Juozas Banaitis
| Juozas Banaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1908 m. kovo 1 d. Eržvilkas, Tauragės apskritis |
| Mirė | 1967 m. kovo 27 d. (59 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Kazimiera Kymantaitė |
| Vaikai | Aušra Marija Banaitytė |
| Veikla | pedagogas, chorvedys, partinis veikėjas |
| Partija | 1933 m. LKP / SSKP |
Juozas Banaitis (1908 m. kovo 1 d. Eržvilke, Tauragės apskritis – 1967 m. kovo 27 d. Vilniuje) – Lietuvos muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas, spaudos, radijo darbuotojas, partinis veikėjas.
Biografija redaguoti
Muzikos pradmenis gavo iš vietos vargonininko F. Dirsės, žavėjosi vargonininko improvizatoriaus Stanislovo Batoro menu. 1920–1928 m. mokėsi Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje, griežė gimnazijos orkestre, dainavo chore, dalyvavo „Kultūros būrelio“ dramos sekcijoje. 1928–1932 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete.
1929–1932 m. Kauno muzikos mokykloje pas Nikodemą Martinonį mokėsi chorvedybos. 1936 m. baigė Kauno konservatorijos violončelės klasę pas prof. Povilą Berkavičių. Studijuodamas grojo Kauno Karo muziejaus invalidų orkestre, nuo 1933 m. muziką ir dainavimą dėstė Kauno 3-ojoje gimnazijoje. Čia subūrė moksleivių chorą, kuris 1936 m. Kauno miesto pirmosios apygardos chorų varžybose laimėjo pirmąją vietą, o 1938 m. Lietuvos vidurinių mokyklų chorų varžybose – trečiąją.
Bendradarbiavo almanache „Granitas“, laikraštyje „Lietuvos studentas“, žurnaluose „Aurora“, „Naujoji Romuva“, „Literatūra“, „Antifašistas“ ir kt. Nuo 1938 m. buvo Lietuvos muzikų draugijos valdybos narys ir Muzikos mokytojų sekcijos pirmininkas, 1938–1940 m. žurnalo „Muzikos barai“ redakcinės kolegijos narys.[1] Nemažai prisidėjo prie muzikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jaunimo muzikinio auklėjimo gerinimo. 1939 m. lankėsi Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Italijoje, kur susipažino su muzikos pedagogikos padėtimi, klausėsi koncertų Liucernos festivalyje. Su Jonu Švedu parašė vadovėlį „Muzika vidurinei mokyklai“, buvo 1940 m. Kaune surengtos mokyklų chorų šventės dirigentas.[2]
1940–1941 m. Lietuvos SSR radijo komiteto pirmininkas. Nuo 1940 m. liepos mėn. vadinamojo Liaudies Seimo, nuo 1940 m. rugpjūčio mėn. LSSR AT deputatas. 1940–1947 m. LSSR AT Prezidiumo narys.[3] Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Radijo komitete Maskvoje lietuviškų laidų atsakinguoju redaktoriumi. 1943–1944 m. LSSR valstybinių meno ansamblių Rusijoje organizatorius ir meno vadovas. 1944–1953 m. Meno reikalų valdybos prie LSSR MT viršininkas. Nuo 1949 m. LKP CK narys. 1953–1958 m. LSSR kultūros ministro pavaduotojas, 1958–1967 m. kultūros ministras.[4]
Daug prisidėjo prie Vilniaus konservatorijos ir muzikos mokyklų steigimo ir muzikinės kultūros ugdymo Lietuvoje. 1946–1967 m. vienas iš Lietuvos respublikinių dainų švenčių rengėjų. 1958 m. jo iniciatyva Filharmonijoje įkurtas Lietuvos estradinis orkestras „LEO“ (vadovas Juozas Tiškus, nuo 1966 m. „Estradinės melodijos“). 1954 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas.
Sovietmečiu išspausdino tendencingų kūrinių. Publicistinių straipsnių, grožinės literatūros kūrinių, daugiausia apsakymų, autorius. Buvo Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos vyriausiosios redakcijos narys, literatūros ir kultūros skyriaus meno sektoriaus vadovas. Meno ir muzikos klausimais daug rašė spaudoje.[5]
Bibliografija redaguoti
- Muzika: vadovėlis vidurinei mokyklai (su Jonu Švedu), 1938 m.
- Tarybinė lietuvių muzika 1940–1950 m., 1950 m.
- Kelias į kalną: beletristikos ir publicistikos knyga. – Vilnius: Vaga, 1970. – 351 p.
Literatūra redaguoti
- Vytautas Jakelaitis. Juozas Banaitis. – Vilnius: Vaga, 1986. – 205 p.
- Vytautas Jakelaitis. Saulei leidžiantis – toks buvimas drauge, t. 1. – Vilnius: Alka, 2002. – 240 p.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 55 psl.
- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
- ↑ Juozas Banaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 594 psl.
- ↑ Juozas Banaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 199-200
- ↑ http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=211&-find=[neveikianti nuoroda]