Vikipedija

Balninkai

Kitos reikšmės – Balninkai (reikšmės).
Balninkai
{{#if:
Gatvė
Balninkai
Balninkai
55°17′38″š. pl. 25°07′16″r. ilg. / 55.294°š. pl. 25.121°r. ilg. / 55.294; 25.121 (Balninkai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Molėtų rajono savivaldybės vėliava Molėtų rajono savivaldybė
Seniūnija Balninkų seniūnija
Gyventojų (2021) 238
Vikiteka Balninkai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bálninkai
Kilmininkas: Bálninkų
Naudininkas: Bálninkams
Galininkas: Bálninkus
Įnagininkas: Bálninkais
Vietininkas: Bálninkuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Bolniki, rus. Больники,[2][3] vok. Bollnikerhof

Balninkai – miestelis Molėtų rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, prie kelio  1201  Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (pastatyta 1910 m.), Lietuvos nepriklausomybės paminklas, veikia vaistinė, paštas (LT-33034), ambulatorija, Balninkų pagrindinė mokykla, biblioteka, kultūros namai. Balninkuose triskart per metus vyksta atlaidai.

Balninkų bažnyčia
Lietuvos nepriklausomybės paminklas

Geografija redaguoti

Miestelis išsidėstęs aukštumoje; vakariniame miestelio pakraštyje telkšo Alaušų ežeras, pietinėje dalyje – nedidelis Piršenas.

Istorija redaguoti

Balninkai minimi dar 1338 m. lapkričio 1 d. Ldk Gedimino laiške Livonijos magistrui. 1373 m. ir 1375 m. Balninkų žemę niokojo kryžiuočiai. XIV a. didžiojo kunigaikščio dvaras ir valsčiaus centras. Tarp 1507 m. ir 1544 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. – XVIII a. seniūnijos centras, 1546 m. jau vadinami miestu, XVI a. antrojoje pusėje Žygimantas Augustas Balninkams suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. Statėsi palei kelią Vilnius-Anykščiai, įgijo nuo XX a. vidurio nepakitusį linijinį planą. XVII a. viduryje dėl karų smarkiai nukentėjo, 1777 m. sudegė. 1792 m. kovo 20 d. pakartotinai gavo miesto teises, suteiktas herbas. XIX–XX a. sandūroje Balninkai – Vilkmergės apskrities miestelis.[4][5]

1679 m. minima parapinė mokykla. XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla, kurioje 1781 m. mokėsi 31, 1805 m. – 10 mokinių, 1898 m. atidaryta valdinė pradžios mokykla, 1903–1937 m. pradinė, 1937–1941 m. ir 1944–1950 m. progimnazija, 1941–1944 m. septynių skyrių mokykla, 1950–1955 m. septynmetė, 1955–2002 m. vidurinė mokykla, nuo 2002 m. Balninkų pagrindinė mokykla.

1913–1915 m., 1919 m. ir 1921–1950 m. valsčiaus centras. Antrojo pasaulinio karo metu 1944 m. sudegė pusė miestelio. 1944 m. rugsėjo 19 d. miestelį nesėkmingai puolė Vytauto apygardos Lietuvos partizanai. 1950–1995 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė.[6]

2006 m. patvirtintas naujasis Balninkų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a. Balninkų valsčiaus centras
XVI–XVIII a. Balninkų seniūnijos centras
XIX a. ? Ukmergės apskritis
1913?–1915 m., 1919 m. ir 1921–1950 m. Balninkų valsčiaus centras
1950–1962 m. Balninkų apylinkės centras Kavarsko rajonas
1962 m. Anykščių rajonas
1962–1995 m. Molėtų rajonas
1995– Balninkų seniūnijos centras Molėtų rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

1554 m. buvo 40 sodybų. 1765 m. buvo 24, 1789 m. – 31 kiemas. 1933 m. čia gyveno 616 gyventojų, iš kurių 142 žydai.

 
 
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m.*[3] 1863 m. 1897 m.sur. 1902 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1933 m. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10]
237 237 576 538 614 616 195 174
1974 m.[11] 1979 m.sur.[12] 1984 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] -
373 571 567 561 470 319 238 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Galerija redaguoti

  •  
    Galerija
  •  
    Akmuo su datomis
  •  
    Balninkai nuo Alaušų ežero
  •  
    Balninkų ženklas
  •  
    Įvažiavimas į gyvenvietę

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Больники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 4 (7) : Битбург — Босха. С.-Петербургъ, 1891., 325 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 294 psl.
  4. ↑ Bolniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 302 psl. (lenk.)
  5. ↑ Bolniki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 193 psl. (lenk.)
  6. ↑ Vidmantas Daugirdas, Algimantas Miškinis. Balninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 510 psl.
  7. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  8. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. ↑ Balninkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 155 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Balninkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 596 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Algimantas Miškinis ir kt.. Balninkai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 176
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Literatūra redaguoti

  • Prie Piršeno ir Alaušų: Balninkai: straipsnių rinkinys (sud. Julius Aukštaitis). – Kaunas: Lameta, 2008. – 396 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9906-2-8
  • Prie Piršeno ir Alaušų: Balninkai: straipsnių rinkinys (sud. Julius Aukštaitis). Antra knyga. – Vilnius: Rotas, 2012. – 400 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-832-63-8
  • Prie Piršėno ir Alaušų: Balninkai: straipsnių rinkinys (sud. Julius Aukštaitis). Trečia knyga. – Vilnius: Standartų spaustuvė, 2015. –448 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8180-09-1

Nuorodos redaguoti

  • Balninkai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 496 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  Dapkūniškiai – 8 km Alanta – 17 km
Laičiai – 12 km 		 
Žemaitkiemis – 12 km
Valai – 8 km
     
     
     
Gruodžiai – 8 km
Girsteikiškis – 10 km
ŽELVA – 9 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Balninkai&oldid=6846844"