Nasrėnai
{{#if:280
Nasrėnai nuo Kūlupėnų pusės
Nasrėnai
Nasrėnai
55°59′24″š. pl. 21°31′05″r. ilg. / 55.990°š. pl. 21.518°r. ilg. / 55.990; 21.518 (Nasrėnai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 97
Vikiteka Nasrėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Nasrė́nai
Kilmininkas: Nasrė́nų
Naudininkas: Nasrė́nams
Galininkas: Nasrė́nus
Įnagininkas: Nasrė́nais
Vietininkas: Nasrė́nuose

Nasrėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai  ir Salanto upės. Seniūnaitijos centras. Veikia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys, pieno supirkimo punktas. Pietrytinėje dalyje yra apleistas žvyro karjeras.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas

Etimologija

redaguoti

Nasrėnų vardas kildinamas nuo žodžio nasrai. Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęsta pasalą – tartum į žemaičių nasrus.

Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart užrašytas sen.rus. Носры. Vėliau rašomas rus. Ностраны, Настраны, lenk. Nastrany, liet. Nastrėnai, Nasrėnai, žem. Nasrienā.

Geografija

redaguoti

Kaimo žemės plyti nuo Salanto upės ir jos Blendžiavos žiočių pietryčiuose iki Vaineikiųmiškų masyvo Sausgalvių miško šiaurės vakaruose. Jos ribijasi su Kūlsodžiu,Klausgalvais ir Šalynu. Rytine dalimi teka Minijos intakas Salantas, centrine dalimi – dešinysis Salanto intakas Kūlupis. Kaimą kerta keliai  226  KartenaKūlupėnaiSalantai  ir  2313  SalantaiSkaudaliaiNasrėnai .

 
Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės klėtis

Istorija

redaguoti

Motiejus Valančius nurodo, kad Nasrėnų vardas pirmąkart paminėtas 1112 m., tačiau šį teiginį patvirtinančių šaltinių nėra. Turimais duomenimis, kaimas pradėjo kurtis XV a. antroje pusėje, o pirmąkart paminėtas 1511 m. Po valakų reformos XVI a. antroje pusėje abipus kelio KretingaSalantai pastatytas valakinis-gatvinis kaimas, kuris, apardytas Lietuvos žemės reformos, savo planinę struktūrą išlaikė iki šių dienų.

XVIXVII a. priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitijai. Žemę valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro, o nuo XVIII a. žemės buvo administruojamos iš šalia Nasrėnų įkurto Šalyno palivarko.

XVI a. pabaigoje kaimas turėjo 32 valakus žemės, kurioje buvo 32 valstiečių kiemai. 1680 m. buvo 12, 1738 m. – 11, 1750 m. – 13 (su Medsėdžiais – 25), 1762 m. – 20, 1788 ir 1821 ir 1843 m. – 29 (su Medsėdžiais – 52), 1846 m. – 17, 1866 m. – 14 kiemų.[2] Prie kelio į Kretingą stovėjo dvaro karčema. XVII a. minimas bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavęs Degimų, XVIII a. – Nasrėnų Medsėdžių užusienis.

 
Skulptūrinė kompozicija-paminklas „Bulvei Žemaitijoje – 200 metų“

1806 m. Pilypas Brazdauskis atsivežė iš Klaipėdos į Nasrėnus pirmąsias bulves.[3]

Nuo 1861 m. priklausė Kalnalio seniūnijai. 1870 m. kaime buvo 182 žemės rėžiai, už kurios 72 valstiečiai atlikinėjo grafų de Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare atodirbio prievolę.[4]

1919 m. įkurta Nasrėnų seniūnija. 1923 m. buvo 23 sodybos.[5] Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Kaime veikė Nasrėnų grietinės nugriebimo punktas.[6] Juozapas Stropus turėjo asmeninę biblioteką, kurioje buvo sukaupta per 1000 XIX a. II pusės – XX a. I pusės lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, JAV ir kt.

