Žygaičių valsčius
55°16′š. pl. 21°58′r. ilg. / 55.27°š. pl. 21.97°r. ilg.
Žygaičių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Sartininkai (186?–1937), Margiškiai (1877), Žygaičiai (1937–1950) |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Tauragės apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1950) |
Žygaičių valsčius (1920–1937 m. Sartininkų-Žygaičių valsčius; iki 1920 m. Sartininkų valsčius, rus. Сартыникская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Sartininkai, nuo 1937 m. – Žygaičiai, trumpą laiką – Margiškiai.
Istorija
redaguotiValsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje Sartininkų vardu.[1] XX a. tarpukariu pervadintas Žygaičių valsčiumi. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Pagėgių rajonui (3 apylinkės) ir Tauragės rajonui (5 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 6197 | 987 kiemai [2] | 5 seniūnijos | 53 | |
1923 m.[3] | 154 | 5265 | 962 | ||
1932 m. | 142 | 5400 | 9 seniūnijos [4] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
195 | 8 apylinkės [5] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
---|---|---|
Aukštupiai | Aukštupių seniūnija | Aukštupių apylinkė |
Balčiai | - | Balčių apylinkė |
Būdviečiai | Būdvyčių seniūnija | - |
Draudeniai | Draudenių seniūnija | - |
Margiškiai | Margiškių seniūnija | Margiškių apylinkė |
Sartininkai | Sartininkų seniūnija | Sartininkų apylinkė |
Stirbaičiai | Stirbaičių seniūnija | Stirbaičių apylinkė |
Trumpininkai | Trumpininkų seniūnija | Trumpininkų apylinkė |
Vaidilai | Vaidilų seniūnija | - |
Visbarai | - | Visbarų apylinkė |
Žygaičiai | Žygaičių seniūnija | Žygaičių apylinkė |
Iš viso: | 9 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 5265 žmonės:
Žymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1890 | Margiškiai | Motiejus Nasvytis, gydytojas, pedagogas | 1971 |
1898 | Ringiai | Antanas Baužė, Australijos lietuvių veikėjas | 1975 |
1919 | Žygaičiai | Jonas Adomaitis, vargonininkas, chorvedys (JAV) | 1991 |
1921 | Žygaičiai | Leonas Klumbys, profesorius, neurochirurgijos pradininkas Lietuvoje | 2010 |
1943 | Stokaičiai | Algimantas Liekis, istorikas, inžinierius |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 720 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 728–729 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 154