Vikipedija

Skaudaliai

Skaudaliai
{{#if:280
Monumentalus kryžius Skaudalių pakelėje
Skaudaliai
Skaudaliai
56°00′47″š. pl. 21°33′25″r. ilg. / 56.013°š. pl. 21.557°r. ilg. / 56.013; 21.557 (Skaudaliai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021) 53
Vikiteka Skaudaliai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Skaudãliai
Kilmininkas: Skaudãlių
Naudininkas: Skaudãliams
Galininkas: Skaudaliùs
Įnagininkas: Skaudãliais
Vietininkas: Skaudãliuose

Skaudaliai (seniau Skaudaičiai) – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Imbarės seniūnijoje, 5 km į pietus nuo Salantų, prie kelio  2313  Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai , tarp Salanto ir Blendžiavos upių.

Etimologija redaguoti

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Skaudas. XVI a. atsiradusią vardo formą Skaudaičiai XIX a. – XX a. I pusėje palaipsniui išstūmė kita forma Skaudaliai, kurioje lietuvišką priesagą –aitis pakeitė žemaičių tarmei priimtinesnė priesaga –alis. Rytinė kaimo dalis, kurioje gyveno išimtinai Žvinklio pavardę turintys ūkininkai, XX a. I pusėje neoficialiai buvo vadinama Žvinkliais.

Rašytiniuose šaltiniuose ir literatūroje rašomas lenk. Skawdaycie, Skaudaycie, Skauducie, Skawdajcie, Skaudale, Skawdale, Skawdele, Skawdziele, vok. Skawdaiz, Skawdale, rus. Скавдайте, Скавдале, Скавдайце, Скавдуце, Скаудаляй, liet. Skaudaičiai, Skaudaliai, Skaudeliai, Žvinkliai, žem. Skaudatē, Skaudalē.

Geografija redaguoti

Kaimas plyti Salanto kairiojo kranto aukštumoje. Rytine dalimi teka Blendžiava, o šiaurės vakarinėje dalyje yra Pilsupio žemupis. Ribojasi su Imbare, Rekete, Sėleniais, Kūlsodžiu. Vakaruose Salantas kaimą skiria nuo Klausgalvų ir Kalnalio. Per kaimą praeina kelias  2313  Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai , nuo kurio gyvenvietės centrinėje dalyje atsišakoja keliai į Kalnalį (veda iki Salanto upės) ir Reketę. Kaimo žemėse auga Degimų, Vaitkevičienės, Margalio, Beržynėlio, Eglynėlio ir Ožkinio krūmų miškai.

 
Skaudalių koplytėlė

Istorija redaguoti

Kaimas susiformavo XVI a., Valakų reformos metu. Jis priklausė Platelių dvarui. Rašytiniuose šaltiniuose Skaudaičių vardu pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių valdos inventoriuje. 1585 m. Kaimas priklausė Platelių seniūnijos Reketės vaitijai. Jame buvo 18 valakų dirbamos žemės ir gyveno 9, o 1593 m. – 32 valstiečių šeimos. Už valakais išskirstytų dirbamų žemių įsikūrė Skaudaičių užusienis, kuriame 1593 m. gyveno Reketės vaitas. 1750 m. Platelių seniūnijos Skaudalių kaime buvo 10 kiemų.[2]

XVIII a. pab. – XIX a. I pusėje Skaudaliuose gyveno vyskupo Motiejaus Valančiaus krikšto motina, tėvo sesuo Janina Valančiūtė-Žvinklevičienė (Žvinklienė).[3]

1821 ir 1843 m. Skaudaičių kaime buvo 12, Skaudalių užusienyje – 5,[4] 1846 m. kaime – 10, užusienyje – 3 dūmai.[5]

XIX a. II pusėje užusienis padalintas į dvi gyvenvietes: Skaudaičių ir Skaudučių užusienius, kurie XIX a. pab. sujungti į vieną valdą ir įkurtas Skaudelių dvaras. Skaudaičių kaime 1866 m. buvo 14 ūkių.[6] Kaimą XX a. II pusėje pradėta oficialiai vadinti Skaudaliais, o rytinę dalį, kurioje visi ūkininkai buvo Žvinkliai, XX a. pr. pradėta neoficialiai vadinti Žvinkliais.

1923 m. Skaudelių dvare buvo 2 kiemai ir 81 gyventojas, o Skaudelių (Žvinklių) kaime – 30 ūkių ir 157 žmonės.[7]. Tarpukariu atidaryta pradinė mokykla, prie Blendžiavos upės veikė vandens malūnas. Buvo pravesta žemės reforma, kurios metu panaikintas ir išparceliuotas dvaras, o valakinio-gatvinio kaimo žemės išskirstytos į vienkieminius ūkius. Kaimui galutinai prigijo Skaudalių (iki XX a. vidurio rašoma Skaudeliai) vardas.

Pokariu Skaudaliai buvo kolūkio centras. Jį prijungus prie Imbarės kolūkio, kaimas liko pagalbine ūkio gyvenviete.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Reketės vaitija, Platelių seniūnija
1918–1950 Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1959 Imbarės apylinkė, Salantų rajonas
1959–1995 Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11]
188 173 122 44 238 211 198
1979 m.sur.[12] 1987 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] -
130 92 93 93 76 53 -


Žymūs žmonės redaguoti

Kultūros ir gamtos paveldas redaguoti

Gamta
Kultūros paveldas

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. – Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
  3. ↑ Julius Kanarskas. Valančiai Kalnalio bažnyčios 1793–1821 m. krikšto metrikų knygoje. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 350
  4. ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
  5. ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 176
  6. ↑ 1866 m. Salantų parapijos gyventojų katalikų statistika. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 37, BS, 1867. – B. 2547. – L. 844–845
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 120
  8. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  9. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Skaudaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 215 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Skaudaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 21
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  18. ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 666, eil. Nr. 1523
  19. ↑ Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 102–103 (Skaudaliai)

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Barzdžiai – 2,5 km
Kalnalis – 1,5 km 		SALANTAI – 5 km Imbarė – 2 km  
Klausgalvai – 2 km
     
     
     
Reketė – 4 km
Nasrėnai – 3 km Kūlsodis – 3 km Sėleniai – 5 km
ŠATEIKIAI – 7 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Skaudaliai&oldid=6885030"