55°18′35″ š. pl. 25°44′20″ r. ilg. / 55.30972°š. pl. 25.73889°r. ilg. / 55.30972; 25.73889

Aisetas
Aisetas ties Žvaigždžiakalniu
Aisetas ties Žvaigždžiakalniu
Aisetas ties Žvaigždžiakalniu
Vieta Utenos ir Molėtų raj., Lietuva
Plotas 5,73 km²
Kranto linijos ilgis 49,85 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 10,4 m
Didžiausias gylis 40 m
Tūris 0,052 km³
Įteka Vyžinta, Alnė, A-2, Vadokšnėlis, 12 bevardžių upelių
Išteka Aiseta
Vikiteka Aisetas

Aĩsetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 4,5 km į šiaurę nuo Labanoro.

Aprašas

redaguoti

Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 15,7 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,86 km. Altitudė 147,6 m. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje, prie Gatakiemio, vidutinis gylis 10,4 m.

Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 48,06 km, su salų krantais 49,85 km), statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje apaugę Labanoro giria, kitur – Pašekščių, Aukštuolės, Poviliškio, Degutinės, Lydimo, Saldutiškio, Paeisetės miškai). Ežeras turi daug pusiasalių ir įlankų, ypač prie jungties su Galuonio ežeru. Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4–5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.

Ežere yra 8 salos (1,29 ha, 0,54 ha, 0,42 ha, 0,15 ha, 0,12 ha, 0,09 ha, 0,02 ha ir 0,02 ha). Šiaurėje Aisetas 30 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (iš Alno ežero, vakaruose) ir daug bevardžių upelių.

Būdingiausios žuvys: aukšlės, kuojos, ešeriai, lydekos, tačiau yra ir karšių, šamų, ungurių, sterkų.[1]

Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Vaivadiškės, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys, Antakalnis. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, šiaurvakarinėje pakrantėje yra stovyklavietė. Šiaurrytine pakrante eina kelias  4908  AntalamėstėSaldutiškisLabanoras , pietvakarine – keliai Nr. 2818 (Padumblė – Vaivadiškės – Pašekščiai) ir  2822  ToliejaiŠnieriškėsLabanoras . Dalimi pietrytinio kranto eina riba su Švenčionių rajonu.

Etimologija

redaguoti

Ežerėvardis kildinamas nuo žodžio aisus („gailus, kartus“) arba siejamas su ide. *eis-, *ois- „judantis, greitai judėti“ (plg. liet. eiti, eisena, skr. इष्, एषति, इष्यति = IAST: iṣ-, eṣati, iṣyati „slysta, juda, kruta, skuba“, sen. isl. eisa „skubiai lėkti“).[2]

Nuotraukos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Algirdas StanaitisAisetas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 22
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 36