Kazimiera Kymantaitė
Kazimiera Kymantaitė-Gregorauskienė, Banaitienė | |
---|---|
Gimė | 1909 m. birželio 29 d. Kuršėnai |
Mirė | 1999 m. gegužės 21 d. (89 metai) Vilnius |
Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
Motina | Juzefa Valterytė-Kymantienė |
Sutuoktinis (-ė) | Marijonas Gregorauskas, Juozas Banaitis |
Vaikai | Agnė Gregorauskaitė, Aušra Marija Banaitytė |
Veikla | aktorė, režisierė |
Partija | 1945 m. SSKP |
Alma mater | 1962 m. Vilniaus universitetas |
Kazimiera Kymantaitė-Gregorauskienė, Banaitienė (1909 m. birželio 29 d. Kuršėnuose – 1999 m. gegužės 21 d. Vilniuje) – Lietuvos aktorė,[1] pirmoji šalies moteris profesionali režisierė.
Biografija
redaguotiPirmasis vyras – ekonomistas Marijonas Gregorauskas (1908–1995), antrasis – kultūros veikėjas Juozas Banaitis (1908–1967). Dukterys – aktorė Agnė Gregorauskaitė ir pianistė Aušra Marija Banaitytė.
Į Kauną atvažiavo viena, būdama vos 12 metų. 1929 m. baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją. Studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete (nebaigė), tuo pat metu 1929–1932 m. mokėsi Andriaus Olekos-Žilinsko dramos mokykloje prie Valstybės teatro, dalyvavo teatro spektaklių masuotėse. 1933–1934 m. Jaunųjų teatro aktorė, pirmas jos savarankiškas vaidmuo buvo spektaklyje „Dėdės Tomo trobelė“.[2] 1934–1940 m. Valstybės teatro aktorė.
1939 m. išvyko į Vilnių. 1940–1941 m. Vilniaus valstybinio teatro aktorė. Karo metais su vyru Marijonu ir dukra Agne pasitraukė į Rusijos gilumą. 1941–1944 m. Maskvos radijo lietuviškų laidų bendradarbė. 1943–1944 m. Sovietų Sąjungos lietuviškų valstybinių meno ansamblių režisierė. 1944–1945 m. Vaidilos teatro aktorė. 1945–1950 m. Vilniaus valstybinio dramos teatro dramos studijos dėstytoja. 1945–1993 m. Valstybinio akademinio dramos teatro aktorė ir režisierė. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.[3] Palaidota Rasų kapinėse.
Kūryba
redaguotiLietuvos valstybiniame teatre ir kituose Lietuvos teatruose, televizijoje režisavo, pastatė kelias dešimtis Lietuvos ir užsienio šalių rašytojų pjesių, inscenizavo apsakymus, noveles, romanus, pati nemažai vaidmenų sukūrė televizijoje ir radijuje, konsultavo Lietuvos teatrus. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre iki šiol rodoma 1948 m. K. Kymantaitės režisuota Boriso Dauguviečio komedija „Žaldokynė“. 1956 m. Vilniuje jos pastatyta „Paskenduolė“ (pagal A. Vienuolį) 1957 m. pelnė LSSR valstybinę premiją.[1]
Filmografija
redaguoti- 1947 m. Janytė – Marytė, rež. Vera Strojeva
- 1959 m. Julius Janonis, rež. Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas
- 1962 m. Čepėnienė – Svetimi, rež. Marijonas Giedrys
- 1969 m. Laimos motina – Birželis, vasaros pradžia, rež. Raimondas Vabalas
- 1978 m. Gaigalienė – Markizas ir piemenaitė, rež. Algirdas Dausa
- 1980 m. Ponia – Dičiaus karjera, rež. Balys Bratkauskas
Įvertinimas
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Kazimiera Kymantaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- ↑ Kazimieros Kymantaitės kodas // Kauno diena, 2010-04-03
- ↑ Audronė Girdzijauskaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 309-310
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5290
Literatūra
redaguoti- Kazimiera Kymantaitė / Audronė Girdzijauskaitė. – Vilnius: Mintis, 1983. – 134 p.
- Reikalauju kūrybos laisvės! : knyga apie Kazimierą Kymantaitę (sud. Bernadeta Markevičienė, Agnė Gregorauskaitė). – Vilnius: Forumas „Kultūros eksperimentai“ : Žuvėdra, 2009. – 380 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95078-0-4