Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

LRT

Forma	Visuomeninis transliuotojas
Pramonė	Televizija, radijas
Įkurta	1926 m. radijas 1957 m. televizija
Centrinė būstinė	S. Konarskio g. 49, Vilnius, Lietuva
Svarbiausi darbuotojai	Mo­ni­ka Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė
Paslaugos	Televizija, radijas, interneto tinklalapis
Savininkas (-ai)	Valstybės įmonė
Tinklalapis	lrt.lt

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga – nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojas bei internetinė naujienų tarnyba. Transliuoja tris radijo programas – „LRT Radijas“ daugiausia dėmesio skiria aktualijoms ir populiariai muzikai, „LRT Klasika“ – kultūrinėms laidoms ir klasikinei muzikai, jaunimui skirta „LRT Opus“ groja nekomercinę muziką. Lietuvos televizija susideda iš programų „LRT televizija“ ir „LRT Plius“. Visos šios programos taip pat transliuojamos ir internetu. Užsienyje gyvenantiems lietuviams palydovu pasiekiama „LRT Lituanica“. Transliuojama pirmoji nacionalinė raiškiosios televizijos programa „LRT HD“.

Istorija

Radijas

Lietuvos radijas atsirado panašiu metu, kaip ir daugelio kitų Europos šalių nacionaliniai transliuotojai.

1926 m. birželio 12 d. vakare reguliarias transliacijas pradėjo Kauno radijo stotis. Studija buvo įrengta stoties pastate, iš jos buvo skaitomi pranešimai, naujienos bei orų prognozės iš laikraščių, grojama muzika iš plokštelių. Studijos veiklą prižiūrėjo specialiai šiam reikalui sukurta Radijo taryba. 1926 m. pabaigoje radijo studiją sujungus telefono laidais su Valstybės teatru, imtos transliuoti operos. Tuomet Lietuvoje buvo 323 radijo imtuvai.

1929 m. įkurta Švietimo ministrui pavaldi įstaiga „Valstybės radiofonas“.

1939 m. Lietuvai grąžintas Vilnius su miesto radijo stotimi, kurią 1927 m. pastatė lenkai. Ji nuo 1939 m. lapkričio pradėjo veikti kaip Valstybės radiofono Vilniaus skyrius.

1940 m. birželio 15 d. Valstybės radiofoną užėmė Raudonoji armija. 1940 m. spalio 26 d. jis pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos ir įjungtas į SSRS Visasąjunginio radiofikacijos ir radiofonijos komiteto sudėtį. Įkurtos naujos redakcijos, pradėtos transliuoti rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai. Nutraukti ryšiai su Vakarų Europos šalimis, radijas tapo stalinistinės propagandos tribūna.

1941 m. birželį, prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, trumpam (maždaug 2 savaitėms) atkurtas Valstybės radiofonas, po to jo pagrindu sukurtos dvi įstaigos – „Landessender Kauen“ ir „Landessender Wilna“ Vokietijos radijo kompanijos „Reichsrundfunk GmbH“ sudėtyje.

1944 m. bolševikams besiveržiant į Lietuvą, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos radijo stočių įrengimus vokiečiai išsivežė į Vokietiją, o Kauno radijo stotį susprogdino. Tų pačių metų liepą, Raudonajai armijai įžengus į Vilnių, atkurtas Lietuvos SSR LKT Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas (vėl visasąjunginio komiteto sudėtyje), pradėtas tiesti laidinio radijo tinklas. 1945 m. pirmiausia atstatyta Kauno, paskui ir Vilniaus radijo stotis.

1953 m. birželį vietoj jo įkuriama Kultūros ministerijos Vyriausioji radijo informacijos valdyba, pavaldi SSRS Kultūros ministerijos Vyriausiajai radijo informacijos valdybai.

1956 m. pradėta transliuoti antroji radijo programa.

Radijas ir televizija

1957 m. vasario 25 d. LSSR Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 71 įkurta Vilniaus televizijos studija, pradėjusi reguliarias televizijos transliacijas tų pačių metų balandžio 30 d. Jos direktore paskirta Stanislava Borisienė, iki tol buvusi Vyriausiosios radijo informacijos valdybos viršininko pavaduotoja. 1957 m. balandžio 30 d. transliuota pirmoji Vilniaus televizijos studijos laida. Ši data laikoma Lietuvos televizijos gimtadieniu. 1957 m. birželį Vyriausioji radijo informacijos valdyba ir Vilniaus televizijos studija sujungtos į vieną įstaigą – Radijo ir televizijos komitetą prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos (nuo 1970 m. rugsėjo – Valstybinis televizijos ir radijo komitetas). Vilniaus televizijos studiją Komiteto raštvedyboje imta vadinti „Televizijos studija“, o atsakingu už jos veiklą 1957 m. gruodžio 9 d. paskirtas Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojas Leonas Mykolaitis.

