Kaltinėnų valsčius
55°34′š. pl. 22°27′r. ilg. / 55.56°š. pl. 22.45°r. ilg.
| Kaltinėnų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Kaltinėnai |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | XV–XVI a. |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1948) Rietavo apskritis (1948–1950) |
Kaltinėnų valsčius (rus. Колтынянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kaltinėnai.
Istorija redaguoti
Kaltinėnų valsčius minimas nuo XV–XVI a. Caro laikais atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.[2] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Upynos valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilalės rajonui (1 apylinkė) ir Varnių rajonui (9 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 8118 | 825 kiemai [3] | 4 seniūnijos | 150 | |
| 1923 m.[4] | 235 | 7266 | 1463 | ||
| 1932 m. | 204 | 7900 | 11 seniūnijų [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
224 | 10 apylinkių [6] | |||
Vadovai redaguoti
- Povilas Mikulskis, viršaitis nuo 1919 m.
- Vytautas Gedvilas, 1932 m.[7]
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Bartašiškė | Bartašiškės seniūnija | Bartašiškės apylinkė |
| Dirgėlai | Dirgėlų seniūnija | Dirgėlų apylinkė |
| Gardiškė | Gardiškės seniūnija | Gardiškės apylinkė |
| Kaltinėnai | Kaltinėnų seniūnija | Kaltinėnų apylinkė |
| Laumenai | Laumėnų seniūnija | Laumenų apylinkė |
| Lingėniškė | Lengeniškės seniūnija | Lingėniškės apylinkė |
| Nuomininkai | Nuomininkų seniūnija | Nuomininkų apylinkė |
| Pasausalis | Pasausalio seniūnija | Pasausalio apylinkė |
| Skabučiai | Skabučių seniūnija | Skabučių apylinkė |
| Šliužos | Šliužų seniūnija | Šliužų apylinkė |
| Varsėdžiai | Varsėdžių seniūnija | - |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 7266 žmonės:
- Lietuviai - 96,4% (7004);
- Žydai - 1,8% (130);
- Rusai - 1,17% (85);
- Vokiečiai - 0,47% (34);
- Kiti - 0,18% (13).
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1926 | Rėzgaliai | Vytautas Mikutis, ekonomistas | 2021 |
| 1932 | Bagdonas | Jonas Biržiškis, kelių inžinierius | |
| 1937 | Trakogaliai | Jonas Algirdas Kugelevičius, matematikas, energetikas | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Kaltinėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-31).
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 716–729 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 717 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 723 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 113