Eržvilko valsčius
55°16′š. pl. 22°43′r. ilg. / 55.26°š. pl. 22.71°r. ilg.
| Eržvilko valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1745 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Eržvilkas |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950) |
Eržvilko valsčius (rus. Эржвилковская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Eržvilkas.
Istorija redaguoti
Valsčius minimas nuo 1745 m., priklausė Žemaičių vyskupijai. Carmečiu įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1948–1949 m. valsčiuje veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos štabas, ėjo laikraštėlis „Laisvės varpas“. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Jurbarko rajonui (4 apylinkės) ir Skaudvilės rajonui (7 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 6281 | 894 kiemai [2] | 4 seniūnijos | 69 | |
| 1923 m.[3] | 263 | 7491 | 1472 | ||
| 1932 m. | 229 | 7989 | 11 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
265 | 11 apylinkių [5] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Balandžiai | Balandžių seniūnija | Balandžių apylinkė |
| Butkaičiai | Butkaičių seniūnija | Butkaičių apylinkė |
| Eržvilkas | Eržvilko seniūnija | Eržvilko apylinkė |
| Fermos | Fermų seniūnija | Fermų apylinkė |
| Gabšiškiai | Gabšiškių seniūnija | Gabšiškių apylinkė |
| Kartupiai | Kartupių seniūnija | Kartupių apylinkė |
| Openiškė | Openiškės seniūnija | Openiškės apylinkė |
| Pašaltuonys | Pašaltuonio seniūnija | Pašaltuonio apylinkė |
| Pavidaujys | Pavidaujės seniūnija | Pavidaujo apylinkė |
| Rimšai | Rimšų seniūnija | Rimšų apylinkė |
| Telviakai | Telviakų seniūnija | Telviakų apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 11 apylinkių |
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 7491 žmogus:
- Lietuviai – 95,6% (7162);
- Žydai – 2,96% (222);
- Vokiečiai – 0,68% (51);
- Lenkai – 0,51% (38);
- Kiti – 0,24% (18).
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1885 | Kulvertiškiai | Mikas Gedgaudas, karininkas | 1942 |
| 1890 | Daugėliai | Kazys Sleževičius, mokslininkas, pedagogas | 1953 |
| 1905 | Balniai | Juozas Kazys Beleckas, žurnalistas | 1942 |
| 1911 | Naujininkai | Vladas Statkevičius, kraštotyrininkas | 1999 |
| 1926 | Taučeliai | Antanas Juozas Gendrolis, farmakologas | |
| 1931 | Balniai | Antanas Balašaitis, kalbininkas | 2023 |
| 1932 | Naujininkai | Edmundas Juškys, pedagogas | 2020 |
| 1932 | Rimšai | Jonas Pranas Banys, matematikas | 2016 |
| 1935 | Naujininkai | Algirdas Antanas Lauraitis, karininkas | |
| 1937 | Butkiškiai | Stanislovas Algimantas Martišius, ekonomistas | 2022 |
| 1938 | Pašaltuonys | Edmundas Gendrolis, filosofas, antropologas | 1994 |
| 1942 | Buitkiškiai | Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, solistė | 2024 |
| 1946 | Balandžiai | Juozas Bertašius, politikas | 2021 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 722 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28–29