TVR komiteto voko frankavimas, 1987 m.

1965 m. pradėtos radijo transliacijos užsieniui anglų kalba. 1965 m. kovo 16 d. televizijos studijos direktoriumi paskirtas Vladas Leipus.

1975 m. vasario 26 d. transliuota pirmoji spalvota Lietuvos televizijos laida.

1990 m. kovą Valstybinis televizijos ir radijo komitetas atskirtas nuo SSRS Valstybinio televizijos ir radijo komiteto ir pertvarkytas, įkuriant Lietuvos Respublikos Seimui pavaldžią įstaigą „Lietuvos radijas ir televizija“ (LRT).

1993 m. sausio 1 d. LRT tapo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu.

1996 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kuriuo įkuriama valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, perėmusi visas Lietuvos radijo ir televizijos teises ir pareigas. Nežiūrint pasikeitusio pavadinimo, palikta galioti santrumpa „LRT“. Tačiau žiniasklaidoje taip pat imta plačiai naudoti neoficialias santrumpas „LNRT“ ir „NRTV“.

1999 m. sausio 1 d. Lietuvos Radijo antroji programa, o liepos 1 d. – ir Pirmoji programa nustota transliuoti OIRT UTB bangų ruožu (66–74 MHz, vad. „senuoju UTB“).

2003 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos radijo antroji programa pavadinta „Klasika“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Klasika“) ir paskirta klasikinei muzikai. Tais pačiais metais vasario 16 d. pradėta televizijos programos „LTV2“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Kultūra“) transliacija. 2006 m. rugsėjo 1 d. pradėta transliuoti radijo programa jaunimui „Opus 3“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Opus“). 2007 m. rugsėjį per palydovus pradėta transliuoti televizijos programa užsieniui „LTV World“ (nuo 2012 m. liepos 27 d. – „LRT Lituanica“).

2012 m. liepos 27 d. LRT pakeitė logotipus ir visų transliuojamų radijo ir TV programų pavadinimus – kiekvienas jų dabar prasideda santrumpa „LRT“.

2014 m. sausio 20 d. transliacijas pradėjo pirmasis nacionalinis raiškiosios televizijos kanalas Lietuvoje – „LRT HD“.

2015 m. LRT kanaluose neliko komercinės reklamos.

Cenzūra

Griežta cenzūra Lietuvos eteryje buvo vokiečių ir sovietų okupacijos metais – nuo 1940 m. iki maždaug 1989 m.

1948 m. iš Maskvos atsiuntus įrašymo aparatūrą, visą radijo programą imta transliuoti tik iš įrašų. Ši cenzūra tęsėsi iki 1950 m. Nuo 1956 m. atmosfera ėmė švelnėti. Informacinių ir visuomeninių laidų cenzūra liko tokia pati, bet kitos laidos gavo daugiau laisvės. Tais metais radijas ėmė sparčiai populiarėti. Dėl savo masiškumo radijas buvo laikomas svarbia ideologine priemone, todėl nuolat plečiamas.

1987 m. grįžta prie gyvo eterio – pradėta transliuoti pirmoji tiesioginė radijo laida „Klausiate – atsakome“. Atgimimo laikais panaikinta tiesioginė Valstybinio televizijos ir radijo komiteto priklausomybė nuo valdžios.

Valdymas ir finansavimas

LRT Taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Nors LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto, papildomų pajamų užsidirba ir iš reklamos. 1996 m. priimtas LRT įstatymas numatė galimybę LRT įvesti abonentinį mokestį, bet 2005 m. Seimas įstatymo redakcija tokią galimybę panaikino.

Vadovai

• Antanas Sutkus – 1929–1934 m.
• Juozas Bieliūnas – 1934–1938 m.
• Edvardas Zabarauskas – 1938–1940 m.
• Juozas Banaitis – 1940 m. birželio 19 d. – 1941 m. birželio 22 d.
• Petras Babickas – 1941 m. birželis–liepa
• Juozas Baltušis – 1945–1946 m.
• Mira Bordonaitė – 1946–1951 m.
• Fridis Krastinis – 1951–1953 m.
• Jonas Januitis – 1953–1987 m.
• Juozas Kuolelis – 1987–1989 m.
• Domijonas Šniukas – 1989–1990 m.
• Skirmantas Valiulis – 1990–1992 m.
• Laimonas Tapinas – 1992–1995 m.
• Juozas Neverauskas – 1995–1996 m.
• Vytautas Kvietkauskas – 1996 m. gruodis – 1997 m. sausis ir 1997 m. spalis-gruodis
• Dalia Kutraitė – 1997 m. sausis-vasaris
• Arvydas Ilginis – 1997 m. vasaris-spalis ir 1997 m. gruodis – 1999 m. rugpjūtis
• Algirdas Trakimavičius – 1999–2000 m.
• Vaidotas Žukas – 2000–2001 m.
• Jūratė Sofija Laučiūtė – 2001 m. balandis-gegužė
• Valentinas Milaknis – 2001–2003 m.
• Kęstutis Petrauskis – 2003–2008 m.
• Audrius Siaurusevičius – 2008–2018 m.
• Mo­ni­ka Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė – nuo 2018 m.

