Eržvilko valsčius

55°16′š. pl. 22°43′r. ilg. / 55.26°š. pl. 22.71°r. ilg. / 55.26; 22.71

Eržvilko valsčius
Laikotarpis: 17451950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Eržvilkas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Raseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Tauragės apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Tauragės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Tauragės apskritis (1944–1947)
Jurbarko apskritis (1947–1950)

Eržvilko valsčius (rus. Эржвилковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Eržvilkas.

Istorija

redaguoti

Valsčius minimas nuo 1745 m., priklausė Žemaičių vyskupijai. Carmečiu įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 19481949 m. valsčiuje veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, ėjo laikraštėlis „Laisvės varpas“. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (4 apylinkės) ir Skaudvilės rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6281 894 kiemai [2] 4 seniūnijos 69
1923 m.[3] 263 7491 1472
1932 m. 229 7989 11 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
265 11 apylinkių [5]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Balandžiai Balandžių seniūnija Balandžių apylinkė
Butkaičiai Butkaičių seniūnija Butkaičių apylinkė
Eržvilkas Eržvilko seniūnija Eržvilko apylinkė
Fermos Fermų seniūnija Fermų apylinkė
Gabšiškiai Gabšiškių seniūnija Gabšiškių apylinkė
Kartupiai Kartupių seniūnija Kartupių apylinkė
Openiškė Openiškės seniūnija Openiškės apylinkė
Pašaltuonys Pašaltuonio seniūnija Pašaltuonio apylinkė
Pavidaujys Pavidaujės seniūnija Pavidaujo apylinkė
Rimšai Rimšų seniūnija Rimšų apylinkė
Telviakai Telviakų seniūnija Telviakų apylinkė
Iš viso: 11 seniūnijų 11 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 7491 žmogus:

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1885 Kulvertiškiai Mikas Gedgaudas, karininkas 1942
1890 Daugėliai Kazys Sleževičius, mokslininkas, pedagogas 1953
1905 Balniai Juozas Kazys Beleckas, žurnalistas 1942
1911 Naujininkai Vladas Statkevičius, kraštotyrininkas 1999
1921 Fermos Jonas Kubilius, matematikas 2011
1926 Taučeliai Antanas Juozas Gendrolis, farmakologas
1931 Balniai Antanas Balašaitis, kalbininkas 2023
1932 Naujininkai Edmundas Juškys, pedagogas 2020
1932 Rimšai Jonas Pranas Banys, matematikas 2016
1935 Naujininkai Algirdas Antanas Lauraitis, karininkas
1937 Butkiškiai Stanislovas Algimantas Martišius, ekonomistas 2022
1938 Pašaltuonys Edmundas Gendrolis, filosofas, antropologas 1994
1942 Buitkiškiai Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, solistė 2024
1946 Balandžiai Juozas Bertašius, politikas 2021

Šaltiniai

redaguoti
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 722 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28–29