Lietuvos laisvės armija

Lietuvos laisvės armija (LLA) – slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. LLA įkurta 1941 m. gruodžio mėnesį Vilniuje. Steigėjas Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje.

LLA raištis su juodais Gediminaičių stulpais ir užrašu „Vanagai“

Kalavijo formos paminklas LLA steigėjo K. Veverskio atminimui prie buvusio senojo Raudondvario tilto (Kauno raj.)

Organizacija pareiškė, kad

LLA neturi nei mažiausio pasitikėjimo kuria nors kaimynine valstybe, Lietuvos likimą sieja ne su kitų didžiųjų valstybių likimu, bet su didžiausiomis savo ir kitų lietuvių pastangomis.

LLA programoje įvardinti pagrindiniai tikslai:

a) Lietuvos Laisvės iškovojimas; b) naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymas su sostine Vilniumi ir Klaipėdos kraštu.

1944 m. liepos 1 d. LLA paskelbė karo padėtį: visi jos nariai, pajėgūs naudoti ginklą, privalėjo burtis į rinktines, išsidėsčiusias miškuose. Organizacija buvo padalyta į du padalinius: veikiantįjį sektorių (VS), pavadintą „Vanagais“, ir organizacinį sektorių (OS). „Vanagai“ – tai ginkluoti partizanai, OS – sėslieji partizanai, užsiimantys veikiančiojo sektoriaus aprūpinimu maistu, transportu, informacija, ryšiais.

1944 m. gruodžio 28 d. žuvo vyriausiasis LLA vadas Kazys Veverskis. 1945 m. sunaikinta daug štabų ir vadų – gruodžio mėn. likviduotas vyriausiosios vadovybės štabas, vadovaujamas gen. Motiejaus Pečiulionio.

1946 m. LLA dar buvo likę daug žemesniųjų vadų, struktūrų ir nemažai narių. LLA drauge su LAF ir VLIK aktyvistais, Šauliais, Lietuvos kariuomenės kariais, represuotųjų bei ištremtų giminėmis, sudarė pagrindą partizaninei kovai Lietuvoje. Ji įsiliejo į Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) struktūras

Įkūrėjai, organizatoriai ir vadai

• Trys broliai – Kazys, Pranas ir Aleksandras Veverskiai,
• gen. Motiejus Pečiulionis-Miškinis,
• kpt. Juozas Čeponis-Tauragis,
• Petras Bartkus-Žadgaila,
• ltn. Adolfas Eidimtas-Papunis,
• kpt. Albinas Karalius-Varenis,
• inž. Bronius Snarskis-Šnairys,
• aviac. kpt. Juozas Kasperavičius-Visvydas,
• kpt. Juozas Krikštaponis,
• Vytautas Šniuolis,
• kpt. Afanasijus Kazanas ir jo sūnus ltn. Mykolas Kazanas-Mutka,
• ltn. Adolfas Kubilius,
• Vladas Montvydas-Žemaitis,
• viršila Jonas Misiūnas-Žalias Velnias,
• mokytojas Juozas Šibaila-Merainis,
• mjr. Benediktas Kaletka-Senis,
• ltn. Danielius Vaitelis-Briedis,
• kpt. Jonas Žemaitis-Vytautas,
• Leonas Vilutis-Arūnas,
• mjr. Jonas Semaška-Liepa,
• pulk. Pranas Budraitis ir kiti.

Nuorodos

• Rezistencijos istorija
• Kasparas K. Lietuvos laisvės armija. Kaunas 2002.
• Kazys Blaževičius. Lietuvos laisvės armija okupacijų metais. Archyvuota kopija 2010-10-07 iš Wayback Machine projekto.
• Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Laisvės kryžkelės (XIII). Abvero desantininkai laisvės kovose^{[neveikianti nuoroda]}
• Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Laisvės kryžkelės. Lietuvos laisvės armija.