Programos

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas numato, kad Radijo dažnių strateginiame plane numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais LRT gali transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas. Šiuo metu LRT transliuoja šias programas:

Radijo:

• LRT Radijas – bendroji, nacionalinė
• LRT Klasika – klasikinės muzikos, nacionalinė
• LRT Opus – skirta jaunimui, nacionalinė

Televizijos:

• LRT televizija – bendroji, nacionalinė
• LRT Plius – kultūrinė šviečiamoji, nacionalinė
• LRT Lituanica – skirta užsieniui, transliuojama tik per palydovus

LRT programų pavadinimų kaita

iki 1991-01-12	nuo 1991-01-13 iki 1991-08	nuo 1991-08 iki 2003-09-28	nuo 2003-09-29 iki 2012-07-26	nuo 2012-07-27
Lietuvos Radijo I pr.	Nepriklausomos Lietuvos Radijas	Lietuvos Radijo I pr.	Lietuvos Radijas	LRT Radijas
Lietuvos Radijo II pr.	Studija R	Lietuvos Radijo II pr.	Klasika	LRT Klasika
—	—	LR3	Opus 3	LRT Opus
—	—	Klasika	—	—
—	—	—	@radijas	—
Lietuvos Televizija	Nepriklausomos Lietuvos Televizija	Lietuvos Televizija	Lietuvos Televizija	LRT Televizija
—	—	LTV2	LTV2	LRT Plius
—	—	—	LTV World	LRT Lituanica
—	—	—		LRT HD

Pastabos:

Radijas

LRT radijo būstinė, Vilnius

LRT transliuoja tris radijo programas per antžemines FM bangų ruožo stotis ir internetu:

• LRT Radijas – bendroji, nacionalinė
• LRT Klasika – klasikinės muzikos, nacionalinė
• LRT Opus – skirta jaunimui, nacionalinė

LRT generalinio direktoriaus pavaduotoja – radijo direktorė yra Guoda Litvaitienė, radijo naujienų tarnybos direktorius – Audrius Braukyla. Programos „LRT Klasika“ vadovė – Jolanta Kryževičienė, programos „LRT Opus“ vadovas – Darius Užkuraitis.

LRT radijo Naujienų tarnyba turi korespondentus ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Radijo korespondentų punktai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tai vienintelė^{[reikalingas šaltinis]} naujienų tarnyba šalyje turinti didelį bendradarbių užsienyje tinklą nuo JAV iki Maskvos, rengianti laidas lietuviams užsienyje bei laidas rusų kalba.

Radijo laidos

• 112
• 60 minučių
• 7 sporto dienos
• Antroji pavara
• Arčiau manęs
• Ars musica
• Atrask Lietuvą
• Donelaičiui – 300
• Etikos kodeksas
• Euroradijo koncertas
• Gamta – visų namai
• Gimtoji žemė
• Gyvoji istorija
• Iš radijo aukso fondo
• Ką man skaityti?
• Kaip žmonės gyvena
• Kasdienybės kultūra
• Kultūros savaitė
• Laida rusų kalba
• Laisvai! Laida kariams
• Lietuvos diena
• Likimai
• Litas prie lito
• Literatūros akiračiai
• LRT Aktualijų studija
• Manasis aš
• Mažoji studija. Dievo žodis
• Mažoji studija. Kultūra ir religija
• Mažoji studija. Muzikos menas
• Mažoji studija. Noriu tikėti
• Mažoji studija. Poetiniai skaitymai
• Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena
• Mes, moterys
• Modus
• Musica sacra
• Muzikinė dėžutė
• Muzikinis pastišas
• Muzikinis vidudienis
• Namai namučiai
• Nežinau
• Nuo algos iki algos
• Operos vakaras
• Pašnekesiai apie tave ir kitus
• Po lyros ženklu
• Radijo paskaitos
• Radijo teatras
• Ryto allegro
• Ryto garsai
• Ryto garsų savaitė
• Ryto rasa krito
• Sankryža
• Santara
• Spaudos apžvalga
• Specialios laidos
• Sudie, XX amžiau
• Sveikata
• Sveikinimų ratas
• Šv. Mišios iš Vilniaus arkikatedros bazilikos
• Švelnūs tardymai
• Tarp Rytų ir Vakarų
• Tetos Betos viktorina
• Vaikų radijo teatras
• Vakaras su knyga
• Vakaro pasaka
• Vatikano radijas
• Vidurnakčio lyrika
• Vudstoko vaikai
• Žinios
• Žinių amžius
• Žmonės ir idėjos

