškinis Eržvilkas / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1982 m.
  9. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  10. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. EržvilkasMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 482 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. EržvilkasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 378 psl.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Algimantas Miškinis ir kt. Eržvilkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 519
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Eržvilkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 158 psl.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  SKAUDVILĖ – 19 km
Varlaukis – 7 km
Kartupiai – 9 km Paupys – 12 km
Rutkiškiai – 6 km
 
Pašaltuonys – 8 km
TAURAGĖ – 30 km
     
     
     
VADŽGIRYS – 15 km
Žindaičiai – 12 km
JURBARKAS – 25 km