 
Nasrėnų senelių globos namai

19471992 m. Kūlupėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė, kurioje 1948 m. buvo 17 sodybų. Joje veikė veršidė, felčerių ir akušerių punktas, biblioteka, 19401977 m. – pradinė mokykla,[7] 1969 m. atidarytas blaivybės propaguotojo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.

1992 m. įkurta, 1995 m. panaikinta Nasrėnų žemės ūkio bendrovė.[8] Veikė Nasrėnų pieno supirkimo punktas.[9]

1995 m. pasodintas vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas, kuriame 2001 m. atidengtas M. Valančiaus paminklas (aukštis – 3,2 m; skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis.[10] Šalia 2003 m. atidaryti senelių globos namai,[11]

Nuo 1994 m. kasmet antrąjį gegužės šeštadienį M. Valančiaus muziejuje vyksta tradicinės moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventės.[12]

Nuo 2009 m. Nasrėnai – seniūnaitijos centras, kuriai priklauso Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų Medsėdžiai, Kūlsodis, Nasrėnai, Stropeliai, Šalynas ir Tinteliai.

 
Lietuvos vardo 1000-mečio koplytstulpis
Administracinis-teritorinis pavaldumas
1511 m. – XVIII a. Imbarės vaitija, Platelių seniūnija
18611880? m. Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
1880?–1915? m. Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis
19191940, 19411944 m. Nasrėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Nasrėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Nasrėnų apylinkės centras, Salantų rajonas
19541959 m. Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas
19591963 m. Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Nasrėnų seniūnaitijos centras, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[13] 1923 m.sur.[14] 1959 m.sur.[15] 1970 m.sur.[16]
506 522 170 160 154 151 133
1979 m.sur.[17] 1986 m.[18] 1989 m.sur.[19] 2001 m.sur.[20] 2011 m.sur.[21] 2021 m.sur.[22] -
140 120 133 112 124 97 -

Į 1821, 1843 ir 1886 m. statistinius duomenis įskaičiuoti ir Nasrėnų Medsėdžių gyventojai.

Žymūs žmonės

redaguoti
Gimė
Gyvena
  • Algirdas Čėsna, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius, Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos pirmininkas.
  • Romanas Kazakevičius, rašytojas, geologas, akmenų (mineralų) kolekcionierius.

Gamtos paveldas

redaguoti

Kultūros paveldas

redaguoti
 
Monumentalus kryžius vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolyne

Literatūra

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vytautas Merkys. Motiejus Valančius: Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. – Vilnius: Mintis, 1999. – P. 51–54
    Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165
  3. Janina Zvonkuvienė. Jubiliejų švenčia… bulvės. – Klaipėda – 2006 m. rugsėjo 9 d.
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119 (Nasvėnų km.)
  6. Ūkininko patarėjas – 1940 m. balandžio 18 d. – P. 6
  7. '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.
  8. Kretingos rajono Nasrėnų žemės ūkio bendrovė: Scorisk[neveikianti nuoroda] Kretingos rajono Nasrėnų ŽŪB: Įmonės infomacija. – CR.LT
  9. Viktorija Vaškytė. Iš pieno kvotų neturinčiųjų pienas nesuperkamas. – Pajūrio naujienos – 2006 m. liepos 21d.
  10. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimas. – Nasrėnai.lt Archyvuota kopija 2016-06-22 iš Wayback Machine projekto.
  11. Janina Zvonkuvienė. Prieglauda Valančiaus tėviškėje. – Klaipėda – 2005 m. rugsėjo 23 d.
  12. Irena Šeškevičienė. M. Valančius šiandien – kiekvienam aktualus savaip. – Pajūrio naujienos – 2011 m. gegužės 17 d.[neveikianti nuoroda]
  13. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  14. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  15. NasrėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.
  16. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  17. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  18. Nasrėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 181
  19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  20. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  22. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  23. Salantų regioninis parkas: Natura 2000 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Šalynas Klausgalvai Skaudaliai – 3 km
Kalnalis – 3 km
 
Tinteliai
     
     
     
KŪLUPĖNAI – 4 km Kūlsodis