Televizija

LRT televizijos būstinė, Vilnius

LRT transliuoja penkias televizijos programas iš jų dvi HD formatu :

• LRT televizija – bendroji, nacionalinė, transliuojama per antžemines TV stotis ir palydovus.
• LRT Plius – kultūrinė šviečiamoji, nacionalinė, transliuojama per antžemines TV stotis.
• LRT Lituanica – skirta užsieniui, transliuojama tik per palydovus.
• LRT HD – transliuojama raiškiosios televizijos formatu.
• LRT Plius HD – transliuojama raiškiosios televizijos formatu.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas – televizijos direktorius yra Rimvydas Paleckis, televizijos programų direkcijos direktorius – Rolandas Maskoliūnas, TV naujienų tarnybos direktorius – Audrius Matonis.

Televizijos korespondentų punktai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Internetas

LRT.LT

LRT.LT ekranvaizdis 2012 m.
URL	http://www.lrt.lt
Šūkis	Skleisti, ugdyti, įkvėpti ir gerbti
Komercinis?	ne
Tipas	naujienų portalas, įstaigos svetainė
Registracija	neprivaloma
Kalba(-os)	lietuvių, anglų, rusų
Savininkas	LRT
Startavo	2000 m. liepos 10 d.
Alexa reitingas	55 941
Dabartinė būklė	veikianti
Vieta	Lietuva

Istorija

Oficiali LRT interneto svetainė ir naujienų portalas – lrt.lt paleistas 2000 m. Tiesa, šios svetainės pirmtakas adresu lrtv.lt veikė nuo 1998 m. sausio 21 d. iki 2001 m. antros pusės. Svetainė buvo atnaujinta 2002, 2004 m. 2006 m. tapo naujienų portalu. Dar po metų buvo atnaujintas internetinis radijo ir televizijos laidų archyvas bei pradėtos transliuoti garso ir vaizdo naujienos. Informacija pateikiama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. 2012 m. vasarą, keičiant LRT prekės ženklą, pakeistas tinklavietės logotipas, o pati svetainė radikaliai atnaujinta.

Mediateka

LRT yra pirmoji žiniasklaidos priemonė Lietuvoje, nuo 2007 m. teikianti nemokamą radijo ir televizijos laidų prenumeratos (angl. podcast) paslaugą. Apie pusę metų naujausias LRT sukurtas radijo ir TV laidas galima žiūrėti archyve atsisiųsti. 2008 m. vasarą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis internete paviešinti pirmieji suskaitmeninti LRT aukso fondai. 2012 m. birželio mėnesį LRT.lt portalas atnaujintas. 2013 m. balandžio 19 d. laimėjo LOGIN 2013 apdovanojimą geriausio tinklalapio kategorijoje. LRT mediatekoje yra sukaupta virš 30 000 nemokamai prieinamų garso ir vaizdo įrašų, galima tiesiogiai stebėti ir klausyti visų LRT transliuojamų programų, skaičius auga.

Naujienų portalo redaktoriai

• Mindaugas Nastaravičius – 2006–2008 m.
• Virginijus Savukynas – 2008–2009 m.
• Vladimiras Laučius – 2012–2018 m.
• Mindaugas Jackevičius – nuo 2019 m.

Logotipai

• 

  Logotipas, naudotas 1993–1998 m.

• 

  Logotipas, naudotas 1998–2003 m.

• 

  Logotipas, naudotas 2003–2012 m.

• 

  Logotipas, naudojamas nuo 2012 m.

Literatūra

• Lietuvos radijas: viena diena ir 80 metų (teksto autorius Gintaras Aleknonis, istorinius vaizdus ir garsus parinko Jonas Korys). – Vilnius: Vaga, 2006. – 139 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). – ISBN 5-415-01869-7

Nuorodos

• Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos svetainė
• LRT radijo puslapis
• Svarbiausios LRT istorijos datos
• LRT laidų mediateka
• LRT audioteka
• Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija
• Europos transliuotojų sąjungos svetainė